Šaldiklis - kiekvienos šeimos draugas, padedantis taupyti ir išsaugoti maisto atsargas. Nuo senų laikų žmonės ieškojo būdų, kaip konservuoti maistą, o šaldiklis yra modernus sprendimas šiai problemai.
Kaip šaldymas veikia maisto kokybę?
Šaldymas daugiausia veikia maisto kokybę, o ne saugą. Nors nuo 20 iki 90 proc. mikrobų žūsta šaldymo metu, jie gali atsigauti, jei maistas bus atšildytas netinkamai. Svarbu, kaip šaldome produktus: greitas atšaldymas plonu sluoksniu leidžia susidaryti mažesniems ledo kristalams, kurie mažiau paveikia mėsos sultingumą ir minkštumą.
Jei pakuotė nesandari, produktas gali apdžiūti arba pakeisti spalvą ir kvapą dėl migracijos. Riebesni produktai greičiau keičia kokybę dėl oksidacijos ir biocheminių procesų, o baltymingesni produktai greičiau oksiduojasi.
Skirtingų mėsos rūšių laikymo terminai
Jei šaldiklyje laikote mėsą ar jos produktų, prisiminkite, kad skirtingų mėsos rūšių laikymo terminai taip pat skiriasi. Didelį mėsos gabalą šaldiklyje galima laikyti metus ir ilgiau. Maltą mėsą rekomenduojama laikyti trumpiau - apie pusmetį, nes dėl didesnės taršos jos mikrobiologija ir sudėtis kitokia. Kitas mėsas, gabalines - apie metus. Liesą mėsą geriausia laikyti iki metų, riebesnę - iki šešių ar septynių mėnesių, nes vyksta riebalų oksidacija.
Galiojimo laikas ant pakuotės
Ant kiekvienos pakuotės yra tinkamumo vartoti laikas ir turime būtinai juo vadovautis, nes gamintojas būna įvertinęs, atlikęs tyrimus. Tačiau būna, kad etiketės nusitrina. Geriausia riebalus turinčius produktus laikyti šešis ar aštuonis mėnesius.
Maisto švaistymas ir galiojimo datos
Ar griežtai žiūrint galiojimo laiko švaistomas maistas ar pinigai? O gal saugojama sveikata? Maisto švaistymas yra sena problema, be to, teigiama, kad tai didelė klimato problema. Be to, ši problema aštri ir dėl žiaurios infliacijos, kuri didina sąskaitas už maisto produktus.
Tinkamumo vartoti terminai etiketėse rodo, kad maistas turi galutinę ribą, kurią peržengus jis yra netinkamas, sugedęs ir pasibaigusio galiojimo. Tačiau problema yra ta, kad dauguma galiojimo terminų yra tik informacija apie produkto kokybę. Ši taisyklė galioja kone visam maistui, išskyrus mišinius kūdikiams. Ant jų pakuočių nurodytas galiojimo terminas paprastai rodo geriausią gamintojo įvertinimą, kiek laiko maisto produktas bus optimaliai šviežias ir skanus, nors tai iš tikrųjų reiškia labai skirtingus dalykus.
Dažnai nekreipiama dėmesio į galiojimo terminus ir daugelis žmonių toliau vartoja maisto produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, nesuvokdami, kad jie gali sau pakenkti. Gali atrodyti, kad produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, valgymas nekenksmingas, tačiau tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, todėl to daryti nerekomenduojama.
Pavojai vartojant pasibaigusio galiojimo produktus
Visų pirma, vartojant produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, galima apsinuodyti maistu. Pasibaigusio galiojimo maisto produktai dažnai tampa bakterijų, virusų ir kitų kenksmingų mikroorganizmų, kurie gali sukelti per maistą plintančias ligas, pavyzdžiui, viduriavimą, vėmimą, pilvo skausmus ir karščiavimą, veisimosi vieta. Šios ligos gali būti sunkios, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, pagyvenusiems žmonėms ir vaikams.
Be to, vartojant produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, gali sumažėti jų maistinė vertė. Pasibaigus maisto produktų galiojimo laikui, juose esančios maistinės medžiagos ir vitaminai pradeda irti ir toks maistas nebėra naudingas organizmui. Vartodami produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, galite netekti pagrindinių maistinių medžiagų, reikalingų tinkamam organizmo funkcionavimui.
