Uogininkystės versle pagal užimamus plotus braškynai yra antri po juodųjų serbentų. Specialistų nuomone, sėkmingam braškių auginimo verslui Lietuvoje klimatinės, dirvožemio, vartojimo kultūros sąlygos palankios.
Braškių auginimo ypatumai
Norint auginti braškes, reikia turėti patirties, jos yra labai reiklios žinioms ir priežiūrai. Pirminis bandymas leis pasirinkti tinkamiausias veisles, auginimo agrotechniką, priežiūros įrangą, perdirbimo ir produkcijos realizavimo būdus. Specialistai rekomenduoja neskubėti staigiai įsirengti didelius plotus, o pradėti nuo 20- 30 arų sklypo.
Pagrindinės išlaidos braškynui įrengti yra:
- Daigų pirkimas ir sodinimas
- Žemės įdirbimas ir patręšimas
- Laistymo sistemos pirkimas
- Papildomas uogyno tręšimas
- Apsauga nuo kenkėjų ir ligų
Braškyno įrengime apie 60 procentų išlaidų sudaro kokybiškų daigų kaina. Tuo pačiu galutinis rezultatas taip pat daugiausia priklauso nuo daigų kokybės.
Daigų įsigijimo būdai
Šiuo metu daigai į lauką tiekiami keliais būdais. Dažniausiai ūkininkai perka nedidelius kiekius kokybiškų daigų iš augintojų Olandijoje, Danijoje, juos padaugina ir apsodina padauginta medžiaga naujus laukus. Gerokai efektyvesnis variantas, kai visas laukas apsodinamas kokybiškais licenziniuose daigų ūkiuose užaugintais daigais.
Susidarė įspūdis, kad braškių augintojai nesėkmingai bando sumažinti daigo kainą pirkdami daigus tiesiogiai iš Olandijos ar Danijos kompanijų. Tačiau perkama daigų augintojams nereikšmingais kiekiais. Jei Lietuvos ūkininkui pirkti 50 000 daigų atrodo daug, tai didiesiems olandų braškių daigų augintojams tai mažmeninis kiekis. Lietuvoje užsiimantys daigų prekyba perka milijonus daigų, todėl gauna didmenines kainas. Dėl didelės konkurencijos daigų rinkoje, ypač kai tenka konkuruoti su pigia ir be licenzijų dauginta medžiaga, kaina už 50 000 daigų būna gerokai mažesnė nei perkant tiesiogiai iš danų daigų augintojo. Pigūs dauginti daigai yra viena iš gana dažnų braškių ūkių žlugimo priežasčių.
Lietuvoje nėra gerų veislių augintojų, turinčių veislės savininko licenziją, jos kaina neleistų rentabiliai dirbti nė vienam Lietuvos ūkiui. Po kiekvieno padalinimo daigo statusas ir kokybė dažniausiai krenta.
Daigų klasifikacija
Pavyzdžiui, Olandijos daigų augintojas Henselmans pirmąją daigų partiją perka iš inspekcijos tarnybos. Tai 100-u procentų sveika sodinamoji medžiaga, vadinama Candidate plant ( K). Daigas sodinamas į sterilius nuo kenkėjų ir ligų šiltnamius ir duoda apie 200 super elite plius daigų (SE1) klasės. Antraisiais metais daigai vėl dauginami steriliuose šiltnamiuose ir duoda (SE2) derlių. Trečiais metais daigai sodinami laukuose kur duoda Elite Elite ( EE) klasės daigus. EE klasės daigai yra tie, kuriuos galima parduoti braškių augintojams, nes aukštesnės klasės daigus gali įsigyti tik tie ūkiai, kurie turi veislės savininkų licenziją dauginimo veiklai. Lietuvoje neteko susidurti, kad kas nors turėtų tokią licenziją.
Henselman į Lietuvą tiekia daigus, kurių motininiai augalai yra EE klasės, tai užtikrina daug sveikesnę ir gyvybingesnę daigų būklę. Tai E klasės daigai, kuriuos, ar net žemesnės klasės daigus, daugelis nelegalių daigų augintojų naudoja kaip motininius daigus. Priklausomai nuo dirvožemio, susodinimo tankumo, laistymo, tręšimo sąlygų daigai net toje pačioje lysvėje gali skirtis. Pagal jų išsivystymą, kuris vertinamas karūnėlės skersmeniu, daigai skirstomi į kelias kategorijas.
