Saldžioji bulvė arba batatas (Ipomoea batatas) yra vijoklinių šeimos augalas. Nors saldžioji bulvė dalinasi pavadinimu su mums puikiai pažįstama bulvinių šeimos daržove, tai visiškai skirtingi augalai. Jos priklauso skirtingoms augalų šeimoms - saldžioji bulvė yra artimesnė dekoratyviniam sukučiui nei paprastai bulvei. Kitaip tariant, tai sukučio rūšis, vijoklis, subrandinantis valgomus šakniavaisius.
Saldžiosios bulvės kilo iš Centrinės Amerikos, tačiau ilgainiui imtos auginti kaip kultūrinis žemės ūkio augalas daugelyje pasaulio vietų. Jos gali būti auginamos tiek tropiniame, tiek vidutinių platumų klimate. Ypač saldžiosios bulvės populiarios Azijos šalyse. Kinijoje užauginama didžioji pasaulinio batatų derliaus dalis.
Saldžiųjų bulvių stiebai užauga iki 1-5 m ilgio, jie šliaužiantys, besivejantys. Lapai gali būti paprasti ar skiautėti. Žiedai stambūs, piltuvėlio formos, balti arba rožiniai. Batato vaisius - ketursėklė dėžutė, sėklos 3-5 mm dydžio, rudos ar juodos spalvos.
Yra išvesta daugybė - apie 6000 - saldžiųjų bulvių veislių. Jos skirstomos į maistines, desertines ir pašarines. Skirtingų veislių batatai turi nevienodas savybes. Jie skiriasi savo odelės spalva - gali būti balta, pilka, oranžinė, rausvo atspalvio; minkštimo spalva - būna baltos, kreminės, oranžinės, violetinės spalvos šakniagumbių. Kuo tamsesnės spalvos gumbai, tuo jų skonis saldesnis.
Saldžiosios bulvės auginimas Lietuvoje nėra išplitęs, tačiau pavieniai sodininkai, ūkininkai jau imasi šią egzotišką daržovę auginti. Vidutinių platumų klimate, taigi ir pas mus, saldžiosios bulvės auginamos kaip vienmečiai augalai.
Saldžiųjų bulvių auginimo ypatumai
Vieta ir žemė
Tinka saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta. Saldžiųjų bulvių auginimui reikalinga puri, ne per rūgšti, smėlio, priemolio žemė.
Temperatūra
Saldžiosioms bulvėms tinka +20 oC ir aukštesnė temperatūra, palankiausia - apie 25-28 oC šilumos. Taigi karštą vasarai jos derės gerai.
Laistymas ir tręšimas
Persodinti į atvirą dirvą daigai laistomi drungnu vandeniu, retai, tačiau gausiai. Saldžiųjų bulvių dirva tręšiama mineralinėmis, organinėmis trąšomis, turinčiomis kalio ir fosforo.
Saldžiųjų bulvių daiginimas
Saldžiąją bulvę galima užsiauginti iš gumbo. Gumbą galite gauti iš kitų batato augintojų arba tiesiog nusipirkti parduotuvėje, maisto skyriuje. Saldžiosios bulvės pradedamos daiginti sausio-vasario mėnesiais.
- Šakniagumbiai iki pusės pamerkiami į stiklines su vandeniu. Pirma jie išleidžia šaknis, o po to mums reikalingus daigelius.
- Kai saldžiosios bulvės išleido šaknis, galima jas iš vandens persodinti į dirvą, taip pat iki pusės. Augdamas dirvoje daigas turės daugiau maistingųjų medžiagų.
- Batato daigams pasiekus 20 cm aukštį, jie atskiriami nuo gumbo ir pamerkiami į vandenį savo šaknims išleisti.
Gegužės mėnesį, pasibaigus šalnoms, daigai persodinami į atvirą dirvą. Sodinami į purios dirvos aukštesnes lysves, kas 40-50 cm. Saldžiosios bulvės yra vijoklinis augalas, plačiai išsirango po lysves, tad tarp lysvių taip pat reikia palikti nemažą atstumą, geriausiai - apie metrą. Galima uždengti lysves juoda plėvele (šilumai palaikyti) su prakirptomis angomis daigams.