Dar viena rimta problema, susijusi su pasibaigusio galiojimo produktų vartojimu yra ta, kad jie gali sukelti alergines reakcijas. Kai kuriems žmonėms pasibaigusio galiojimo maisto produktai gali sukelti sunkią alerginę reakciją, kuri gali sukelti anafilaksiją ir kitas gyvybei pavojingas būkles. Kad išvengtumėte alerginės reakcijos pavojaus, visada geriau vengti vartoti produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.
Pasibaigusio galiojimo maisto produktuose taip pat gali būti kenkėjų, pavyzdžiui, vabzdžių ar kitų kenkėjų. Šie kenkėjai gali pernešti ligas ir bakterijas, galinčias sukelti apsinuodijimą maistu ir sukelti rimtų sveikatos problemų.
Galiausiai dėl pasibaigusio galiojimo produktų valgymo galima patirti daugiau finansinių nuostolių, nei sutaupote pirkdami kvestionuojamos kokybės maistą su nuolaida. Kad išvengtumėte per maistą plintančių ligų, dėl kurių gali tekti apmokėti medicinines sąskaitas, prarasti darbo laiką ir patirti kitų susijusių išlaidų, visada geriausia išmesti produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Pasibaigusio galiojimo produktų vartojimas ne tik kenkia sveikatai, bet ir gali būti finansiškai brangus.
Produktai, kurių galiojimo laikas turėtų būti griežtai ribojamas
Kadangi maisto produktai kainuoja nemažai, tikrai nenorite išmesti maisto. Ekspertai teigia, kad paprastai maisto produktų etiketėse nurodytos galiojimo datos yra itin konservatyvios, o šviežumą geriausia vertinti pagal skonį, kvapą ir išvaizdą. Tačiau yra keletas reikšmingų išimčių. Štai maisto produktai, kurie pasibaigus galiojimo laikui nėra tinkami vartoti:
- Mėsa. Maltą jautieną, kepsnius ir vištieną galima valgyti ir pasibaigus tinkamumo vartoti terminui, tačiau atkreipkite dėmesį į gedimo požymius, pavyzdžiui, kvapą, spalvos pasikeitimą ir pelėsį. Jei paspaudžiate vištieną ir ji atšoka atgal, vadinasi, ji vis dar tinkama. Jei lieka piršto atspaudas, ji greičiausiai nėra gera ir ją reikėtų išmesti.
- Kūdikių pieno mišiniai. Fderaliniai JAV įstatymai reikalauja, kad maisto produktų gamintojai nurodytų kūdikių mišinių galiojimo terminus. Pasibaigus galiojimo laikui, maistinių medžiagų mišinyje gali sumažėti ir jos neatitiks etiketėje nurodytų Maisto saugos ir kontrolės tarnybos (FSIS) privalomų maistinių medžiagų.
- Kiaušiniai. Kiaušiniuose gali būti salmonelių bakterijų, dėl kurių galite susirgti. Išbandykite plaukiojimo testą, kad įvertintumėte šviežumą. Įdėkite kiaušinį į didelį puodelį ar dubenį su vandeniu. Jei jis nuskęsta, vadinasi, dar šviežias, o jei plūduriuoja, greičiausiai yra senas. Sugedęs kiaušinis taip pat turės kvapą, kai jį pradaušite.
- Pienas, jo pusgaminiai ir grietinėlė. Pieno produktuose yra baltymų, kurie yra gera terpė bakterijoms daugintis. Jei jie įgauna rūgštų kvapą, tampa ne tokios spalvos ar sutirštėja, išmeskite juos. Paprastai šie produktai atidaryti šaldytuve išsilaiko savaitę.
- Minkšti sūriai. Kreminis sūris, varškė ir rikota pasižymi dideliu drėgmės kiekiu, todėl juose gali daugintis bakterijos ir pelėsis. Paprastai šie sūriai šaldytuve po pakuotės atidarymo išsilaiko savaitę, tačiau išmeskite visus sūrius su matomais gedimo požymiais. Ta pati taisyklė galioja ir kitiems minkštiesiems sūriams, pavyzdžiui, Brie, gorgonzola ir Camembert.
