Starka - tikras Lietuviškas alkoholinis gėrimas. Stiprumas dažniausiai svyruoja nuo 30 iki 50 %. Gaminama iš dvigubo ar trigubo varymo (nerektifikuoto) rugių spirito (samanės), išlaikant ąžuolinėse statinėse, į kurias kartais įberiamas nedidelis kiekis obelų lapų ir liepžiedžių. Skoniui pagerinti, kartais naudojamos ąžuolinės statinės, netekusios taninų, t. y. Tvirtą statinę nuo vyno - geriausia nuo vengriško arba maderos - neseniai nupilto, kad nebūtų statinėj pelėsių ir suplėkusio kvapo - apipilniai pripilti grynos degtinės iš rugių. Patikrinus lankų tvirtumą, (būtinai turi būti geležiniai, nes mediniai supus) užkasti statinę giliai į žemę rūsy. Po trijų metų atkasama. Ji turės tokį skonį, kaip 15 metų starka laikyta paprastu būdu. Supiisčius pusę starkos į bonkas, dapilti statinę iš rugių degtine ir vėl užkasti. Po metų ir vėl galima iškasus nupilti pusę į bonkas, o likusią pusę dapilti degtinės.

Pagaminti beržinių anglių, įmant nuvalytų nuo žievės malkų, gesinti uždarytame inde nelaistant vandeniu. Tokių anglių vieną litrą įpilti į dvylikos litrų taplos bonką, užpilti dešimčia litrų 45o rugių degtine, pridėti saują arba net dvi saujas džiovintų beržinių kankorėžių ir visa tai kartu sumaišyti. Bonką stipriai užkimšti, kamštį užpilti parafinu ir pastatyti šiltame kambaryje (ne saulėje) mėnesiui laiko. Po mėnesio laiko atsargiai nupilti nuo anglių. Jeigu ant dugno būtų nevisai gryna degtinė, reikia ją perfiltruoti per filtro popierių.

Sunaudotas arbatžoles - nupiltas, likusias arbatinuke, gerai išdžiovinti. Į penkių literių bonką įpilti dvi saujas tokių arbatžolių ir tiek pat paprastų riešutų lukštų. Bonką pripilti 45o rugių degtinės ir laikyti šilumoj tris paras. Po to degtinę nupilti ir įpilti į ją stiklelį geros maderos ir stiklelį tikrojo portero. Supilstyti į bonkas ir stipriai užkimšti. Po savaitės jau galima vartoti.

Įsigyti statinaitę nuo porterių dar su pasilikusiomis nuosėdomis ir mielėmis. Žiūrėti, kad porteris būtų nesenai nupiltas, kad mielės nebūtų perimtos pelėsių kvapo. Pripilti beveik pilną 45o rugių degtinės, (bulvių degtinė niekuomet neturės skonio, spalvos ir savitaus starkai kvapo) užkalti stipriai kamštį ir užpilti parafinu. Atydžiai apžiūrėti statinaitę, jeigu kur nors sunktųsi - užtaisyti. Patikrinti ar stiprūs lankai ir užkasti smėlyje rūsy vieniems metams.

Naminės degtinės istorija Lietuvoje

Namnė degtnė, namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas. Naminė degtinė gaunama specialiais, dažniausiai savo gamybos, aparatais varant, distiliuojant alkoholinį raugą iš grūdų, bulvių, runkelių, vaisių, cukraus ir kitų produktų ar jų mišinių, turinčių angliavandenių. Naminė degtinė būna 40-80 % (tūrio) stiprumo. Naminė degtinė dažniausiai vadinama samane. Ji gaminama nuo 15 a. pabaigos. Lietuviai pirmieji pasaulyje pradėjo varyti naminę degtinę iš javų.

Pirmasis degtinės prilašėjęs kaušas buvo aukojamas dievams. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai turėjo teisę varyti naminę degtinę. 1498 buvo įvesta propinacijos teisė (svaigalų gamybos ir pardavinėjimo teisė). Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795) imperatorienės Jekaterinos II dekretu buvo įvestas degtinės valstybinis monopolis. Šiame dekrete buvo išlyga, leidusi Lietuvos aukštuomenei varyti naminę degtinę savo reikmėms. Naminės degtinės gamyba ypač paplito Vokietijos okupacijos metais (1915-18). Nepriklausomoje Lietuvoje įstatymu (1919 03 15) buvo uždrausta slaptai, be valstybės valdžios leidimo varyti naminę degtinę.

