Dauguma iš mūsų bent kartą gyvenime esame susidūrę su tokiais nemaloniais simptomais, kaip skausmas už krūtinkaulio arba po duobute, graužimas bei deginimas skrandžio stemplės srityje. Suvalgome citrusinių vaisių ar riebios, keptos mėsos ir, atrodo, visa tai pasireiškia. Tad, ką daryti tuomet, kai vargina skrandžio rūgštingumas? Ar vengdami tam tikrų maisto produktų mes išties galime sau padėti? Valgykite šarminį maistą ir būsite sveiki. Bet ar tikrai?
Ima varginti rėmuo. Skrandžio rūgštingumą didina šie maisto produktai:
- Riebi kiaulienos mėsa;
- Kepta mėsa;
- Citrusiniai vaisiai;
- Pomidorai;
- Aitriosios paprikos;
- Pipirmėtės;
- Šokoladas;
- Svogūnai.
Be visų šių minėtųjų maisto produktų, vertėtų nepamiršti, jog kyla rūgštys skrandyje dėl per dažnai geriamos kavos, alkoholio (ypač raudono vyno) bei įvairių sulčių ar gazuotų, angliarūgštės prisotintų gėrimų.
pH pusiausvyros įtaka mūsų organizmui
Su pH pusiausvyra mums visiems yra tekę susidurti mokykloje, per chemijos pamokas. Jau tada mokytoja sakė, kad pH reiškia „potencialus vandenilis“, t. y. vandenilio jonų koncentracija tam tikrame tirpale arba terpėje. Jei vandenilio jonų per daug, tuomet tirpalo pH yra rūgštinis, jei per mažai - šarminis.
Visoje pH matavimo skalėje galima matyti numeraciją nuo 0 iki 14, 0 reiškia „labai rūgštus“, o 14 - „labai šarminis“. Manoma, kad žmogaus organizmas dirba geriausiai tuomet, kai jo kraujo pH yra apie truputį šarminis 7, 4. Sumažėjęs pH lygis (7, 36) gali sukelti acidozę - organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimą. Šią ligą taip pat gali sukelti cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas ar net prasta mityba.
Kokie maisto produktai skatina rauko atsipalaidavimą?
- Kakava, šokoladas;
- Kofeino turinti kava ir arbata;
- Gėrimai, prisodrinti angliarūgšte.
Netinka ir riebi mėsa, kepsniai, aštrūs prieskoniai, taip pat riebūs pieno produktai, padažai su spirgučiais, termiškai neapdoroti svogūnai ir česnakai. Valgant maistą, kuris lėtina medžiagų apykaitą, refliuksas kartojasi dažniau. Netgi cinamonas, mėtų skonio kramtomoji guma gali būti įtraukti į sąrašą maisto produktų, kurie išprovokuoja rėmenį.
Ką valgyti, kad sumažinti rūgštingumą?
Baltymais turtingas maistas mažina refliukso sukeltus negalavimus. Tai - žuvis, mėsa, rūgštūs pieno produktai, pavyzdžiui, kefyras, natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus, nes jame būna probiotikų. Augalinės kilmės baltymų daug turi ankštinės daržovės, mažiau pilvo pūtimą skatina lęšiai, avinžirniai, o kai kam tinka pupelės ir pupos. Baltymais turtingos ir įvairios sėklos. Reikia nepamiršti, kad būtent baltyminės kilmės produktai didina stemplės apatinio rauko tonusą ir tokiu būdu gerina mūsų savijautą, mažina nemalonius pojūčius.
Kasdien po 400 gramų daržovių ir apie 250 gramų vaisių - tokia yra sveikatai palanki mityba. Bet retas kuris Lietuvos gyventojas laikosi šio patarimo. Taip pat būtinos maistinės skaidulos, todėl bent du kartus per dieną reikia valgyti pilno grūdo gaminius. Kasdien skaidulų turime gauti ne mažiau kaip 25 gramus. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai suvartoja vos 17 gramų, o jei yra vidurių užkietėjimas skaidulinių medžiagų turi būti net 35 gramai per parą.
