Žindymas - ypatingas laikotarpis tiek mamai, tiek kūdikiui. Motinos mityba turi didelės įtakos kūdikio savijautai. Daugelį kūdikių kankina pilvo pūtimas, dažnai tai susiję su mamos mityba, ypač pirmaisiais trimis mėnesiais. Kartais žindomas kūdikis kenčia nuo pilvo pūtimo ir penkis mėnesius.

Kūdikio pilvo pūtimas problema ne tik mažyliui, bet ir visai šeimai: sutrinka miegas ir rėžimas, kūdikis tampa neramus, o ir mama negauna progos pailsėti.

Apie kūdikių pilvo pūtimo sunkumus ir kaip jo išvengti ar bent sumažinti pasakoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

„Žinome, kad kūdikio maitinimas, jo gaunamos medžiagos, priklauso nuo žindančios mamos mitybos. Pilvo pūtimo priežasčių yra daug, atminkite, jog ne visada kūdikiui pučia pilvą nuo mamos maisto. Gali pūsti ir dėl to, kad mama žindydama užsiima kitais reikalais, pavyzdžiui skaito, kalbasi telefonu. Kartais kūdikiams pilvą pučia net… nuo prastos mamos nuotaikos, nuovargio ir susierzinimo. Jei pildėte mitybos dienoraštį, aprašytą žemiau, stebėjote, bet nematėte žymių pokyčių - vadinasi pilvuko bėdos nesusijusios su Jūsų maistu. Taip pat viena iš teorijų teigia, kad pilvą pučia ir spazmuoja dėl nebrandaus virškinamo trakto bei nuo mamos valgomo maisto nepriklauso.

Žemiau rasite rekomenduojamų ir vengtinų produktų sąrašą, skirtą maitinančioms mamoms, kurių vaikučiams pučia pilvą. Kaip jau minėta, stebėkite, ar tikrai skiriasi Jūsų vaikelio situacija, kai valgote minėtus produktus ir kai ne. Kartais kūdikiui gali kauptis dujos ir nuo kitų, čia neišvardintų maisto produktų. Dažnai nebūtina pilvą pučiančių produktų visai atsisakyti, užtenka tik sumažinti jų kiekį.

Reikia žinoti, jei pilvo pūtimą lydi viduriavimas, tai gali reikšti, kad kūdikis netoleruoja pieno cukraus (laktozės) bei įvairių cukrų, pvz., fruktozės (vaisių cukraus). Tai kūdikiams pasitaiko itin retai. Laikinai iš dalies pieno cukraus kūdikis gali netoleruoti, jam pūsti pilvuką gali po gydymo antibiotikais, tuomet būtinas laikina pagalba gerosiomis bakterijomis. Gerųjų bakterijų dozę ir rūšį Jums nurodys pediatras.

Jei manote, kad žindomam kūdikiui pučia pilvuką nuo maisto, mamai rekomenduojama iš pradžių savaitei stipriai apriboti savo meniu bei pradėti rašyti mitybos dienoraštį. Tuomet imti įvedinėti į racioną naujus produktus, per dvi dienas po vieną ir stebėti kūdikio pilvo pūtimą. Tokiu būdu nesunku bus pastebėti koks maistas ar jo kiekis mažyliui sukelia pilvo pūtimą.

Kad ir kokius produktus valgytumėte, patarimai maitinančioms mamoms:

• Valgykite kas 2,5-3 valandas, kaskart gausite energijos, neperalksite ir geriau suvirškinsite maistą.
• Gerai sukramtykite maistą. Kartais pilvo pūtimas gali atsirasti ne dėl pačių produktų, o dėl prasto jų sukramtymo.
• Neapkraukite skrandžio ir nakčiai, pavalgykite ne vėliau kaip 3 valandos iki miego.
• Valgykite šviežių daržovių, tik jas nuplikykite karštu vandeniu ar 5 minutes apdorokite garuose.
• Valgydamos vaisius visuomet nuskuskite vaisiaus žievę.
• Stebėkite savo kūdikį ir Jūsų maisto įtaką pilvo pūtimui.
• Jei kūdikio pilvelį pučia, vienu metu stenkitės nemaišyti sunkiai virškinamų produktų. Vienu metu vienas sotesnis produktas.
• Maitinimo metu reikia stebėti, kad vaikas gerai apžiotų spenelį ir prarytų kuo mažiau oro, o po to - padėkite jam atsirūgti.

Rekomenduotina valgyti žindančiai mamai

• Grūdų košes
• Bulves, virtas su lupenomis ar keptas orkaitėje
• Viso grūdo dalių makaronus
• Jautieną, veršieną, triušieną, paukštienos krūtinėlę
• Liesą žuvį: menkę, lydeką ir pan.
• Rūgščius pieno produktus be priedų: varškę, rūgpienį, kefyrą, fermentinį (nebrandintą) ar varškės sūrį
• Kiaušiniai
• Bananai
• Granatai
• Garinti ar orkaitėje kepti obuoliai. Tik vos vos, nereikia laukti, kol sutyžta visai
• Avokadai
• Morkas šiek tiek pagarinkite ar trumpai pakepkite orkaitėje
• Per dieną galite išgerti 3-6 puodelius žolelių arbatos, mažinančios pilvo pūtimą, o būtent: pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų ar krapų.

