Lietuvoje dar nėra populiaru auginti šią egzotišką bulvę, tačiau skanauti ir gaminti iš jos - mėgsta daugelis. Saldžioji bulvė arba batatas (Ipomoea batatas) yra vijoklinių šeimos augalas. Nepaisant pavadinimo, su tradicinėmis bulvėmis batatai turi mažai ką bendro.
Tai - tropinis augalas, daugiau susijęs su ipomėja (sukučiu). Kitaip tariant, tai sukučio rūšis, vijoklis, subrandinantis valgomus šakniavaisius. Saldžiosios bulvės kilo iš Centrinės Amerikos, tačiau ilgainiui imtos auginti kaip kultūrinis žemės ūkio augalas daugelyje pasaulio vietų.
Jos gali būti auginamos tiek tropiniame, tiek vidutinių platumų klimate. Ypač saldžiosios bulvės populiarios Azijos šalyse. Kinijoje užauginama didžioji pasaulinio batatų derliaus dalis. Saldžiųjų bulvių stiebai užauga iki 1-5 m ilgio, jie šliaužiantys, besivejantys.
Lapai gali būti paprasti ar skiautėti. Žiedai stambūs, piltuvėlio formos, balti arba rožiniai. Batato vaisius - ketursėklė dėžutė, sėklos 3-5 mm dydžio, rudos ar juodos spalvos. Yra išvesta daugybė - apie 6000 - saldžiųjų bulvių veislių. Jos skirstomos į maistines, desertines ir pašarines.
Saldžiųjų bulvių auginimo ypatumai
Saldžiosios bulvės auginimas Lietuvoje nėra išplitęs, tačiau pavieniai sodininkai, ūkininkai jau imasi šią egzotišką daržovę auginti. Vidutinių platumų klimate, taigi ir pas mus, saldžiosios bulvės auginamos kaip vienmečiai augalai. Prieš pradedant auginimą, reikėtų pasirūpinti batatų gumbais.
Vieta ir dirvožemis
Tinka saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta. Saldžiųjų bulvių auginimui reikalinga puri, ne per rūgšti, smėlio, priemolio žemė. Gausiausiai ši daržovė auga kalio ir fosforo turinčioje purioje žemėje, kurios rūgštingumas yra tarp pH 6,0 ir 6,5. Norėdami užtikrinti, kad dirvožemis šiai daržovei tiks - savaitę iki sodinimo lysvę praturtinkite šviežiu kompostu.
Temperatūra ir laistymas
Saldžiosioms bulvėms tinka +20 oC ir aukštesnė temperatūra, palankiausia - apie 25-28 oC šilumos. Taigi karštą vasarai jos derės gerai. Nors batatai pakankamai atsparūs daugumai išorinių veiksnių, jie visiškai netoleruoja šalčio - net mažiausias šaltukas gali sunaikinti visą derlių. Sausra ir karštis batatams problemų nekelia, todėl vasarą rūpesčių bus kur kas mažiau.
Persodinti į atvirą dirvą daigai laistomi drungnu vandeniu, retai, tačiau gausiai. Nors teoriškai batatai toleruoja sausrą, vanduo padeda vaisiams užaugti kur kas didesniems, tad laistyti juos reikėtų gausiai, bet retai. Atėjus ankstyvam rudeniui, tris savaites iki derliaus nuėmimo, batatų nelaistykite, nes jų vaisiai gali suskilinėti.
Tręšimas
Saldžiųjų bulvių dirva tręšiama mineralinėmis, organinėmis trąšomis, turinčiomis kalio ir fosforo.
Saldžiųjų bulvių auginimas iš gumbo
Saldžiąją bulvę galima užsiauginti iš gumbo. Nors jų galima parsisiųsti iš užsienio bei Lietuvos augintojų, paprasčiausias būdas gauti sodinuką - įsigyti batatą maisto prekių parduotuvėje. Kito sezono sėjai tiks ir pačių užauginta saldi bulvė, tačiau norint išvengti augalo ligų, naujų sodinukų rekomenduojama įsigyti kas tris metus.
Saldžiosios bulvės pradedamos daiginti sausio-vasario mėnesiais. Saldžiosios bulvės pradedamos daiginti vasario pradžioje. Tai daroma taip: Gumbus iki pusės merkiame į stiklainėlius su vandeniu ir laikome ant palangės. Pirmiausia batatai išleis šakneles, o paskui ir daigelius viršuje. Šakniagumbiai iki pusės pamerkiami į stiklines su vandeniu. Pirma jie išleidžia šaknis, o po to mums reikalingus daigelius.
Bet jeigu batatai smulkūs ar pažeisti, tada ne merkiame į vandenį (kad nesupūtų), o guldome į drėgną dirvožemį, vos įspaustus. Augdamas dirvoje daigas turės daugiau maistingųjų medžiagų. Batato daigams pasiekus 20 cm aukštį, jie atskiriami nuo gumbo ir pamerkiami į vandenį savo šaknims išleisti.
Pavasarį, mėnesį prieš paskutinę šalną, nakčiai pamerkite saldžią bulvę į šiltą vandenį. Kitą dieną paguldykite ir švelniai ją įspauskite į lovelį su dirvožemiu. Palaikykite pastovią šilumą bei drėgnumą ir po keletos savaičių batatas išleis šakneles bei daigelius.