- Salotos ir kopūstai. Svarbu salotas laikyti šaldytuve, tačiau įsitikinkite, kad jos yra sausos, nes drėgnos salotos gali greičiau sugesti. Išmeskite visą salotų galvą, jei ji pradeda gleivėti. Tačiau kopūstai gali išsilaikyti kelis mėnesius, jei nulupsite išorinius lapus, kai jie suminkštėja.
- Fasuotos salotos. Atidarytos supakuotos salotos gali sugesti per kelias dienas. Jei salotos atrodo gleivėtos, išmeskite visą maišelį ar pakuotę. Nereikia plauti salotų, ant kurių parašyta, kad jos buvo iš anksto nuplautos.
- Maisto likučiai. Dauguma maisto likučių šaldytuve gali būti laikomi kelias dienas, tačiau vėliau padidėja apsinuodijimo maistu rizika. Per dvi valandas po gaminimo likučius atšaldykite arba užšaldykite.
- Delikatesų mėsa. Drėgmė ir druskos trūkumas pagreitina delikatesinės mėsos gedimą. Dėl to gali daugintis bakterijos, kurios gali sukelti apsinuodijimą maistu. Jei jūsų šalti mėsos produktai kvepia arba atrodo gleivėti, laikas juos išmesti.
- Braškės. Jei braškės staiga pasidengia baltu pūkuotu sluoksniu, jas reikėtų išmesti, nes tai jau pelėsis. Kadangi pelėsių sporos plinta oru, didelė tikimybė, kad užkrėsta visa braškių tara.
Šaldytų produktų galiojimo laikas
Užšaldžius produktą jame nebesidaugina bakterijos. Teoriškai, šaldyti produktai neturi galiojimo laiko - jie gali būti laikomi amžinai. Vis dėlto, jei šaldiklyje jie turi sąlytį su oru, juose esantys riebalai gali sugesti. Kuo ilgiau šaldiklyje laikomas produktas, tuo labiau nukenčia jo kokybė, skonis ir tekstūra. Kumpis, malta mėsa arba dešrelės išsilaiko trumpiau nei didelės mėsos išpjovos.
Pateikiame lentelę, kurioje nurodyta, kiek laiko produktus galima laikyti šaldiklyje, kol nepakinta jų skonis. Vis dėlto, tai subjektyvu, be to, skonį gali paveikti ir kiti veiksniai. Kuo greičiau maistas užšaldytas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bus pažeistas ledo ir virtęs koše - geriau šaldyti mažais kiekiais ir dažniau, nei vienu metu sudėti į šaldiklį didelį kiekį produktų. Produktai, sudėti plonu sluoksniu į plastikinius, šaldymui skirtus maišelius, sušals greičiau. Turėkite omenyje, kad šaldant pramoniniu būdu, produktai nepakitę išlieka ilgiau, nei šaldant namų sąlygomis.
| Produktas | Laikymo trukmė šaldiklyje |
|---|---|
| Riebi žuvis | 2-3 mėnesiai |
| Liesa žuvis | 6 mėnesiai |
| Paukštiena (visa) | 12 mėnesių |
| Jautiena, kiauliena | 4-12 mėnesių |
| Malta mėsa | 3-4 mėnesiai |
| Duona | 2-3 mėnesiai |
| Daržovės | 8-12 mėnesių |
| Vaisiai | 8-12 mėnesių |
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, dažniausiai užšaldytų produktų galiojimo terminai yra apie 1-1,5 metus. Gamintojams būtų patogu juos užšaldytus laikyti ir ilgiau, tačiau pagal teisės aktus jie turi prisiimti atsakomybę, kad produktas būtų išsaugojęs savo kokybę - nebūtų sudžiūvęs ar susiraukšlėjęs. Nuo kitų metų įsigaliojus naujam reglamentui, pagaminimo data ant pakuotės turės būti nurodoma, taigi aiškumo bus daugiau.
