pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Saldžiųjų bulvių auginimas Lietuvoje

Batatas arba saldžioji bulvė - vijoklis iki 3-5 m ilgio, vijoklinių šeimos augalas, kilęs iš Centinės Amerikos. Reikia pastebėti, kad batatas arba saldžioji bulvė turi dar vieną lietuvišką pavadinimą - batatinis sukutis. Suprantama, geriau turėti vieną, beveik visame pasaulyje vartojamą batato vardą, kuriam, kaip ir bananui, nereikėtų kitų sinonimų.

Kultivuojamas plačiai atogrąžų, subtropikų juostoje, užauginama daugiau nei 100 milijonų tonų šakniagumbių, daugiausia Kinijoje - daugiau nei 80 mln. tonų. Galima paminėti, kad šiltų kraštų šalyse vietoj mūsų bulvių auginamos įvairios krakmolingos kultūros: jamsai, manijokos, gumbiniai kiškiakopūsčiai ir kitos.

Pastaraisiais metais prekybos centruose ši daržovė ne retenybė. Tik mūsų burnoms dar neįprastas skonis. Ateityje, tikriausiai, turėsime priprasti ne tik prie egzotinių kultūrų skonio, bet ir prie įvairių vabzdžių vartojimo savo mityboje.

Na, o kas norėtų išbandyti užsiauginti batatų savo sklypuose, tai galima padaryti dviem būdais. Pirmu atveju - gumbus pjaustome 5-6 cm griežinėliais ir laikome šiltame vandenyje arba pusiau įkastus substrate indeliuose temperatūroje nuo plius 17 laipsnių iki 30 laipsnių. Po 1-1,5 mėn. sudygusius daigus reikia perkelti į šiltnamį. Esant šiltai vasarai, kaip pernai, ir atvirame grunte su agroplėvele iki rugsėjo pabaigos galima tikėtis derliaus.

Saldžiosios bulvės, dar vadinamos batata, yra vienas iš populiariausių ir sveikiausių šakniavaisių pasaulyje. Jos puikiai tinka tiek kaip maistinis produktas, tiek kaip dekoratyvinis augalas sodui ar daržui. Nuo seno auginamo batato, dar vadinamo saldžiąja bulve, tėvynė yra Centrinė Amerika ir Meksika. Saldžiųjų bulvių kultūros plačiai paplitusios atogrąžų ir subtropikų platumose.

Saldžiųjų bulvių auginimo ypatumai

Saldžiųjų bulvių auginimas nėra sudėtingas. Batatus galima dauginti auginiais arba sėklomis. Jei tai daroma auginiais, pirmiausia daržovės gumbai supjaustomi 5-6 cm gabaliukais ir pasodinami į nedideles dėžes pusiau įkasant į žemę. Tada pasodinti batatai pastatomi į šiltnamį arba ant palangės. Šių daržovių augimui reikalinga temperatūra - 18-27° С. Į nuolatinę savo vietą darže saldžiosios bulvės daigai persodinami po paskutinių šalčių. Tolesnė batatų priežiūra nė kiek nesiskiria nuo paprastų bulvių priežiūros. Tačiau saldžiųjų bulvių derlingumas gerokai viršija net pačių geriausių paprastų bulvių rūšių derlių.

Svarbu suprasti, kad saldžiosios bulvės nėra giminingos įprastoms bulvėms ir jų auginimo būdas skiriasi. Negalima tiesiog įmesti saldžiosios bulvės į žemę ir tikėtis derliaus - ji tiesiog supūs. Saldžiųjų bulvių auginimas prasideda nuo daigų, kurie išauga iš jau užaugintos bulvės. Švelniai atskirkite daigus nuo bulvės ir įšaknydinkite juos vandenyje, kol pasirodys šaknys. Tik tada galite sodinti daigus į žemę.

Lietuvoje saldžiosios bulvės sodinamos tik pavasarį, kai dirva pakankamai įšilusi (gegužės-birželio mėn.). Šios kultūros auga lėtai ir reikalauja šilumos, kad išsivystytų pilnaverčiai gumbai. Tinkamai prižiūrint, iš vieno augalo galima tikėtis 3-5 bulvių, tačiau šiltesnės vasaros metu galima gauti ir gausesnį derlių. Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvoje saldžiosios bulvės paprastai nėra daugiametės, todėl kiekvienais metais teks sodinti naujus daigus.