Kai daigeliai pasieks apie 20 centimetrų aukštį, juos atsargiai nulaužkite. Kadangi daigai augo dirvožemyje, jų šaknys turėtų būti pakankamai susiformavusios. Jei matote, kad šaknys nėra pakankamo dydžio, nesirūpinkite - į stiklinę įpilus šiek tiek vandens pamerkite daigus papildomai savaitei.
Kai mirkomas arba į žemę paguldytas batatas išleidžia šaknis, galima jį persodinti į vazonėlį su dirvožemiu (vėl iki pusės). Taip padidėja daiginamo gumbo produktyvumas, nes jis turi kuo maitintis, aktyviau auginamos šaknys ir daigeliai. Ir prisiminkite: sodinamas daigas, o ne pati bulvė (kas mums įprasta).
Sodinimas į atvirą gruntą
Žemei pasiekus maždaug 20 laipsnių temperatūrą, nieko nelaukite ir skubėkite į daržą - nuo pasodinimo iki užaugusio vaisiaus teks palūkėti dar 30-120 dienų. Gegužės mėnesį, pasibaigus šalnoms, daigai persodinami į atvirą dirvą. Daigelius sodinkite 40-50 cm atstumu į aukštesnes lysves. Didesnis atstumas tarp augalų leis bulvėms užaugti daug didesnėms. Kadangi ši daržovė mėgsta šilumą, lysvę galite apdengti juoda plėvele (agroplėvele).
Sodinami į purios dirvos aukštesnes lysves, kas 40-50 cm. Saldžiosios bulvės yra vijoklinis augalas, plačiai išsirango po lysves, tad tarp lysvių taip pat reikia palikti nemažą atstumą, geriausiai - apie metrą. Galima uždengti lysves juoda plėvele (šilumai palaikyti) su prakirptomis angomis daigams. Saldžiųjų bulvių dirva purenama, išravimos piktžolės.
Kenkėjai ir ligos
Didžiausias batatų priešas - po žeme gyvenantys kenkėjai, kurių padarytą žala dažnai pasimato tik atėjus laikui nuimti derlių. Jei batatų lysvę paruošėte vietoje, kurioje anksčioje augo žolė, žemėje gali knibždėti vielinių kirminų ir nematodų, kurie gali sugraužti vaisius. Vienas pirmųjų signalų apie kenkėjus - pageltę arba sulysę lapai. Juos pamačius, reiktų pakasinėti ir patikrinti žemę.
Sėjomaina, augalų uždengimas ir sodinimas pakeltose lysvėse gali padėti užkirsti kelią dirvožemyje gyvenantiems kenkėjams. Jei batatų lapuose atsirado nedidelių skylių, gali būti, kad jūsų darže įsiveisė kenkėjiškų vabalų. Tiesa, jei augalas sveikas, su šia problema jis susidoros pats.
Saldžioji bulvė yra atspari kenkėjams, tačiau retkarčiais tam tikros jų rūšys gali pulti šią daržovę. Šakniavaisius puola kenkėjai nematodai, grambuolio lervos, lapus - voratinklinės erkės, sraigės.
Šios daržovės serga grybelinėmis ligomis, tokiomis kaip fuzariozė, miltligė. Grybelinių ligų paveikti juoduoja lapai, pūva šakniagumbiai ir lapija.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Saldžiosios bulvės užauga maždaug per 5 mėnesius, tad jų derlius kasamas ne anksti, rugsėjo antroje pusėje. Pirma nukerpama lapija, o po 2-3 dienų esant sausam orui iškasami šakniavaisiai. Derlius laikomas apie 13 oC temperatūros rūsyje ar kitoje tamsioje patalpoje. Priklausomai nuo veislės ir laikymo sąlygų, saldžiosios bulvės išlaiko savo maistingąsias savybes 1-2 metus.
Saldžiųjų bulvių nauda
Saldžioji bulvė - maistinga daržovė, plačiai naudojama Azijos ir Afrikos šalių virtuvėje, kai kuriose tenykštėse šalyse - tai vienas pagrindinių maisto gaminimo komponentų. Saldžioji bulvė turi daug vitaminų A, B6, B5, C, mangano, kalio, baltymų, angliavandenių, ląstelienos.
Batatas turi medžiagų, gerinančių kraujotaką, nervų sistemos darbą, padedančių normalizuoti kraujospūdį, tinkančių artrito profilaktikai, imuniteto stiprinimui. Jis naudingas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, norintiems palaikyti normalų kraujospūdį, taip pat naudingas moterims klimakteriniu laikotarpiu, nes teigimai veikia hormoninį foną.
Saldžioji bulvė valgoma šviežia, virta, kepta, užkepta orkaitėje. Ji patiekiama ne tik mums įprasto garnyro pavidalu, bet iš jos gaminami ir įvairūs suflė, traškučiai, uogienės, miltai, krakmolas, sirupas, cukrus. Vartojamas maistui ne tik batato šakniavaisis, tačiau ir lapai - jauni ūgliai - jie naudojami salotoms. Tik prieš darant salotas, ūglius ir lapus reikia apvirti, kad jie nebūtų kartūs.