Sveikata - tai asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika asmens gyvensena - gyvenimo būdas, kasdienių įpročių visuma, padedanti palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą. Sveikata ir sveika gyvensena yra glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe ir ilgaamžiškumu.
Šiuolaikinės medicinos ir farmacijos pasiekimai leidžia išgyventi ir silpnos sveikatos žmonėms. Tačiau medicinos mokslų ir visuomenės sveikatos tyrimų duomenimis, išsivysčiusiose visuomenėse labiausiai paplitę yra su gyvenimo būdu glaudžiai susiję lėtiniai sveikatos sutrikimai: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, nutukimas, onkologinės ligos. Vienu svarbiausių rizikos faktorių yra laikomas fizinio aktyvumo trūkumas, kuris glaudžiai susijęs su nutukimu.
Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad sąmoningas fizinis aktyvumas bei aktyvi gyvensena yra svarbūs ne tik fizinei žmogaus sveikatai, bet ir teikia daug psichologinių ir socialinių pranašumų.
Sveikos Gyvensenos Samprata
Gyvensena (gyvenimo būdas, angl. life style) - tai įpročių ir papročių visuma. Sveika gyvensena - tai įpročių visuma, kuri susidaro veikiant socializacijos procesui visą žmogaus gyvenimą. Sveikatą stiprinanti elgsena (angl. health promoting behavior) - kai sąmoningai elgiamasi taip, kad sveikata stiprėtų, arba tikimasi, kad taip elgiantis ji sustiprės. Tai įvairūs veiksmai, kuriuos asmuo atlieka norėdamas sustiprinti sveikatos būklę, nesvarbu, ar jie veiksmingi, ar ne.
Sveikatos ugdymas yra jos stiprinimo pagrindas, kuris skatina naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. Tai labai svarbu, nes sveikata net 50 proc. priklauso nuo mūsų gyvensenos.
Mitybos Svarba Sąmoningai Gyvensenai
PSO duomenimis, net 50 proc. gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo, o vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų ir 30 proc. onkologinių susirgimų.
Mokslininkai nustatė, kad Lietuvoje yra labai paplitę su mityba susiję lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija, didelė cholesterolio koncentracija, nutukimas, sutrikusi angliavandenių apykaita. Gausus gyvūninės kilmės riebalų vartojimas skatina nutukimą bei didina išeminės širdies ligos riziką.
Maisto pramonė siūlo įvairių maisto produktų: šaldytų, vytintų, rūkytų, virtų, pasterizuotų ar jau pagamintų pusgaminių ir platų asortimentą užkandžių bei salotų Pasirinkimas išties yra labai nemažas. Rinkoje pasirodė didelės energinės vertės produktų, turinčių daug riebalų, cukraus, druskos, mažai skaidulinių medžiagų.
Siekiant mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, antsvoriu, nutukimu, antrojo tipo cukriniu diabetu bei gerinti gyventojų mitybą ir palengvinti maisto produktų, turinčių mažesnį riebalų, cukraus ir (arba) druskos kiekį ir (arba) daugiau maistinių skaidulinių medžiagų, pasirinkimą tarp kitų panašių produktų, Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo leido maisto gamintojams savanoriškai ženklinti „Rakto skylutės” simboliu produktus, kurie turi mažiau riebalų, cukraus ir druskos bei daugiau maistinių skaidulinių medžiagų. +370 659 91923, el. p. „Rakto skylutė“ - prekių ženklas, skirtas padėti vartotojams lengviau pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus.
PSO Lėtinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijoje patariama skatinti šviežių vaisių ir daržovių vartojimą, nes nuo to mažėja piktybinių navikų, cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje rekomenduojamo maisto pasirinkimo piramidėje vaisiai ir daržovės sudaro vieną iš pagrindinių jos dalių.
Valgant vaisius ir daržoves organizmas praturtinamas vitaminais, mikroelementais, skaidulinėmis medžiagomis, antioksidantais. Vaisiuose ir daržovėse esantis kalis, magnis bei kalcis gali sumažinti arterinės hipertenzijos riziką. Esant antioksidatorių trūkumui maiste, padidėja rizika susirgti piktybiniais navikais bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl skaidulinių medžiagų trūkumo maiste blogėja žarnų peristaltika, kietėja viduriai, atsiranda rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.
Pasak mokslininkų, Lietuvoje šviežių vaisių ir daržovių vartojimas didėja, nors yra dar nepakankamas. Lietuvos gyventojas kasdien suvartoja tik apie 260 gramų vaisių ir daržovių. Pagal Higienos instituto duomenis vaisius ir daržoves kasdien vartoja nedidelė Lietuvos mokinių dalis - tik 41,5 proc. Tai siejama su ryškiu šeimų socialiniu netolygumu, kuris vis labiau ryškėja.
Fizinio Aktyvumo Įtaka Sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras teikia sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijas vaikams ir suaugusiems, kartu pabrėždamas mokslo įrodytą fizinio aktyvumo naudą mūsų sveikatai. Skelbiama, kad ne mažiau 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 dienas per savaitę suaugusiems sumažina pavojų susirgti šiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, II tipo cukriniu diabetu, storosios žarnos vėžiu, krūties vėžiu).