Vidutinių platumų klimate, taigi ir pas mus, saldžiosios bulvės auginamos kaip vienmečiai augalai. Tinka saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta. Saldžiųjų bulvių auginimui reikalinga puri, ne per rūgšti, smėlio, priemolio žemė. Saldžiosioms bulvėms tinka +20 oC ir aukštesnė temperatūra, palankiausia - apie 25-28 oC šilumos. Taigi karštą vasarai jos derės gerai. Persodinti į atvirą dirvą daigai laistomi drungnu vandeniu, retai, tačiau gausiai. Saldžiųjų bulvių dirva tręšiama mineralinėmis, organinėmis trąšomis, turinčiomis kalio ir fosforo.

Saldžiąją bulvę galima užsiauginti iš gumbo. Gumbą galite gauti iš kitų batato augintojų arba tiesiog nusipirkti parduotuvėje, maisto skyriuje. Saldžiosios bulvės pradedamos daiginti sausio-vasario mėnesiais. Šakniagumbiai iki pusės pamerkiami į stiklines su vandeniu. Pirma jie išleidžia šaknis, o po to mums reikalingus daigelius.

Kai saldžiosios bulvės išleido šaknis, galima jas iš vandens persodinti į dirvą, taip pat iki pusės. Augdamas dirvoje daigas turės daugiau maistingųjų medžiagų. Batato daigams pasiekus 20 cm aukštį, jie atskiriami nuo gumbo ir pamerkiami į vandenį savo šaknims išleisti. Gegužės mėnesį, pasibaigus šalnoms, daigai persodinami į atvirą dirvą. Sodinami į purios dirvos aukštesnes lysves, kas 40-50 cm. Saldžiosios bulvės yra vijoklinis augalas, plačiai išsirango po lysves, tad tarp lysvių taip pat reikia palikti nemažą atstumą, geriausiai - apie metrą. Galima uždengti lysves juoda plėvele (šilumai palaikyti) su prakirptomis angomis daigams.

Saldžiųjų bulvių dirva purenama, išravimos piktžolės. Saldžiosios bulvės užauga maždaug per 5 mėnesius, tad jų derlius kasamas ne anksti, rugsėjo antroje pusėje. Pirma nukerpama lapija, o po 2-3 dienų esant sausam orui iškasami šakniavaisiai. Derlius laikomas apie 13 oC temperatūros rūsyje ar kitoje tamsioje patalpoje. Priklausomai nuo veislės ir laikymo sąlygų, saldžiosios bulvės išlaiko savo maistingąsias savybes 1-2 metus.

Prekyboje jau galima rasti ir saldžiųjų bulvių daigų.

Sėkmingo saldžiųjų bulvių derliaus paslaptys

Sėkmingo saldžiųjų bulvių derliaus paslaptys slypi tinkamame sodinimo laike ir vietos parinkime. Saldžias bulves sodinkite tik pavasarį, kai dirva jau pakankamai įšilusi (paprastai gegužės-birželio mėnesiais). Kad pagreitintumėte dirvos įšilimą, rekomenduojama sodinti į pakeltas lysves (apie 20 cm aukščio). Tai ne tik gerina drenažą, bet ir padeda išvengti šalčių pakenkimo.

Saldžiosios bulvės mėgsta saulėtas vietas ir gerai drenuojamą dirvą. Idealiai tinka smėlinga, derlinga žemė. Jei jūsų dirva sunki ar akmenuota, geriausia rinktis pakeltas lysves ir naudoti purią, smėlingą sodinimo žemę. Sodinkite saldžiųjų bulvių daigus maždaug 30-45 cm atstumu vienas nuo kito ir 1-1,2 metro atstumu tarp eilučių. Atsižvelgiant į tai, kad augalai stipriai plečiasi, svarbu palikti pakankamai vietos jų augimui. Daigus sodinkite negiliai, užtikrindami, kad šaknys būtų gerai įsikūrusios drėgnoje dirvoje.

