Kalvarijos krašto muziejaus atstovai tikina, kad nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio.
ŽŪB „Šaltekšnis“ savo karvių fermos neturi, bet užsiima pieno perdirbimu, gamindami natūralius trumpo galiojimo pieno produktus, kurie sveikesni ir neturi jokių pašalinių priedų bei konservantų.
Tokia mintis kyla pamačius laukuose šalia kelio iš tolo žaliuojantį dviaukštį pastatą - pieninę. Pačių Sūsninkų net miesteliu nepavadintum - kelios sodybos, stovinčios atokiai viena nuo kitos.
Kaimo šeimose pripažįstamas tik savoje pieninėje pagamintas natūralus sviestas - be margarino, be jokių augalinių riebalų.
Visi gyventojai pieną pristato į čia pat esantį „Šaltekšnio“ cechą, kuriame prie gamybos linijų dirba taip pat vietos gyventojai - motinos, dukros, marčios, sūnūs, žentai.
Todėl nesipyksta, kai mažėja pieno supirkimo kainos ar nepavyksta pelningai parduoti pagamintos produkcijos, nes visi - savi.
Į grietinę dedama tik raugo, į sūrius - druskos. Šviežia natūrali grietinėlė išpilstoma į specialius plastikinius kibirus ir išvežiojama Marijampolės bei Kauno konditerijos cechams, kepykloms.
Be trijų rūšių, skirtų kasdieniam vartotojui, „Šaltekšnyje“ pagal individualius užsakymus gaminami proginiai saldūs sūriai, dažniausiai spaudžiami 5 kilogramų svorio sūriai, skirti vestuvėms, kitoms šventėms.
Grietinėlė gerai išsiplaka, nelieka jokių gumulėlių, o konditeriai iš jos verda kremus.
Šių desertinių, razinomis pagardintų sūrių receptūros pieninės darbuotojai niekam neatskleidžia.
Kiek mažesnis, 3 kg svorio, vadinamasis svočios sūris dar puošiamas mažais sūriukais.
Pasak A.Astrauskienės, jų pieninė niekada nesiveržia būti tarp lyderių, neturi dar tiek drąsos, kad siektų gauti didelį pelną.
Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, kartą Žiobrinėse lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, kuriam kepti žiobriai taip patiko, kad jų kepėją net ėmė kviesti į prezidentūrą paruošti žiobrių Prezidento svečiams.
Jis mušamas tik iš saldžios grietinėlės, todėl būna geltonas, kaip patys sako, tikras.
Dar pieninėje ruošia pieną, rūgpienį, varškę, kurią pamėgę Kauno turgavietės pirkėjai.
Patirtį perdavė šeima. 1991 metais susikūrusi ŽŪB „Šaltekšnis“ iš pradžių trejus metus vertėsi augalininkyste.
Vėliau buvo nuspręsta ieškoti kitokio kaimo verslo, o pradžia buvo ŽŪB „Šaltekšnis“ pajininko Algirdo Pranciškaus Jucio šeimoje pradėti spausti sūriai.
Iš šeimos atkeliavęs verslas Sūsninkų kaimo bendruomenei yra ir darbo, ir išgyvenimo šaltinis.
Kaip pasakojo dabar pieninėje buhaltere dirbanti Jucių dukra Reda Ališauskienė, tuo metu jie laikė daug karvių, primelždavo daug pieno, o parduoti jo neapsimokėjo, nes mokėdavo tik centus, tad jos mama pradėjo pieną rauginti ir spausti sūrius.
1994 metais atėjo mintis šeimos verslą perkelti į tuščią kolūkio kontorą, kad į veiklą galėtų įsitraukti daugiau žmonių.
Netrukus šalia pieninės duris atvers restauruota kaimo sodyba, kurioje įsikurs pirmoji Sūsninkų kaimo parduotuvė, kurioje bus prekiaujama ir šio kaimo pieninėje pagaminta produkcija.
Sekėsi, todėl į šį verslą greitai įsitraukė visa šeima.
Net pasistatė sodybos kieme nedidelį pieno perdirbimo cechą ir sugalvojo sūrius dar ir parūkyti.
Visą produkciją parduodavo turguje.
Pirmame aukšte buvo pastatyti pieno perdirbimo įrenginiai, antrajame įsikūrė administracija.
Pats A.P.Jucys pasiliko bendrovės nariu, valdančiu 50 procentų pajų.
Žmonės juo pasitikėjo, nes, baigęs Žemės ūkio akademiją, atvyko į šį kaimą kaip jaunas agronomas ir jame pasiliko.
Šiuo metu „Šaltekšnio“ kolektyve yra 44 darbuotojai, iš jų 40 triūsia gamyboje, tik keturi dirba administracijoje.
Per dieną perdirbama apie 11,5 tonos pieno, o vasarą jo kiekiai padidėja iki 14 tonų.
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė patiekalų, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį, kuriame pateikiama informacija apie desertus ir kitus patiekalus, būdingus įvairiems Lietuvos miestams.
„Tai močiutės perduotas receptas. Visi skanauja ir bando patys suspausti, bet tokio skonio, netrupančio, geltonos spalvos saldaus sūrio pasidaryti nelabai pavyksta“, - net VL paslapčių neatskleidė pieninės vadovė Aldona Astrauskienė.
Kalvarijos krašto muziejaus atstovai tikina, kad nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio, kitaip dar vadinamo bulvių plokštainiu, pagardintu spirgučiais.
Sakoma, kad skonis daugeliui primena naminį, močiutės keptą plokštainį, o didelės, sočios porcijos sužavi visus svečius.
Aistiškių kaimo bendruomenė gali pasiūlyti paskanauti ir kitokių patiekalų: naminių mėsos suktinukų, meduolinių grybukų ir kitų, tačiau jos virtuvėje karaliauja būtent kugelis.