Saldžiųjų bulvių dirva purenama, išravimos piktžolės. Saldžiosios bulvės užauga maždaug per 5 mėnesius, tad jų derlius kasamas ne anksti, rugsėjo antroje pusėje. Pirma nukerpama lapija, o po 2-3 dienų esant sausam orui iškasami šakniavaisiai. Derlius laikomas apie 13 oC temperatūros rūsyje ar kitoje tamsioje patalpoje.
Priklausomai nuo veislės ir laikymo sąlygų, saldžiosios bulvės išlaiko savo maistingąsias savybes 1-2 metus. Prekyboje jau galima rasti ir saldžiųjų bulvių daigų.
Kenkėjai ir ligos
Saldžioji bulvė yra atspari kenkėjams, tačiau retkarčiais tam tikros jų rūšys gali pulti šią daržovę. Šakniavaisius puola kenkėjai nematodai, grambuolio lervos, lapus - voratinklinės erkės, sraigės.
Šios daržovės serga grybelinėmis ligomis, tokiomis kaip fuzariozė, miltligė. Grybelinių ligų paveikti juoduoja lapai, pūva šakniagumbiai ir lapija.
Saldžiųjų bulvių nauda ir panaudojimas
Saldžioji bulvė - maistinga daržovė, plačiai naudojama Azijos ir Afrikos šalių virtuvėje, kai kuriose tenykštėse šalyse - tai vienas pagrindinių maisto gaminimo komponentų.
Saldžioji bulvė turi daug vitaminų A, B6, B5, C, mangano, kalio, baltymų, angliavandenių, ląstelienos. Batatas turi medžiagų, gerinančių kraujotaką, nervų sistemos darbą, padedančių normalizuoti kraujospūdį, tinkančių artrito profilaktikai, imuniteto stiprinimui.
Jis naudingas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, norintiems palaikyti normalų kraujospūdį, taip pat naudingas moterims klimakteriniu laikotarpiu, nes teigimai veikia hormoninį foną.
Saldžioji bulvė valgoma šviežia, virta, kepta, užkepta orkaitėje. Ji patiekiama ne tik mums įprasto garnyro pavidalu, bet iš jos gaminami ir įvairūs suflė, traškučiai, uogienės, miltai, krakmolas, sirupas, cukrus.
Vartojamas maistui ne tik batato šakniavaisis, tačiau ir lapai - jauni ūgliai - jie naudojami salotoms. Tik prieš darant salotas, ūglius ir lapus reikia apvirti, kad jie nebūtų kartūs.
Iš saldžiųjų bulvių išgaunamas krakmolas naudojamas medicininių preparatų gamyboje. Kosmetologijoje jos naudojamos jauninimo procedūroms. Tiek batatų gumbai, tiek stiebai su lapais naudojami gyvulių pašarui. Yra ir dekoratyvinių batatų, auginamų gatvių, sodų, parkų puošybai.
Populiariausios saldžiųjų bulvių veislės
Edita Mačiulaitienė išskyrė tris jai labiausiai pasiteisinusias batatų veisles, kurių sodinukus siunčiasi iš Lenkijos: ‘T65 white’, ‘Orange African’, ‘Radiosa’. Augintoja sako, kad šių veislių batatai labai derlingi. Editai yra pavykę iš vieno daigelio užauginti po 10 gumbų. Kai kurių ilgis siekė net 40 cm!
Jeigu mėgstate batatus ir turite galimybę juos auginti patys, Edita Mačiulaitienė tikrai rekomenduoja pabandyti. Ji sako, kad pačių užauginti batatai yra gerokai saldesni, nei pirkti parduotuvėje. Kai kurių veislių batatai tokie traškūs, kad skanu juos triauškinti net šviežius, neapdorotus.
Saldžioji bulvė, arba batatas, yra visokeriopą naudą teikiantis augalas, plačiai paplitęs pasaulyje.
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Šeima | Vijoklinių (Convolvulaceae) |
| Kilmė | Centrinė Amerika |
| Auginimo klimatas | Tropinis, subtropinis, vidutinis |
| Temperatūra | +20°C ir aukštesnė (optimali 25-28°C) |
| Dirvožemis | Puri, ne per rūgšti, smėlio arba priemolio |
| Laistymas | Retas, bet gausus |
| Tręšimas | Mineralinės arba organinės trąšos su kaliu ir fosforu |
| Derliaus nuėmimas | Rugsėjo antra pusė |
| Laikymas | Tamsioje patalpoje, apie 13°C temperatūroje |