Saldžiosios bulvės, dar žinomos kaip batatai, yra skanios ir maistingos daržovės, kurias galima sėkmingai auginti ir Lietuvoje. Nors jos kilę iš šiltesnių kraštų, tačiau su tinkama priežiūra ir pasiruošimu, galima išauginti gausų ir kokybišką derlių net ir mūsų klimato sąlygomis. Saldžiųjų bulvių auginimas Lietuvoje nėra išplitęs, tačiau pavieniai sodininkai, ūkininkai jau imasi šią egzotišką daržovę auginti.

Saldžiųjų bulvių auginimas - išties įdomus procesas, tačiau reikalaujantis šiek tiek kitokio požiūrio nei įprastų bulvių auginimas. Svarbu suprasti, kad saldžiosios bulvės nėra giminingos įprastoms bulvėms ir jų auginimo būdas skiriasi. Nors saldžioji bulvė dalinasi pavadinimu su mums puikiai pažįstama bulvinių šeimos daržove, tai visiškai skirtingi augalai. Jos priklauso skirtingoms augalų šeimoms - saldžioji bulvė yra artimesnė dekoratyviniam sukučiui nei paprastai bulvei. Kitaip tariant, tai sukučio rūšis, vijoklis, subrandinantis valgomus šakniavaisius.

Sodinimas ir daiginimas

Negalima tiesiog įmesti saldžiosios bulvės į žemę ir tikėtis derliaus - ji tiesiog supūs. Saldžiųjų bulvių auginimas prasideda nuo daigų, kurie išauga iš jau užaugintos bulvės. Jei įdėsite saldžią bulvę į vandenį, negausit daugiau bulvių, bet išaugs daigai, kuriuos galite pasodinti ir kurie išaugins saldžias bulves.

Gera žinia ta, kad net jeigu nepasirūpinom gumbais rudenį, daiginimui tiks ir maisto prekių parduotuvėje įsigyti batatai. Prieš pradedant auginimą, reikėtų pasirūpinti batatų gumbais. Nors jų galima parsisiųsti iš užsienio bei Lietuvos augintojų, paprasčiausias būdas gauti sodinuką - įsigyti batatą maisto prekių parduotuvėje. Gumbą galite gauti iš kitų batato augintojų arba tiesiog nusipirkti parduotuvėje, maisto skyriuje.

Saldžiosios bulvės pradedamos daiginti sausio-vasario mėnesiais. Saldžiosios bulvės pradedamos daiginti vasario pradžioje. Tai daroma taip:

1. Gumbus iki pusės merkiame į stiklainėlius su vandeniu ir laikome ant palangės. Pirmiausia batatai išleis šakneles, o paskui ir daigelius viršuje. Batatai vasario mėnesį pamerkiami į vandenį ir pradeda dygti. Bet jeigu batatai smulkūs ar pažeisti, tada ne merkiame į vandenį (kad nesupūtų), o guldome į drėgną dirvožemį, vos įspaustus. Daiginimas vyks sunkiau, bet vis tiek batatas išleis nors kelias šakneles, o tada - ir daigelius. Silpnesni ar pažeisti batatai guldomi į substratą.
2. Kai mirkomas arba į žemę paguldytas batatas išleidžia šaknis, galima jį persodinti į vazonėlį su dirvožemiu (vėl iki pusės). Taip padidėja daiginamo gumbo produktyvumas, nes jis turi kuo maitintis, aktyviau auginamos šaknys ir daigeliai. Šaknis išleidęs batatas iki pusės pasodinamas į vazonėlį su žeme ir laukiama, kol užaugs ilgi daigeliai.
3. Kai daigeliai užauga apie 20 cm aukščio, juos nulaužiame (geriausia, jei pavyksta nulaužti su „pėdute“), pamerkiame į vandenį ir dabar jau laukiam, kol daigeliai išleis šaknis. Nulaužti ir į vandenį pamerkti batatų daigeliai.
4. Kai išleidžia šaknis, daigelius pasodinam į vazonėlius arba toliau paliekame vandenyje, kol galėsime sodinti į dirvą gegužės mėnesį. Taigi, į dirvą sodiname ne sudygusį batato gumbą, o tik jo daigelius su šaknimis. E.Mačiulaitienė sako, kad net šiltuosiuose kraštuose jie auginami būtent iš daigelių, o ne iš gumbų.

Švelniai atskirkite daigus nuo bulvės ir įšaknydinkite juos vandenyje, kol pasirodys šaknys. Tik tada galite sodinti daigus į žemę. Batato daigams pasiekus 20 cm aukštį, jie atskiriami nuo gumbo ir pamerkiami į vandenį savo šaknims išleisti.