Kad šaldyti produktai išliktų kokybiški, labai svarbu, kad visą laiką, kol jie saugomi, nenutrūktų šalčio grandinė. Jei pakuotėje vartotojas mato šerkšno, ledukų, susikaupusio sniego, vadinasi, produkto laikymo sąlygos buvo pažeistos. Labai svarbu, kad produktai neatšiltų ir nebūtų antrą kartą užšaldomi.
Šaldytas daržoves į puodą reikia mesti iškart, mėsą atšildyti būtinai šaldytuve. Kiek maistinių medžiagų netenka užšaldytas produktas, priklauso ir nuo šaldymo būdo, ir nuo pačių produktų, pavyzdžiui, ar daržovės buvo nuskintos visiškai sunokusios, savo gražiausiame periode, ir nuo laikymo sąlygų. Šaldytus produktus nuo išdžiuvimo saugo sandari, orui nepralaidi pakuotė, todėl perkant labai svarbu patikrinti, ar ji nepažeista.
Šaldytas daržoves paprastai vartojame terminiam apdorojimui. Nustatyta, kad jas išvirus maistingų medžiagų kiekis praktiškai nesiskiria, jei būtume virę jas šviežias. Tačiau jas reikia iškart mesti į verdantį vandenį, jokiu būdu neatšildyti. Šaldytą mėsą ir paukštieną visą atšildymo laikotarpį reikėtų laikyti šaldytuve. Neatšildytos mėsos į puodą mesti nereikėtų - taip netenkame jos skoninių savybių. Atšildyta mėsa šviežios mėsos kvapo savybių turi mažiau, tačiau juslinės savybės (skonis) mažai kuo skiriasi nuo šviežios.
Pasak užsienio mitybos specialistų, šaldytas maistas iš tiesų išlaiko daugelį gerųjų savo savybių, tačiau tai nereiškia, kad beatodairiškai galima šaldyti viską iš eilės. Nereikėtų šaldyti ir kavos, ypač smarkiai skrudintos, nes joje esantys aliejai šaltyje suyra, kava praranda savo skonį. Nerekomenduojama šaldyti bulvių, nes pakinta jų konsistencija, jos pasidaro saldžios. Gerai laikosi užšaldyti žalieji žirneliai, šparaginės pupelės, įvairūs kopūstai (žiediniai, briuseliniai), brokoliai, špinatai, morkos, netgi žalumynai - rūgštynės, špinatai. Atšildyti pomidorai tinka tik padažams ir sriuboms, o, pavyzdžiui, agurkai gali būti panaudoti ir šviežioms salotoms.
Specialistai neigia mitą, kad šaldyti vaisiai ir daržovės - ne tokie vertingi, kaip švieži. Gali būti netgi atvirkščiai, nes žiemai paprastai renkami ir paliekami labiausiai sunokę, daugiausiai naudingųjų medžiagų prikaupę vaisiai ir daržovės. Dažnai teigiama, kad šaldytos daržovės pranašesnės už pavasarį rūsiuose išlaikytas daržoves, kurios jau turi mažai išlikusių maistingų medžiagų.
Šylantys orai primena, kad artėjantis vasaros švenčių ir kelionių sezonas gali padovanoti ne vien malonias akimirkas - netinkamai laikomi maisto produktai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Kiekvienas maisto produktas turi savo mikrobiologinį, cheminį, funkcinį ir juslinį tinkamumo vartoti terminą, kuris nurodo, kiek maisto produktas išliks saugus jį laikant nurodytomis sąlygomis. Būtent produktų galiojimo datos žymėjimas ant maisto pakuočių nurodo orientyrą, kaip ilgai laikyti maistą, kol jo kokybė pradeda kisti ar maistas tampa nesaugus valgyti.
Maisto produkto pakuotės pažeidimas gali produktą padaryti pažeidžiamą mikrobiniam ir kitam gedimui. Drėgni maisto produktai dažniausiai sugenda greičiau nei sausi. Jeigu buvo neužtikrintos tinkamos laikymo sąlygos ar temperatūrinis režimas, juo labiau, jei buvo pažeista produkto pakuotė, gali būti, kad produktas bus netinkamas vartoti, norstinkamumo vartoti terminas dar nepasibaigęs.