Kita vertus, 400 gramų daržovių patariu suvalgyti ne vienu prisėdimu prie stalo, o per kelis kartus, pavyzdžiui, per pietus ir vakare. Taip pat reikėtų rinktis daržoves bent trijų skirtingų spalvų ir valgyti ne kaip pagrindinį patiekalą, o derinti prie daug baltymų turinčios mėsos, žuvies, pupelių ar lęšių troškinių.
Nėra maisto produktų, kuriuos būtų galima įtraukti į juodąjį sąrašą. Bet saugodamiesi padidėjusio rūgštingumo, galime kepti obuolius orkaitėje. Tai puiki išeitis. Medicinos literatūroje neretai rašoma - jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, vengti pomidorų. Bet reikia išsiaiškinti, kokie pomidorai žmogui kenkia ir koks kiekis suvalgomas. Jei suvalgysime vieną pomidorą, nieko baisaus neatsitiks.
Kur kas didesnė bėda yra ta, kad daugelis Lietuvos gyventojų nevartoja vadinamų gerųjų riebalų. Naudingų riebalų šaltinis - tai alyvuogių aliejus, avokadai, linų sėmenų aliejus, riebios žuvys, įvairios sėklos. Prie vadinamų blogųjų riebalų priklauso margarinas, taip pat aliejus, kuriame yra daug Omega-6 riebiųjų rūgščių.
Taip pat valgant gyvūninės kilmės riebalus organizmas gauna pernelyg daug Omega-6 ir pernelyg mažai Omega-3 riebiųjų rūgščių. Jei žiūrėtume mokslinius tyrimus, kraujyje šis santykis tarp Omega-6 ir Omega-3 turėtų būti 4:1, o šalies gyventojų tyrimai rodo, kad santykis yra 17:1. Tai nėra gerai, nes Omega-6 riebiųjų rūgščių dominavimas sukelia lėtinį uždegimą, taip pat yra susijęs su gastroezofaginio refliukso liga.
Gyvenimo būdo keitimas
Pagrindiniai gyvensenos pokyčiai yra susiję su kūno masės reguliavimu, žalingų įpročių atsisakymu. Būtina mesti rūkyti, negerti angliarūgštės prisotintų gėrimų, patariama nenešioti ankštų drabužių.
Yra svarbu netgi tai, kokio dydžio pagalvė yra jūsų lovoje. Kad šiek tiek pasikeistų kūno padėtis, lovos galvūgalį galima pakelti 10-20 centimetrų, todėl apatinis stemplės raukas rečiau atsidarys. Dar vienas svarbus žingsnis - valgyti tomis pačiomis valandomis, normuoti maisto kiekį, rinktis mažesnes porcijas ir nepertempti skrandžio.
Nė vieno produkto neišskiriu kaip draudžiamo, jei valgymas teikia atsipalaidavimą ir gerą nuotaiką. Kita vertus, ne vien valgymas teikia malonumą, galbūt nauji pomėgiai gali pakeisti įprotį nuolat ką nors kramtyti. Linkiu pacientams nedrausti savęs, jei norisi kokio nors maisto produkto, kuris nėra palankus sveikatai. Verčiau susimąstykime, kuo galime jį pakeisti.
Ką daryti, jei pakeitus įpročius vis tiek vargina rėmuo?
Yra įvairių vaistų nuo gastroezofaginio refliukso ligos. Druskos rūgšties išsiskyrimą blokuojantys ar slopinantys vaistai nepašalina ligos priežasties, rėmuo užmirštamas laikinai - tik tol, kol yra slopinamas druskos rūgšties kiekis. Vėliau rūgšties išsiskyrimas neretai sustiprėja, o tai reiškia, kad reikia dar daugiau ir stipresnių vaistų. Ilgainiui rūgštį slopinantys vaistai suardo virškinimo trakto aplinką, gali išsivystyti osteoporozė, depresija ir kitos lėtinės ligos.