Fizinio aktyvumo užsiėmimų tikslas - sumažinti mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei atskirų vėžio formų (krūties, gimdos, storosios žarnos, prostatos, stemplės, skrandžio ir inkstų), sumažinti 2-ojo tipo cukrinio diabeto atvejų, padidinti kaulų tankį ir tvirtumą, gerinti psichinę sveikatą - sumažinti nerimo ir depresijos simptomus, pagerinti pažintines funkcijas ir miegą. Užsiėmimų trukmė - nuo 45 iki 60 min. Susitikimų metu vyksta praktiniai užsiėmimai, susitikimų skaičius - ne mažiau kaip 10 kartų.
Manoma, kad fizinis nejudrumas yra vienas iš pagrindinių nutukimo epidemijos priežasčių. Mokslininkai įrodė, kad fizinis pasyvumas didina riziką susirgti galvos smegenų insultu 60 proc., širdies ligomis - 45 proc., arterine hipertenzija - 30 proc.
Fizinio krūvio poveikis mūsų organizmui yra teigiamas, nes geriau veikia kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos, stiprėja nespecifinis imunitetas, grūdinama valia, mažėja streso hormonų. Ypač svarbu mankštintis laisvalaikio metu, nes gyventojų fizinis aktyvumas išlieka daugelį metų nepakankamas.
Reikia pažymėti, kad nuo 1994 m. gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo (nors 30 min.), dalis sumažėjo nuo 29 iki 18 proc. (vyrų) ir nuo 27 iki 23 proc. (moterų). Ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų. Rekomenduojama kasdien pėsčiomis greitu žingsniu nueiti 3 kilometrus arba ėjimą pakeisti fizine veikla (bent 30 min).
Sužinoti fizinio aktyvumo (ištvermės, jėgos, lankstumo) naudą sveikatai galima pagal moksliškai pagrįstą ir labai elementarią lentelę, kurioje yra išanalizuota ir įvertinta taškais (per savaitę) įvairi fizinė veikla bei trukmė. Puikus rezultatas, jei surinkote daugiau nei 25 taškus per savaitę, nuo 20 - 25 (labai gerai), 15 - 19 (gerai), 10 - 14 (patenkinamai), 5 - 9 (per mažai mankštinatės), mažiau 5 (nepakankamai mankštinatės). Bėgimas, plaukimas 30 min. yra įvertintas 5 taškais, čiuožimas, slidinėjimas (1 val.) - 4 taškais, važiavimas dviračiu (30 min.), sportiniai žaidimai - 3 taškais, darbas sode, ėjimas - 2 taškais.
Žalingi Įpročiai ir Jų Poveikis Sveikatai
Mokslininkai nustatė, kad rūkantieji 10 kartų dažniau serga plaučių vėžiu, jiems pažeidžiamos kraujagyslės. Tabako dūmuose aptikta apie 200 sveikatai kenksmingų medžiagų, tokių kaip nikotinas, anglies monoksidas bei įvairių dervų. Rūkant sumažėja deguonies patekimas į širdį, smegenis, pagreitėja aterosklerozės plokštelės formavimasis bei padidėja miokardo infarkto ar insulto rizika.
Probleminis ir nesaikingas piktnaudžavimas alkoholiu jau tapo daugelio valstybių ir tautų tragedija, sukeldamas daug negrįžtamų socialinių ir sveikatos problemų bei pasekmių. Alkoholį vartojantys žmonės yra pagrindinė nelaimių keliuose, traumų, nelaimingų atsitikimų darbe ir namuose bei savižudybių priežastis. Per metus nuo alkoholio pasaulyje miršta 3,3 mln. žmonių. Negailestinga statistika byloja apie tai, kad Lietuva jau tapo viena iš pirmaujančių valstybių, kurioje daugiausiai išgeriama.
PSO pranešime teigiama, kad alkoholis skatina organizme vystytis apie 200 įvairių ligų. Alkoholis pažeidžia kepenis, centrinę nervų sistemą. Dėl alkoholio vartojimo kyla psichinė ir fizinė žmogaus degradacija.
Praktiniai Patarimai Sveikai Gyvensenai Formuoti
- Kasdien nueiti greitu žingsniu ne mažiau kaip 3 km.
- Mankštintis laisvalaikio metu bent 30 min.
- Neturi būti antsvorio (KMI= svoris (kg)/ūgis (m)2, norma 18,5- 24,99).
- Vengti streso, įtampos, pervargimo, skubos ir konfliktų.
- Formuoti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir problemas.
- Derinti protinį darbą su fiziniu, pakankamai ilsėtis ir gerai išsimiegoti.
- Nuolat ugdyti ištvermę, jėgą ir lankstumą pagal mokslininkų ir kūno kultūros specialistų rekomenduojamą fizinio aktyvumo piramidę. Joje nurodyta, kad žmogus daugiausiai laiko turėtų skirti vaikščiojimui, važiavimui dviračiu, namų ruošos darbams, aktyviai leisti laisvalaikį.
- Per dieną reikėtų nueiti 10 tūkst. žingsnių.