Ar jūs matėt šių metų „Maxima” Kalėdinį klipą? Tradicijas mes paveldime iš savo namų, iš savo šeimos, bet jas kuriame ir patys. Viena iš mano pačios susikurtų tradicijų be abejonės yra Kalėdinių dovanų ruošimas ir pakavimas.

Man valgomų dovanų ruošimas - malonus ritualas, kurio kasmet labai laukiu. Aš ir pati labai dažnai gaunu valgomas dovanas ir jos man labiausiai patinka. O mano bičiuliai turbūt net neįsivaizduoja, jog galėčiau padovanoti ką nors kitktą, ne savo pačios pagamintą valgomą dovanėlę.

Be pačių artimiausių, kiekvienais metais aš sveikinu dešimtis žmonių, tad kiekvienam sugalvoti ir nupirkti dovanėlę būtų greičiausiai net neįmanoma. Todėl man smagiausia prisipirkti maišą ingredientų, pakavimo priemonių - dėžučių, juostelių, maišelių, pakavimo popieriaus, - ir namuose skambant ramiai muzikai, žybsint eglutės lemputėms, stovėti valandų valandas virtuvėje, savo rankomis kuriant tai, kas tikrai pasaldins žmonių, kuriuos sveikinsiu, dienas.

Kalėdinės dovanos turi būti tokios, kurios šviežios išliktų savaitę ir daugiau, todėl joms kažin ar tiks mano mėgstamiausi mieliniai kepiniai - šie skaniausi tik kol švieži… Užtai traškūs ir net šiek tiek tąsūs viduje migdoliniai sausainiai, kurie drąsiai išstovės savaitę ir ilgiau,- labai geras pasirinkimas. Jie ypač greit pagaminami ir prireiks vos 3 ingredientų (migdolų esencijos lašo net neskaičiuoju:)), o jūsų namai pakvips jaukumu.

Iškepusius beliks tik supakuoti, užrašyti palinkėjimą, ir įteikti tiems, su kuriais jums gera.

Migdolinių sausainių receptas

Migdolus sumalkite (nesistenkite, kad riešutai taptų miltais - nieko tokio, jei liks nedidelių gabaliukų). Įkaitinkite orkaitę iki 160C. Drėgnomis rankomis formuokite iš tešlos rutuliukus, maždaug trešnės dydžio.

Dėliokite rutuliukus paliekant apie 4-5cm tarpus vieną nuo kito, kad kepant jie turėtų kur plėstis. Kiekvieno rutuliuko centre pirštu įspauskite duobutę. Kepkite apie 15 minučių, kol sausainiai taps traškūs.

Išimkite iš orkaitės, palaukite, kol jie pilnai atvės, tada sudėkite į dėžutes, perriškite juostele.

Varškės sūris - unikalus lietuviškas produktas

Kai pasaulyje priskaičiuojama virš 1000 sūrių rūšių, kartais lengva pamiršti - lietuviškas varškės sūris yra unikalus. Jo autentiškumą yra pripažinusi ir ES, įtraukusi į prestižinį maisto produktų sąrašą. Giriama užsienio svečių, regis, ši tradicinės mūsų virtuvės pažiba ir tarp lietuvių išgyvena renesansą, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Nors lietuviai noriai leidžiasi kulinarinių kelionių keliu ir mėgsta namuose atkartoti svetur ragautus receptus, visgi nuo tradicijų toli nepabėgama, sako G. Kitovė: „Mūsų krašte nuo seno mėgstami produktai leidžia ne tik sutaupyti, bet ir yra pagrindas jaukiammaistui - tokiam, kuris palepina ne tik gomurį, bet ir sužadina nostalgiškus prisiminimus. Juk daugeliui gabalėlis varškės sūrio su medumi vaikystėje buvo vienas skaniausių desertų. O šiais laikais varškės sūrių turime pačių įvairiausių: ir saldžių, ir sūrių, ir rūkytų. Juos galima kepti, valgyti vienus, marinuoti ar naudoti kaip ingredientą patiekaluose - netgi egzotiškuose, pvz., indiškame troškinyje jis lengvai pakeis panyrą.

Tai absoliučiai unikalus maisto produktas, kuris pirkėjų vėl iš naujo atrandamas - pastebime, kad pernai varškės sūrių pardavimai išaugo net penktadaliu“.

Kaip juoda duona, sūreliai, taip ir varškės sūris dažnai atsiduria tarp prašymų, ką lauktuvių atvežti iš Lietuvos ar kuo palepinti apsilankiusius svečius iš užsienio. „Pradėtas gaminti viduramžiais, jis paplito po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes, tačiau tik lietuviai šį autentišką gaminį iki šiol taip plačiai vartoja.

Jį turi ir latviai, tačiau būtent lietuviškas varškės sūris dėl Lietuvai būdingos specifinės gamybos pateko į Europos Sąjungos produktų, pažymėtų saugoma geografine nuoroda, sąrašą. Mūsų tradiciniam skanėstui kompaniją sąraše palaiko tokie visame pasaulyje žinomi sūriai kaip itališki mocarela ir parmezanas, prancūziškas rokforas, olandiška gouda.

Į šį sąrašą įtraukta vos 10 produktų iš Lietuvos, o tai tik pabrėžia varškės sūrio išskirtinumą“, - pasakoja J. Tamoševičienė. - Jis skanus tiesiog su džemu ar medumi, patrupintas į salotas ar išpopuliarėjusiuose daržovių, kruopų dubenėliuose, sumuštinyje ant mėgstamos duonos. Tuo tarpu varškės sūris be jokių prieskonių yra kaip balta drobė.

Tačiau labai verta jį ir kepti - tuomet sūris įgauna labiau kremišką tekstūrą, yra labai imlus įvairiausiems prieskoniams ir gali tapti net karšta vakariene ar pusryčiais. Tai nereikalaus daug darbo, o skonis tikrai maloniai nustebins.

Keptas varškės sūris

Laikas: iki 35 min. (5 min. ruošti ir 20-30 min. Varškės sūrį nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir padarykite jame kelias negilias įstrižas įpjovas. Įtrinkite prieskoniais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi.

Sūrį suvyniokite į foliją arba dėkite į kepimo indą su dangčiu. Kepkite 20-40 minučių, priklausomai nuo sūrio dydžio, 180 laipsnių temperatūroje.

Prieskonius naudokite tokius, kokius mėgstate ir kokių turite namuose - šiame recepte sunku prašauti. Galite naudoti netgi medų, jeigu norite saldaus ar saldžiai pikantiško skonio. Skanus derinys bus ir pesto su džiovintais pomidorais. Tinka ir prieš kepant apibarstyti smulkintais riešutais. O jeigu norite dar sotesnio patiekalo, įtrintą prieskoniais sūrį galite glaudžiai apvynioti šoninės juostelėmis, tik tuomet atitinkamai pakoreguokite kepimo laiką.

Reikės:

• 1 varškės sūrio (rinkitės kuo tvirtesnį)
• alyvuogių aliejaus
• čili dribsnių
• kajeno pipirų
• džiovintų bazilikų
• druskos
• pipirų mišinio žirneliais

---