Saldžiosios bulvės geriausiai auga saulėtose vietose, tačiau toleruoja ir dalinį pavėsį. Ypač karštomis ir sausomis vasaromis, popietinis pavėsis gali apsaugoti augalus nuo perkaitimo. Gerai drenuojantis dirvožemis - raktas į sveikus ir gausius saldžiųjų bulvių gumbelius. Smėlinga arba priesmėlio dirva yra geriausias pasirinkimas, nes užtikrina optimalų drėgmės ir oro pralaidumą. Venkite sunkių, molingų dirvų, nes jose gali kauptis vanduo ir pakenkti augalų šaknims.

Nors saldžiosios bulvės gana atsparios sausrai, ypač po įsišaknijimo, reguliariai laistykite augalus, kad dirva būtų drėgna, bet ne permirkusi. Optimalus laistymo dažnis - kartą per savaitę, išlaistant apie 2,5 cm vandens. Tačiau svarbu prisiminti, kad likus 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo, laistymą reikia sumažinti arba visiškai nutraukti.

Saldžiosios bulvės yra šilumamėgiai augalai. Sodinimas į atvirą gruntą rekomenduojamas tik tada, kai dirvos temperatūra pasiekia bent 15°C. Optimali dirvos temperatūra augimo metu yra 15-29°C, o oro temperatūra - 18-35°C.

Tręšimas

Saldžiosios bulvės nėra didelės maisto medžiagų reiklės, tačiau subalansuota mityba užtikrina geresnį derlių. Geriausia vengti per didelio tręšimo, nes tai gali skatinti lapų augimą, o ne gumbelių formavimąsi. Optimaliausias būdas - pagerinti dirvožemio kokybę įterpiant kompostą prieš sodinimą. Jei reikia, galima naudoti ekologiškas skystas trąšas, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

Kenkėjai ir ligos

Saldžioji bulvė yra atspari kenkėjams, tačiau retkarčiais tam tikros jų rūšys gali pulti šią daržovę. Šakniavaisius puola kenkėjai nematodai, grambuolio lervos, lapus - voratinklinės erkės, sraigės. Šios daržovės serga grybelinėmis ligomis, tokiomis kaip fuzariozė, miltligė. Grybelinių ligų paveikti juoduoja lapai, pūva šakniagumbiai ir lapija.

Vielinės ir šaknų nematodai yra didžiausios problemos auginant saldžias bulves namų soduose. Žala sumažėja, jei kasmet keičiate pasėlį. Daugelio ligų galima išvengti renkantis atsparias ligoms veisles ir naudojant sertifikuotus, nuo ligų apsaugotus saldžiųjų bulvių daigus.

Derliaus nuėmimas

Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo pasirinktos saldžiųjų bulvių veislės, tačiau paprastai gumbai būna prinokę valgyti po 3-4 mėnesių nuo pasodinimo. Derliaus nuėmimas prasideda, kai augalo lapai pradeda gelsti. Net ir po šalnų, gumbai paprastai išlieka tinkami vartoti, tačiau svarbu juos iškasti nedelsiant, kai augalo antžeminė dalis nudžiūsta, kad išvengtumėte gumbelių pūtimo.

Saldžiosios bulvės užauga maždaug per 5 mėnesius, tad jų derlius kasamas ne anksti, rugsėjo antroje pusėje. Pirma nukerpama lapija, o po 2-3 dienų esant sausam orui iškasami šakniavaisiai. Derlius laikomas apie 13 oC temperatūros rūsyje ar kitoje tamsioje patalpoje. Priklausomai nuo veislės ir laikymo sąlygų, saldžiosios bulvės išlaiko savo maistingąsias savybes 1-2 metus.

Veislės

Populiariausios yra oranžinės spalvos saldžiosios bulvės, tačiau galite rinktis iš baltų, geltonų ar net violetinių veislių. Mažesniam daržui tinka kompaktiškos, krūminės saldžiųjų bulvių veislės.

Specialistė išskyrė tris jai labiausiai pasiteisinusias batatų veisles, kurių sodinukus siunčiasi iš Lenkijos: ‘T65 white’, ‘Orange African’, ‘Radiosa’. Augintoja sako, kad šių veislių batatai labai derlingi. Editai yra pavykę iš vieno daigelio užauginti po 10 gumbų. Kai kurių ilgis siekė net 40 cm!

