Mažosios Lietuvos gyventojų maistas pasižymėjo savitumu, kurį lėmė vietos gamtinės sąlygos ir kultūrinės įtakos. Miestiečiai gamindavo įvairesnius patiekalus, reikalaujančius didesnio kulinarijos meno išmanymo ir specialių ingredientų. Didelę įtaką čia darė vokiečių kultūra.
Kukulių Sriuba
Gyventojai virdavo kukulių sriubą (vok. Klunkermus). Ši sriuba buvo gaminama iš pieno, druskos, cukraus, vanilinio cukraus, kiaušinio, miltų ir sviesto. Pieną su druska, cukrumi ir vaniliniu cukrumi užvirindavo. Tuo metu kiaušinį sumaišydavo su miltais, įpildavo į masę vandens ir gamindavo kukulius. Juos suberdavo į maišomą verdantį pieną, maišydami apie 10 min. pavirdavo. Prieš patiekdami įdėdavo sviesto.
Žemiau pateikiama kukulių sriubos ingredientų lentelė:
| Ingredientas | Kiekis |
|---|---|
| Pienas | 1 litras |
| Druska | Pagal skonį |
| Cukrus | Pagal skonį |
| Vanilinis cukrus | 1 pakelis |
| Kiaušinis | 1 |
| Miltai | 100 g |
| Sviestas | 20 g |
Kiti Patiekalai
Kasdienį miestiečių racioną sudarė sriubos, antrieji patiekalai iš bulvių, mėsos. Antram patiekalui kepdavo kokelinske. Šaukštą tarkuotų žalių bulvių, truputėlį druskos, svogūno griežinėlius sumaišydavo, gautą masę pildavo ant skardos piršto storumo sluoksniu, ant viršaus dėdavo plonais griežinėliais supjaustytus lašinukus. Kepdavo karštoje orkaitėje kol paruduos. Ylavos apskrityje kepdavo aguoninius blynus.
Miltinius blynus kepdavo iš kvietinių miltų, pieno ir cukraus; bulvinius blynus - iš sutarkuotų žalių bulvių.
Šventiniai patiekalai
Specialūs patiekalai gaminti švenčių stalui. Daug kur gaminti senoviniai tradiciniai patiekalai, ypač prieš pasninkus. Šiaurės Rytų Prūsija (Mažoji Lietuva) garsėjo žirnių koše, kuri buvo valgoma Užgavėnių antradienį kaip vidurdienio patiekalas - šiupinys. Su žirnių koše valgyta rūkyta kiaulės galva, ypač žandai ir apatiniai žandikauliai. Kaip pagrindinio patiekalo garnyras valgyti kukuliai.
Saldumynai
Šventinį stalą paįvairindavo saldumynai. Beveik visa Mažosios Lietuvos gyventojų konditerija buvo perimta iš germaniškosios kultūros; tai liudija retesni saldumynų ingredientai, šių patiekalų pavadinimai. Aguonų vyniotinį ruošdavo iš aguonų, mielių, pieno, cukraus, miltų, saldžiųjų migdolų, kiaušinių, razinų, rožių vandens, sviesto, vanilinio cukraus, kepimo miltelių, druskos, margarino, miltinio cukraus.
Gėrimai
Gamindavo įvairius svaigiuosius gėrimus. Prie Kuršių marių ir Rusnės, Gilijos, Deimės, Minijos ir Danės upių žmonės augino serbentus, iš kurių gamino vyną. Iš įvairių uogų ir vaisių darė vaisių vyną.