Sodinimo laikas ir vieta

Lietuvoje saldžiosios bulvės sodinamos tik pavasarį, kai dirva pakankamai įšilusi (gegužės-birželio mėn.). Saldžiąsias bulves geriausia sodinti pavasarį, kai nėra šalnų pavojaus ir dirvos temperatūra pasiekia bent 10-12°C. Saldžias bulves sodinkite tik pavasarį, kai dirva jau pakankamai įšilusi (paprastai gegužės-birželio mėnesiais).

Sėkmingo saldžiųjų bulvių derliaus paslaptys slypi tinkamame sodinimo laike ir vietos parinkime. Kad pagreitintumėte dirvos įšilimą, rekomenduojama sodinti į pakeltas lysves (apie 20 cm aukščio). Tai ne tik gerina drenažą, bet ir padeda išvengti šalčių pakenkimo.Sodinimas į atvirą gruntą rekomenduojamas tik tada, kai dirvos temperatūra pasiekia bent 15°C.

Saldžiosios bulvės mėgsta saulėtas vietas ir gerai drenuojamą dirvą. Saldžiosios bulvės yra šilumamėgiai augalai, todėl joms reikia parinkti saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą. Tinka saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta. Ypač karštomis ir sausomis vasaromis, popietinis pavėsis gali apsaugoti augalus nuo perkaitimo.

Sodinkite saldžiųjų bulvių daigus maždaug 30-45 cm atstumu vienas nuo kito ir 1-1,2 metro atstumu tarp eilučių. Atsižvelgiant į tai, kad augalai stipriai plečiasi, svarbu palikti pakankamai vietos jų augimui. Daigelius sodinkite į aukštesnes lysves (kaip įprastoms bulvėms) 40-50 cm atstumu. Didesnis atstumas tarp augalų leis bulvėms užaugti daug didesnėms. Daigus sodinkite negiliai, užtikrindami, kad šaknys būtų gerai įsikūrusios drėgnoje dirvoje. Jei auginate ilgai besistiebiančias veisles, gali prireikti įrengti atramas vijokliams.

Dirvožemis

Saldžiųjų bulvių auginimui reikalinga puri, ne per rūgšti, smėlio, priemolio žemė. Idealiai tinka smėlinga, derlinga žemė. Jei jūsų dirva sunki ar akmenuota, geriausia rinktis pakeltas lysves ir naudoti purią, smėlingą sodinimo žemę. Gerai drenuojantis dirvožemis - raktas į sveikus ir gausius saldžiųjų bulvių gumbelius. Smėlinga arba priesmėlio dirva yra geriausias pasirinkimas, nes užtikrina optimalų drėgmės ir oro pralaidumą. Venkite sunkių, molingų dirvų, nes jose gali kauptis vanduo ir pakenkti augalų šaknims.

Priežiūra

Persodinti į atvirą dirvą daigai laistomi drungnu vandeniu, retai, tačiau gausiai. Nors saldžiosios bulvės gana atsparios sausrai, ypač po įsišaknijimo, reguliariai laistykite augalus, kad dirva būtų drėgna, bet ne permirkusi. Optimalus laistymo dažnis - kartą per savaitę, išlaistant apie 2,5 cm vandens. Tačiau svarbu prisiminti, kad likus 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo, laistymą reikia sumažinti arba visiškai nutraukti. Batatams patinka, kai jie yra laistomi retai, bet gausiai, panašiai kaip pomidorai.

Saldžiosioms bulvėms tinka +20 oC ir aukštesnė temperatūra, palankiausia - apie 25-28 oC šilumos. Optimali dirvos temperatūra augimo metu yra 15-29°C, o oro temperatūra - 18-35°C. Taigi karštą vasarai jos derės gerai.

Saldžiųjų bulvių dirva tręšiama mineralinėmis, organinėmis trąšomis, turinčiomis kalio ir fosforo. Saldžiosios bulvės nėra didelės maisto medžiagų reiklės, tačiau subalansuota mityba užtikrina geresnį derlių. Geriausia vengti per didelio tręšimo, nes tai gali skatinti lapų augimą, o ne gumbelių formavimąsi. Optimaliausias būdas - pagerinti dirvožemio kokybę įterpiant kompostą prieš sodinimą. Jei reikia, galima naudoti ekologiškas skystas trąšas, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

Saldžiųjų bulvių dirva purenama, išravimos piktžolės. Praėjus dviem savaitėms po pasodinimo atsargiai išravėkite lysvę, kad nepažeistumėte greitai plintančių šaknų. Šios šaknys virsta pačiomis bulvėmis.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Saldžiosios bulvės užauga maždaug per 5 mėnesius, tad jų derlius kasamas ne anksti, rugsėjo antroje pusėje. Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo pasirinktos saldžiųjų bulvių veislės, tačiau paprastai gumbai būna prinokę valgyti po 3-4 mėnesių nuo pasodinimo. Derliaus nuėmimas prasideda, kai augalo lapai pradeda gelsti. Saldžiųjų bulvių derlius bręsta tuomet, kai vijoklių galai pradeda geltonuoti arba prieš šalnas.