Batatų daiginimas

Patyrę augintojai rekomenduoja geriau pirkti išaugintus daigus veislės „Erat“ su baltu minkštimu. Gera žinia ta, kad net jeigu nepasirūpinom gumbais rudenį, daiginimui tiks ir maisto prekių parduotuvėje įsigyti batatai. Iki daiginimo vasario mėnesį reikia laikyti juos sausoje patalpoje, kur temperatūra yra maždaug 10-13 °C šilumos. Tam geriausiai tinka sausas rūsys ar sandėliukas.

Batatai pradedami daiginti vasario pradžioje. Tai daroma taip:

  1. Gumbus iki pusės merkiame į stiklainėlius su vandeniu ir laikome ant palangės. Pirmiausia batatai išleis šakneles, o paskui ir daigelius viršuje. Bet jeigu batatai smulkūs ar pažeisti, tada ne merkiame į vandenį (kad nesupūtų), o guldome į drėgną dirvožemį, vos įspaustus.
  2. Kai mirkomas arba į žemę paguldytas batatas išleidžia šaknis, galima jį persodinti į vazonėlį su dirvožemiu (vėl iki pusės). Taip padidėja daiginamo gumbo produktyvumas, nes jis turi kuo maitintis, aktyviau auginamos šaknys ir daigeliai.
  3. Kai daigeliai užauga apie 20 cm aukščio, juos nulaužiame (geriausia, jei pavyksta nulaužti su „pėdute“), pamerkiame į vandenį ir dabar jau laukiam, kol daigeliai išleis šaknis.
  4. Kai išleidžia šaknis, daigelius pasodinam į vazonėlius arba toliau paliekame vandenyje, kol galėsime sodinti į dirvą gegužės mėnesį. Taigi, į dirvą sodiname ne sudygusį batato gumbą, o tik jo daigelius su šaknimis. E.Mačiulaitienė sako, kad net šiltuosiuose kraštuose jie auginami būtent iš daigelių, o ne iš gumbų.

Batatų nauda

Batatai vertinami dėl maistinių medžiagų gausos, jų gero įsisavinimo ir itin daug įvairių vitaminų, didelio kaloringumo - iki 1,5 karto didesnio nei bulvės. Batatų minkštimas būna nuo baltos iki raudonos spalvos, priklausomai nuo veislės. O jų yra daug, gumbai sveria nuo 200 g iki kelių kilogramų.

Saldžioji bulvė - maistinga daržovė, plačiai naudojama Azijos ir Afrikos šalių virtuvėje, kai kuriose tenykštėse šalyse - tai vienas pagrindinių maisto gaminimo komponentų. Saldžioji bulvė turi daug vitaminų A, B6, B5, C, mangano, kalio, baltymų, angliavandenių, ląstelienos.

Batatas turi medžiagų, gerinančių kraujotaką, nervų sistemos darbą, padedančių normalizuoti kraujospūdį, tinkančių artrito profilaktikai, imuniteto stiprinimui. Jis naudingas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, norintiems palaikyti normalų kraujospūdį, taip pat naudingas moterims klimakteriniu laikotarpiu, nes teigimai veikia hormoninį foną.

Saldžioji bulvė valgoma šviežia, virta, kepta, užkepta orkaitėje. Ji patiekiama ne tik mums įprasto garnyro pavidalu, bet iš jos gaminami ir įvairūs suflė, traškučiai, uogienės, miltai, krakmolas, sirupas, cukrus. Vartojamas maistui ne tik batato šakniavaisis, tačiau ir lapai - jauni ūgliai - jie naudojami salotoms. Tik prieš darant salotas, ūglius ir lapus reikia apvirti, kad jie nebūtų kartūs.

Iš saldžiųjų bulvių išgaunamas krakmolas naudojamas medicininių preparatų gamyboje. Kosmetologijoje jos naudojamos jauninimo procedūroms. Tiek batatų gumbai, tiek stiebai su lapais naudojami gyvulių pašarui. Yra ir dekoratyvinių batatų, auginamų gatvių, sodų, parkų puošybai.