Dirvožemio paruošimas ir tręšimas
Specialistai rekomenduoja braškynui dirvožemį ruošti dvejus metus. Pavojingiausi braškių kenkėjai yra sprakšių ir karkvabalių lervos, kurių beveik neįmanoma sunaikinti cheminėmis priemonėmis. Šių kenkėjų gerokai apmažėja kultūrinant dirvą, išverčiant lervas į paviršių, kur jas surenka paukščiai. Į suartą ir suakėtą žemę įsėjami žemę nuo piktžolių valantys augalai: rapsai, seradėlės, vikių - miežių mišiniai. Augalams pasiekus butonizacijos stadiją jie susmulkinami ir užariami. Jie taps puikia žaliąja trąša.
Braškėms patinka organinės trąšos. Todėl rudenį rekomenduojama į laukus įterpti mėšlo. Taupiai įterpiant tik į lysves, išeina apie 20 t/ha mėšlo. Reikėtų įvertinti tai, kad mėšlas gali padidinti žolėtumą dėl jame esančių piktžolių sėklų. Braškėms auginti geriausios lengvo smėlio ar priesmėlio dirvos.
Sodinimas ir derlius
Naujo braškyno hektarui įrengti reikėtų apie 50 000 - 70 000 daigų. Tačiau specialistai rekomenduoja mažiausiai taupyti braškių daigų kokybei. Produktyviam ir rentabiliam verslui reikėtų rinktis elite klasės, A+ kategorijos frigo daigus. Braškių daigai sodinami balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje ir iš frigo daigų jau po 8 savaičių gaunamas braškių derlius. Norint gauti ankstesnį derlių, reikėtų sodinti į šiltnamius, vėlyvesnį derlių galima gauti sodinant frigo braškes vėliau arba auginant remontantinių veislių braškes. Tačiau pasak augintojų, Lietuvoje efektyviausia susikoncentruoti į pagrindinį vasarinį derlių, paankstinti ar pavėlinti sezoną dažniausiai nėra rentabilu.
Išaugintos Lietuvoje aukštos kokybės desertinės braškių uogos noriai perkamos už didesnę kainą nei lenkiškos uogos, tai leidžia derlių realizuoti rentabiliai net esant mažesnės kainos konkurencijai.
Sodinimo būdai
Braškių sodinimui Lietuvoje naudojami keli būdai. Taupant daigams, braškės sodinamos didesniu atstumu, pagrindinį derlių gaunant kitais metais iš dukterinių daigų. Sodinama eilėmis su 1,2 metro tarpais, tarpai tarp augalų - 30-40 centimetrų. Pirmaisiais metais gaunamas nedidelis braškių derlius, tačiau tarpai apauga braškių daigais iš ūsų. Vasarą tarpai praeinami frezuotoju paliekant 40- 60 centimetrų tarp tarpų. Tačiau, taupant braškių daigams, dažniausiai prarandama kita sudedančioji - laikas.
Taip pat eilėse nauji braškių krūmai išsidėsto nekontroliuojant tankumo, kas gali atsiliepti augalų ir uogų ligotumui. Intensyviuose braškių auginimo ūkiuose prekinis derlius gaunamas jau pirmaisiais metais. Iš elite klasės A+ kategorijos daigų esant 50 000 daigų /ha galima tikėtis apie 10 t derliaus jau pirmaisiais metais. Daigai sodinami 25-30 centimetrai tarp krūmelių, 40 centimetrų tarp eilių. Papildomas braškių laistymas, ypač sausringais metais, gali padidinti derlių apie 30 procentų.
Trąšos ir priežiūra
Mineralinės trąšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į esamą dirvos būklę ir įvertinant derliaus iš dirvos ištraukiamų naudingų medžiagų kiekį. Dirvožemio tyrimus galima atlikti agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Specialistams dirvožemio mėginius galima siųsti ir paštu. Fosforo ir kalio tyrimui imamas dirvos bandinys iki 20 centimetrų gylio. 0,3- 0,5 kg dirvožemio supakuojama į sandarų maišelį ar indą, ant jo užrašomi mėginio ėmimo vieta, numeris. Braškių laukui reikėtų imti iki 3 mėginių 1 ha.
