Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad pereikvota 52 proc. pasaulio žuvies išteklių, dar 28 proc. - ženkliai sumažėję. Prognozuojama, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais.

Alternatyvus žuvų auginimas: "ŠamŪkis" pavyzdys

„ŠamŪkis“ - šeimos įmonė, įsikūrusi vidurio Lietuvoje, Akademijos miestelyje, Kėdainių rajone. Įmonė 2015 m. pasinaudojo ES parama ir įrengė inovatyvų aplinką tausojantį akvakultūros ūkį - uždaroje sistemoje baseinuose augina afrikinius šamus. Šis modernus ūkis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kuris naudoja tokį pažangų auginimo metodą.

„ŠamŪkyje“ šamai auginami sveikai ir atsakingai: naudojamas tyras gręžinio vanduo, kuris yra reguliariai tikrinamas dėl kokybės ir saugumo. Žuvys maitinamos sertifikuotais ekologiškais pašarais, kurių sudėtyje nėra hormonų, antibiotikų ar kitų kenksmingų priedų.

„ŠamŪkis“ siekia ne tik užtikrinti aukštos kokybės žuvies tiekimą rinkai, bet ir skatinti tvarų bei atsakingą ūkininkavimą. Įmonė aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės gyvenime, rengia edukacinius renginius, kuriuose supažindina vaikus ir suaugusius su akvakultūros svarba ir jos teikiamomis galimybėmis.

„ŠamŪkio“ produkcija yra plačiai vertinama dėl savo skonio ir maistinės vertės. Šamai, auginami natūralioje aplinkoje be nenatūralios kilmės priedų, pasižymi švelniu skoniu ir aukštu baltymų kiekiu.

Žuvų rūšys ir jų ištekliai

Pateikiame dešimties žuvų ir jūros gėrybių sąrašą, kurių rekomenduojama atsisakyti, nes jų ištekliai sparčiai nyksta arba jų vartojimas daro didelę žalą aplinkai:

• Jūros ešeriai: Venkite pirkti šias giliuose vandenyse gyvenančias žuvis, nes jų ištekliai yra pereikvoti.
• Jūros lydekos: Jūros lydekų ištekliai sparčiai nyksta.
• Paltusas: Paltusai yra smarkiai pergaudyti, nes dėl lėto augimo ir brendimo jie yra itin jautrūs intensyviai žvejybai.
• Jūrų velnias: Jūrų velniai lėtai auga, o lytinę brandą pasiekia gana vėlai, todėl jų populiacija yra jautri žvejybos poveikiui.
• Unguriai: Ungurių ištekliams yra iškilusi grėsmė, kadangi stiklinių unguriukų skaičius, pasiekiantis Europos krantus, kasmet vis mažėja.
• Tunai: Pirkdami tuną pasidomėkite, kokia tai rūšis. Nepirkite paprastojo tuno, gelsvauodegio tuno - jų ištekliai maksimaliai išnaudojami, o kai kuriais atvejais yra net ir pereikvoti.
• Krevečių: Šiaurinės krevetės gaudomos labai intensyviai, todėl jų ištekliai sunkiai atsikuria. Be to, jų žūklė tralais daro didelę žalą dugno bendrijoms ir pasižymi didele priegauda.

Lietuvos vandens telkiniuose paplitęs Lynas

Lynas (Tinca tinca) gausiai išplitęs Eurazijos gėluosiuose stovinčiuose ir tekančiuose vandenyse, taip pat yra auginamas arba aklimatizuotas Afrikos, Šiaurės Amerikos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Gvinėjos, Tasmanijos, Javos, Sardinijos salų vandenyse. Lyno mėgstamiausios gyvenamosios vietos yra dumblėti, gausiai vandens augalija apaugę ežerai, tvenkiniai, kanalai, didesnės ar mažesnės upės su lėta srove, senvagės ir netgi pelkėmis virtę nedideli ežeriukai.

Šios žuvys nereiklios deguonies kiekiui vandenyje, pakelia didoką vandens rūgštingumą, todėl kai kuriuose eutrofiniuose ežerėliuose gali būti vienintelė arba viena iš nedaugelio ten esančių žuvų rūšių. Visgi yra viena sąlyga - turi būti vandens augalų, ant kurių lynai beria savo ikrus. Nors lynai labiau mėgsta greit įšylančius, seklius vandenis, bet puikiausiai prisitaiko gyventi ir šaltavandeniuose karjeruose, gerai jaučiasi giliuose seliaviniuose ežeruose, bet plauko priekrančių zonoje, į gelmę nelenda. Upėse vengia greitesnės tėkmės, paprastai sutinkami jų įlankose.