Už įstatymo nuostatų nesilaikymą buvo skiriama bauda, kalėjimas, nusikaltimo įrankių ir medžiagos konfiskacija. Įstatymas dėl degtinės varymo ir jos pardavinėjimo (1920 03 10), be jau minėtų bausmių, nustatė iš degtindarių išieškoti trigubą akcizo patentinio mokesčio kainą ir išvaryto spirito ir degtinės akcizą, iš pardavėjų - rasto gėrimo akcizą. Padėjusiems susekti nusikaltimą buvo skiriama 10 % išieškotos baudos. Už įrankių naminei degtinei gaminti laikymą taikyta administracinė atsakomybė. Įstatymas slaptam degtinės varymui ir pardavinėjimui bausti (1923 12 18) panaikino akcizo patentinį mokestį ir akcizą.

Už įrankių laikymą nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Padėjusiems susekti nusikaltimą buvo skiriama 50 % išieškotos baudos. Laikinieji akcizo mokesčių įstatai 1930 buvo papildyti nuostatomis dėl slapto alkoholinių gėrimų gaminimo ir pardavinėjimo, kurios nustatė griežtesnes bausmes ir įvedė nuostolio dėl nesumokėto akcizo valstybės iždui sąvoką. Baudžiamoji atsakomybė taikyta už naminės degtinės varymą, pardavimą, gabenimą, įrankių darymą, laikymą, rugių, bulvių, cukraus ar kitos medžiagos naminei degtinei varyti davimą. Šios nuostatos su mažais pakeitimais buvo perkeltos į Akcizų ir finansinių monopolių įstatymą (1934). Ūkininkams nebeišgalint atlyginti paskirtų nuostolių dėl nesumokėto akcizo valstybės iždui, nuo 1936 ši nuostata panaikinta.

SSRS okupacijos metais Baudžiamajame kodekse (1961) buvo įtvirtinta atsakomybė už naminės degtinės ar kitų alkoholinių gėrimų gaminimą, laikymą, pardavimą, t. p. aparatų tokiems gėrimams gaminimą ar laikymą.

Šiuolaikinė situacija

Tyrimai rodo, kad beveik pusė, 42 proc., gyventojų Lietuvoje yra kada nors įsigiję alkoholinių gėrimų iš nelegalių pardavėjų ir tik penktadalis mano, kad nelegalaus alkoholio vartojimas ir jo sukeliamos pasekmės - didelė problema. Šiuo metu šešėlinis stiprusis alkoholis Lietuvoje sudaro 22 proc., nelegalios cigaretės - 20 proc., kuras - 15 proc. visos rinkos.

Internetinio šešėlio žemėlapio „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys sako, kad samagonščikų „aukso amžiumi“ buvo 2009-10 metai - iškart po krizės, kai alkoholiniai gėrimai, cigaretės ir degalai parduotuvėse ir degalinėse smarkiai pabrango staigiai padidinus akcizus, o žmonių pajamos krito. Daugiau „taškų“ žemėlapyje fiksuojama ir įvedus naujus draudimus bei apribojimus, pavyzdžiui, uždraudus prekybą naktį.

Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininkas tvirtina radęs veiksmingą būdą, kaip kovoti su samagono varytojais. Policijos pareigūnams už sulaikytus samagonščikus mokamos premijos, tokiu būdu jie skatinami už puikius darbo rezultatus.

Samagono gamybos vietos

• Kaimų kluonuose
• Ūkiniuose pastatuose
• Miestų daugiabučiuose
• Miškuose
• Sunkiai prieinamose pelkėse

Kova su nelegaliu verslu

Internetinis šešėlio žemėlapis „Lietuva be šešėlio“ veikia jau ketvirtus metus ir į kovą su nelegalia prekyba aktyviai įtraukia šalies gyventojus, kurie anonimiškai pranešinėja apie šešėlines prekybos vietas ir pildo nelegalių „taškų“ žemėlapį. Vien per pastaruosius trejus metus gyventojai daugiau nei 7000 kartų pranešė apie nelegaliai veikiančius prekybos ir gamybos „taškus“. Daugiausia tokių vietų registruota Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse.

---