Specialistai rekomenduoja naudoti specialiai braškėms sukurtas trąšas. Daugelis profesionalių Olandijos, Vokietijos, Lenkijos braškių daigų ir uogų augintojų naudoja kompanijos „Mivena" specialiai braškėms sukurtas kontroliuojamo išsiskyrimo Field-Cote CRF trąšas. Jos nenudegina daigų, užtikrina optimalų maistingų medžiagų išsiskyrimą visu vegetacijos periodu. Kontroliuojamo išsiskyrimo trąšos išskiria maisto medžiagas aktyviausio augimo laikotarpiais, kai dirvožemis šiltas ir drėgnas. Šiltas vanduo patenka į kapsulės vidų, karbamidas virsta į azotą ir azotas po truputį išsiskiria į dirvožemį. Atšalus orams naudingų medžiagų išsiskyrimas iš granulių beveik sustoja. Trąšos gali veikti 3-4, 6, 8 mėnesius.
Taip pat tiek papildomam, tiek pagrindiniam tręšimui naudojamos tirpios trąšos, kurios tirpinamos laistymui skirtame vandenyje. Braškių trąšų gamybos srityje besispecializuojanti „Mivena" siūlo azoto, fosforo, kalio, magnio kalcio ir mikroelementų turinčias Granusol WSF trąšas. Šiose trąšose yra ir mikroelementų, ir vitaminų, stimuliuojančių augalų šaknis. Specialistų rekomenduojama, kad 40 procentų trąšų braškės gautų prieš derlių. 60 procentų braškių trąšų turėtų būti įterpiama iš karto po derliaus nuėmimo.
Pelnas ir išlaidos
Braškių verslas visose šalyse laikomas gana pelningu. Visdėlto iš pirmųjų metų derliaus nereikėtų tikėtis visų investicijų atsipirkimo. Tačiau, kadangi tas pats braškių laukas naudojamas keletą metų (iki 3- 5 metų), teigiamas verslo balansas matysis jau antraisiais verslo metais. Piniginių srautų subalansavimas šiame versle labai svarbu. Neverta pirkti iš karto visos įrangos, kuri numatoma naudoti išplėtus verslą. Vidutiniškai apie 10 t iš hektaro uogų priskinantis ūkininkas gauna apie 15000 - 35 000 eurų pajamų. 1 ha paruošimas kainuoja nuo 7 iki 15 000 eurų.
Specialistai rekomenduoja braškių auginimo savikainą mažinti ne ištęsiant braškių sezoną, bet auginant ūkyje kitas uogas.
Realizacija
Braškių realizacijos būdas turėtų būti numatytas prieš imantis auginti braškes. Didžioji dalis braškių realizuojama šviežios, maksimaliai per 2 dienas nuo jų nuskynimo. Optimalu jas vežti nedideliu atstumu, todėl reikėtų įvertinti esamą konkurenciją artimiausiose gyvenvietėse. JAV skaičiuojama, kad 1ha braškyno turėtų tekti apie 6000 vietinių žmonių 30 kilometrų spinduliu.
Didmenine braškių prekyba gali užsiimti tik dideli braškių auginimo ūkiai arba keli susikoperavę ūkininkai. Aukštesnės pridėtinės vertės produktai gali leisti išplėsti auginimo apimtis ir tapti mažiau priklausomiems nuo šviežių uogų rinkos konkurencinės situacijos. Tai galėtų būti sultys, uogienės, džemai, koncentratai.
Henselmans veikla
Pradėjome bendradarbiavimą su Henselmans aardbeiplanten kompanija 2014 metais. Pirmieji pradėjome tiekti elitinius, šaldytus braškių daigus į Lietuvą ir Latviją. Su daigais mes atvežėme į mūsų šalį ir Olandijos augintojų daugiametę patirtį ir žinias. Nuo 2017 metų metų rengiame mokymus mūsų klientams - braškių uogų augintojams. Konsultuojame sodinimo, tręšimo, purškimo, kovos su ligomis ir kenkėjais klausimais, jei reikia vizituojame.
Mes patys nedauginame ir nepardavinėjame braškių ūsų užaugintų Lietuvoje, nes tai nelegalu. Šiais metais vėl darysime mokymus - webinarus braškių uogų augintojams.
Išvados
Lietuvoje braškių uogų auginimui klimatas labai palankus, uogos vertinamos ir turi senas vartojimo tradicijas. Šio verslo rentabilumas - vienas iš didžiausių, o pelningą verslą galima sukurti pakankamai nedideliame žemės plote. Daugelio braškių augintojų nuomone, braškių versle sėkmę didžiausia dalimi lemia kokybiški braškių daigai. Investicijos į kokybiškus daigus sudaro didžiąją dalį įdėjimų į šį verslą. Sėkmingi braškių augintojai daigus dažniausiai perka iš specializuotų daigų augintojų ūkių Olandijoje.