Maitinančiai mamai reikia vengti, jei kūdikiui pučia pilvą

• Rūgščių vaisių ir uogų (spanguolės, bruknės), rūgščios uogienės ir trintų uogų
• Rabarbarų
• Kriaušių
• Saldžių obuolių
• Slyvų
• Vynuogių
• Agurkų
• Kopūstinių daržovių
• Salotų, špinatų
• Ankštinių: pupelių, pupų, žirnelių, žirnių, lęšių
• Termiškai neapdorotų česnakų
• Šviežių morkų
• Termiškai neapdorotų ropių, ridikėlių. Juos galima nuplikyti karštu vandeniu.

Atsargiai vartoti - pabandykite ir stebėkite kūdikio reakciją

Močiutėms atrodo, kad nepavaišinti vaiko saldainiu ar nepasaldinti arbatos - tiesiog nusikaltimas. Saldus, gardus, bet... Pirmaisiais gyvenimo metais vaikui išties nereikia cukraus. Taigi mamos, atidžiai skaitančios kūdikiams skirtų produktų etiketes ir besirenkančios cukrumi nepagardintas košes, tyreles ir arbatėles, visiškai teisios. Šiuo metu duoti papildomą apkrovą ir taip jautriai mažylio kasai pavojinga. O ir po 1-ojo gimtadienio saldžių, nenatūralių produktų perteklius negatyviai veikia besivystantį vaiko organizmą.

Greitai įsisavinamos kalorijos neretai provokuoja vaikų nutukimą ir cukrinį diabetą. Kita ne mažiau svarbi priežastis atsisakyti cukraus - ėduonis, pažeidžianti dantis. Ėduonis ypač nemaloni patiems mažiausiesiems.

Jau sulaukęs 1-erių mažylis puikiai supranta, kad suaugusieji pasimėgaudami valgo saldumynus, tad netrunka parodyti, jog ir jam knieti paragauti. Na kaip gi neduosi, jei mažylis nori?

Iš tikrųjų cukrus - labai svarbi suaugusiųjų valgiaraščio dalis. O potraukį saldumynams vaikai turi nuo gimimo. Vėliau būtent nuo saldžių produktų prasideda mažylio primaitinimas: sultys, vaisių tyrelės.

Sulaukusiam pusės metukų kūdikiui jau galima duoti kisieliaus, vaikiškų sausainių. Nuo trejų metų vaikui jau galima duoti paragauti pyragėlių, tortų, neriebių ledų. Šokolade esantis teobrominas pernelyg įaudrina ir taip jautrią vaiko nervų sistemą. Be to, šokolade esama ir kitos medžiagos - tanino, dažnai sukeliančio galvos skausmus.

Nevertėtų pamiršti, kad šokoladas - dar ir labai stiprus alergenas. Vaikui, linkusiam į alergiją, šokolado geriau nesiūlyti, kuo vėliau jis jo paragaus - tuo geriau.

Kalbant apie alergijas negalima nepaminėti ir medaus. Alergiškiems vaikams medaus siūlykite itin atsargiai, ne anksčiau, kaip po 3-iojo gimtadienio, ir tik pasikonsultavus su gydytoju. Medus laikomas vienu skaniausių ir naudingiausių natūralių saldėsių.

Jei vaikas serga ligomis, verčiančiomis griežtai apriboti cukraus vartojimą, tėvams tenka ieškoti alternatyvų.

Fruktozė - natūralus vaisių cukrus. Ji 1,7 karto saldesnė už įprastą cukrų. Jos kaloringumas panašus, tačiau kadangi fruktozė saldesnė, jos suvartojama mažiau.

Sorbitas. Savo chemine struktūra jis priklauso spiritams. Tai taip pat gliukozės forma. Sorbito esama obuoliuose, kriaušėse, persikuose. Jis gali sukelti pilvo pūtimą, viduriavimą, todėl maisto gamyboje naudojamas retai.

Tai ne cukraus kilmės medžiagos. Saldumu jie kelis šimtus kartų pranoksta cukrų ir neturi kalorijų. Tiesa, jų vartojimą vis dar gaubia gausybė mitų. Nepaisant rekomenduojamų saugių normų, ikimokyklinukams geriau apskritai vengti saldikliais saldintų produktų.

Galiausiai patarimas tėvams: visiškai uždrausti saldumynus sveikam vaikui tikrai nereikėtų. Saldus užkandis kasdien - ne blogybė, jei cukraus kiekis neviršys rekomenduojamos paros normos.

Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai. Tortas, kremas, saldainiai, ledai - kūdikiui nepakenks, tačiau reikėtų vartoti ne tik saikingai, bet ir kuo natūralesnius produktus - perkant peržiūrėti sudėtį, vengiant cheminių priedų.

---