Augustė pasakoja gaminti mėgusi nuo vaikystės. Iš pradžių stebėjo virtuvėje besisukiojančią mamą - vaikščiojo prilipusi prie jos. Paskui pradėjo ir pati gaminti paprastus patiekalus. Iki šiol prisimena, kaip mėgino iškepti amerikietiškus blynelius. Nepavyko, nors bandė juos kepti ir keptuvėje, ir vaflinėje. Dažnai kepdavo pyragus.
Anot Augustės, cepelinai ir kraujiniai vėdarai buvo mamos firminis patiekalas. „Kiti stebisi, bet man kraujiniai vėdarai skanu. Tiesa, pati jų nemėginau kepti. Cepelinus kelis kartus viriau, visai neblogai išėjo".
Kai Augustė išsikraustė į kitą miestą ir apsigyveno bendrabutyje, savo pomėgio neapleido, juo labiau kad įpratusi valgyti skanų maistą nenorėjo maitintis užpilamomis sriubomis ar pirktiniais koldūnais. „Nemažai receptų turėjau galvoje, jei užsinorėdavau kažko ypatingo - receptų rasdavau internete, - pasakoja mergina. - Bet kažkokių įmantrybių būdamas studentas ir nepasigaminsi - pinigėliai riboja. Dažniausiai prisimindavau, kaip mama gamindavo, ir dar savo cinkelį pridėdavau. Be turiu pripažinti, kad man niekada nepavykdavo pagaminti taip skaniai, kaip mamai.
Virtuvė Augustei - kūrybos ir atsipalaidavimo vieta. „Kitus dažnai girdžiu sakant, kad po darbų jie būna pavargę ir nenori gaminti. Galbūt jie turi kitų atsipalaidavimo būdų, o man patinka gaminti, išbandyti kažką nauja. Ypač rudens ir žiemos savaitgaliais, kai mažiau kitų veiklų.
Savo firminiais patiekalais mergina vadina tai, ką dažnai gamina ir jau puikiai pavyksta: vištienos kepsnelius, lazaniją, keksiukus. „Konditerijoje daug nepaimprovizuosi, nes gali nepavykti. Čia reikia tiksliai laikytis recepto. Improvizuoti gali gamindamas tuos patiekalus, kai nėra didelio skirtumo, ar įdėsi vieną, ar kitą daržovę - patiekalas nenukentės, tik skonis šiek tiek skirsis.
Ji neslepia - yra patiekalų, kuriuos sunkiai sekėsi išmokti gaminti. Pavyzdžiui, plikytus sausainius iškepė ne iš pirmo karto. Vis dėlto po kelių bandymų pavyko, ir netgi su įdaru! Dar vienas įnoringas ir, deja, iki šiol neįveiktas kepinys - makarunai. Jos šaldytuve niekada nerasite silkės, žuvies - tiesiog jos nemėgsta. Vištienos, pieno produktų, makaronų, daržovių ir kiaušinių visada turi.
Iki to laiko stebėjo kitas tinklaraštininkes, analizavo, ką jos daro, tačiau pati dalytis receptais nesiryžo: iš pradžių jaudinosi, kas ką pasakys ar pagalvos, paskui save stabdė, kad neturi gražios virtuvės, kurioje galėtų gaminti ir filmuoti, nemoka gražiai pateikti maisto, fotografuoti jį. Prieš dvejus metus sausį tiesiog pagamino pyragą su žele, nufotografavo, susikūrė paskyrą „Ragautoja“ ir įkėlė galvodama: kas bus, tas bus - paskyrą juk bet kada galima ištrinti. Ilgą laiką apie ją niekam nepasakojo - žinojo sužadėtinis ir tie, kurie atsitiktinai pamatė internete. „Dabar gailiuosi, kad nesiėmiau to anksčiau, - sako Augustė. - Nesiekiu kažkuo išsiskirti. Iš savo sekėjų ji sulaukia palaikymo, tačiau pasitaiko ir kritikos.
„Atsimenu vieną atvejį, kai gaminau Čičinsko kepsnius. Tiesą sakant, niekada nebuvau jų net ragavusi, bet paprašė pagaminti mano sužadėtinis. Papasakojo, kai jo močiutė Panevėžyje gamindavo su varškine tešla ir dešrelėmis. Gerai, sakau, bandome. Pagaminau pagal jo pasakojimą. Tą kartą kelios sekėjos nepraleido progos pažerti kritikos: ne taip turi būti, reikia gaminti su faršu, bulvėmis…Tik aš į tokias žinutes stengiuosi nekreipti dėmesio. Pagrindinis Augustės kūrybos virtuvėje vertintojas ir kritikas - jos sužadėtinis Rimgaudas. „Man labai patinka tas mūsų bendradarbiavimas, esu jam labai dėkinga už pagalbą. Išties jis yra didysis ragautojas, o aš - gamintoja“, - pripažįsta A.
Keptuvėje (ar net tame pačiame puode, kuriame ruošiate sriubą) ant sviesto apkepinkite smulkintą svogūną, porą ir česnakus. Suberkite griežinėliais supjaustytus pievagrybius ir taip pat pakepinkite. Įberkite druskos ir pipirų, apibarstykite miltais, išmaišykite ir viską supilkite į puodą. Supilkite sultinį, pieną ir virkite apie 20 minučių. Tuomet trintuvu sutrinkite sriubą iki šilkinės konsistencijos, įpilkite grietinėlės ir dar šiek tiek pašildykite.