Pirma nukerpama lapija, o po 2-3 dienų esant sausam orui iškasami šakniavaisiai. Net ir po šalnų, gumbai paprastai išlieka tinkami vartoti, tačiau svarbu juos iškasti nedelsiant, kai augalo antžeminė dalis nudžiūsta, kad išvengtumėte gumbelių pūtimo.

Norėdami nepažeisti šakniavaisių, suraskite pagrindinį augalo stiebą ir kastuvu atsargiai atpurenkite aplink 45 cm spinduliu. Rankomis atsargiai ištraukite šakniavaisius. Prekyboje jau galima rasti ir saldžiųjų bulvių daigų.

Derlius laikomas apie 13 oC temperatūros rūsyje ar kitoje tamsioje patalpoje. Priklausomai nuo veislės ir laikymo sąlygų, saldžiosios bulvės išlaiko savo maistingąsias savybes 1-2 metus. Laikykite juos per žiemą tvirtoje kartono dėžėje, pripildytoje durpių, vermikulito, smėlio ar kitos sausos medžiagos. Laikykite dėžę vėsioje, sausoje, nuo šviesos apsaugotoje vietoje (pvz., rūsyje ar daržovėje). Įsitikinkite, kad gumbai dėžėje neužšals. Saldžiųjų bulvių žiemojimas yra toks pat kaip ir jų dauginimas kitam auginimo sezonui.

Kenkėjai ir ligos

Saldžioji bulvė yra atspari kenkėjams, tačiau retkarčiais tam tikros jų rūšys gali pulti šią daržovę. Šakniavaisius puola kenkėjai nematodai, grambuolio lervos, lapus - voratinklinės erkės, sraigės. Šios daržovės serga grybelinėmis ligomis, tokiomis kaip fuzariozė, miltligė. Grybelinių ligų paveikti juoduoja lapai, pūva šakniagumbiai ir lapija.

Vielinės ir šaknų nematodai yra didžiausios problemos auginant saldžias bulves namų soduose. Žala sumažėja, jei kasmet keičiate pasėlį. Daugelio ligų galima išvengti renkantis atsparias ligoms veisles ir naudojant sertifikuotus, nuo ligų apsaugotus saldžiųjų bulvių daigus.

Saldžiosios bulvės nauda

Saldžioji bulvė - maistinga daržovė, plačiai naudojama Azijos ir Afrikos šalių virtuvėje, kai kuriose tenykštėse šalyse - tai vienas pagrindinių maisto gaminimo komponentų. Saldžioji bulvė turi daug vitaminų A, B6, B5, C, mangano, kalio, baltymų, angliavandenių, ląstelienos. Batatas turi medžiagų, gerinančių kraujotaką, nervų sistemos darbą, padedančių normalizuoti kraujospūdį, tinkančių artrito profilaktikai, imuniteto stiprinimui. Jis naudingas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, norintiems palaikyti normalų kraujospūdį, taip pat naudingas moterims klimakteriniu laikotarpiu, nes teigimai veikia hormoninį foną.

Saldžioji bulvė valgoma šviežia, virta, kepta, užkepta orkaitėje. Ji patiekiama ne tik mums įprasto garnyro pavidalu, bet iš jos gaminami ir įvairūs suflė, traškučiai, uogienės, miltai, krakmolas, sirupas, cukrus. Vartojamas maistui ne tik batato šakniavaisis, tačiau ir lapai - jauni ūgliai - jie naudojami salotoms. Tik prieš darant salotas, ūglius ir lapus reikia apvirti, kad jie nebūtų kartūs.

Iš saldžiųjų bulvių išgaunamas krakmolas naudojamas medicininių preparatų gamyboje. Kosmetologijoje jos naudojamos jauninimo procedūroms. Tiek batatų gumbai, tiek stiebai su lapais naudojami gyvulių pašarui. Yra ir dekoratyvinių batatų, auginamų gatvių, sodų, parkų puošybai.

---