XX a. pradžioje į Lietuvos ežerus ir tvenkinius buvo introdukuoti auksiniai lynai (Tinca tinca aberratio aurata Bloch), kurie yra gelsvai rausvos, oranžinės ar raudonos spalvos, ant kūno matosi tamsios pigmentinės dėmės. Ypač reti. Lynai užauga iki 70 cm, gali pasiekti 7,5 kg svorį, išgyvena iki 30 m. Subręsta 3 - 5 m. amžiaus, kai pasiekia 18 - 20 cm dydį, neršia įšilusiame vandenyje (18 - 20 °C) birželio - liepos mėnesiais, nerštas - porcijinis, ikrus beria ant gausios vandens augalijos. Vislumas 100 - 900 tūkst. ikrų. Jei sąlygos palankios, pirmaisiais gyvenimo metais auga labai greitai, bet, pasiekus 25 cm dydį, lynų augimas smarkiai sulėtėja.

Lynai žvejojami plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis dažnai ir nuosekliai jaukinant, bet pasitaiko (ypač upėse) ir atsitiktinių laimikių. Masalui naudojami sliekai, įvairios vabzdžių lervos arba (ir) praktiškai visi žvejams žinomi augalinės kilmės viliokliai.

Eršketų rūšys

Eršketinės žuvys (lot. Acipenseridae) - kaulinių žuvų šeima, kuriai priklauso eršketai ir dygliaužės. Šeimoje yra 4 gentys ir apie 27 rūšis. Eršketai yra vieni seniausių žemėje gyvenančių žuvų, menantys dinozaurų laikus. Pateikiame keletą eršketų rūšių:

• Sibiro eršketas (lot. Acipenser baerii, angl. Siberian Sturgeon): Maksimalus kūno ilgis - 2m, svoris - 210 kg. Gyvena Sibiro upėse, taip pat sutinkamas Baikalo ežere. Sibiro eršketai, natūraliomis sąlygomis auga ir bręsta lėtai.
• Rusijos eršketas (lot. Acipenser gueldenstaedtii, angl. Russian Sturgeon): Užauga iki 2,5 m ilgio ir iki 115 kg svorio. Paplitęs Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų baseinuose. Lėtai bręsta ir dauginasi.
• Beluga (lot. Huso huso, angl. Beluga Sturgeon): Tai stambiausia eršketų rūšis, užauga iki 9 m ir 1,5 tonos svorio. Paplitęs Kaspijos, Juodosios ir Adrijos jūrų baseinuose.
• Sterlė (lot. Acipenser ruthenus, ang. Sterlet): Tai viena smulkiausiu Erškėtinių žuvų atstovė. Kūnas iki 125 cm, sveria iki 16 kg. Plačiai paplitusi Rusijos upėse, o taip pat Kaspijos, Juodosios ir Adrijos jūrų baseinuose.
• Atlantinis eršketas (lot.Acipenser oxyrinchus oxyrinchus, angl. Atlantic Sturgeon): Užauga iki 430 cm ir 370 kg. Aštriašnipis eršketas yra išnykęs Baltijos jūroje.

Kiti produktai

Tvarūs gamintojai, puiki papildų bei produktų sudėtis leidžia mums būti užtikrintiems, kad jus pasieks tik kokokybiški ir kruopščiai mūsų atrinkti produktai. Šaldyti žuvies produktai atkeliaujantys tik iš geriausių tiekėjų. Kiekvienas gaminys kruopščiai atrenkamas užtikrinant aukščiausią kokybę, šviežumą ir maistinę vertę. Tai ilgos draugystės ir partnerystės iššauktas produkto atsiradimas.

• Midijos alyvuogių aliejuje: Sudedamosios dalys: midijos (Mytilus Galloprovincialis) 63.64%, alyvuogių aliejus 24.8%, vyno actas 9.9%, česnakas 0.61%.
• Bacalao menkė: Sudedamosios dalys: menkė 70%, alyvuogių aliejus 28,5%, česnakas 0,5% (druska).
• Kalmarai pomidorų padaže įdaryti: Sudedamosios dalys: kalmarai 63%, daržovių aliejus 19%, svogūnai 8%, ryžiai 4%, pomidorai 4%, (raudonoji paprika, druska).
• Tunas alyvuogių aliejuje: Sudedamosios dalys: tunas (Thunnus Albacares)70%, alyvuogių aliejus 29.3%, (druska).

---