Kadangi skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sutrikimai yra susiję su įvairiomis priežastimis, yra būtinas integruotas sprendimas. Vis daugiau žmonių vengia cheminių preparatų, todėl ieško natūralių, inovatyvių būdų, kurie padėtų saugiai kovoti su skrandžio rūgštingumo negalavimais.
Viena iš naujausių efektyvių augalinių formulių apjungia nuo seno medicinoje žinomą saldymedį, tiksliau naują saldymedžio formą DGL, ožragę, pankolį, geltonąjį gencioną, imbierą, taip pat svarbų mikroelementą magnį, virškinimo fermentus ir gerąsias bakterijas. Lietuvoje jau prieinamas šis derinys, kuris ne tik reguliuoja skrandžio rūgštingumą, bet ir mažinta spazmus, atkuria pažeistas skrandžio ląsteles, gerina motoriką ir virškinimą, skatina natūralią mikrobiotą, saugančią nuo uždegimo.
Naujos formos saldymedis (DGL) išsiskiria ir tuo, kad jį naudojant gaunamas panašus, o kartais geresnis efektas nei geriant cheminius vaistus, tačiau neišbalansuojama skrandžio rūgštingumo pusiausvyra. Pagrindinis tikslas - pasiekti rezultatą, kuris būtų ne trumpalaikis, bet orientuotas į ligos mechanizmą ir neturėtų nepageidaujamo poveikio.
Yra ne viena priežastis, kodėl augalinės kilmės preparatai vadinami apsauga, pavyzdžiui, ožragėje esantys polisacharidai sudaro plėvelę tarp gleivinės ir skrandį žalojančių medžiagų. Dar vienas natūralus augalų polisacharidas inulinas gerina žarnyno darbą, maitina gerąsias žarnyno bakterijas.
Naujos formulės sudėtyje yra ir Rytų medicinoje naudojamas imbieras, nes mažina skrandžio sulčių rūgštingumą, malšina ir spazmus. Kenčiantiems nuo skrandžio rūgštingumo sutrikimo būtinas ir magnis, kuris mažina raumenų spazmus, gerina skrandžio ir žarnyno motoriką.
Kai sutrinka skrandžio rūgštingumo pusiausvyra, padeda ir gerosios bakterijos bei augaliniai virškinimo fermentai. Praturtindami savo organizmą natūraliomis augalinėmis medžiagos, kurios yra sujungtos į naują formulę, mes galime padėti sau ir išvengti nepageidaujamo šalutinio vaistų poveikio.
Rekomenduojami ir vengtini produktai, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui
| Produktų grupė | Rekomenduojama | Vengtina |
|---|---|---|
| Duona | Vakarykščio kepimo balta, juoda be priedų (saulėgrąžų, sėlenų), džiūvėsiai | |
| Košės ir makaronai | Ryžiai, avižų dribsniai, grikiai. Košes virti su 1/3 lieso pieno arba be pieno. Makaronai. | |
| Mėsa ir žuvis | Vištiena, kalakutiena (paukštiena be odelės), triušiena, jautiena (labai gerai išvirta, troškinta, geriau - malta), neriebi žuvis (menkė, jūros lydeka, sterkas, lydeka, ešerys ir kt.). Mėsą ir žuvį virti, troškinti. | Kepta riebi mėsa, žuvis. |
| Daržovės | Pekino, žiediniai, Briuselio kopūstai, brokoliai, morkos, bulvės, svogūnų galvos (tik nuplikytos), česnakai (tik nuplikyti), salotų lapai, agurkai (be odelės), baklažanai. | Ankštinės daržovės, pomidorai (ir produktai su jais pvz. padažai). |
| Vaisiai ir uogos | Obuolys (be odelės), persikas (be odelės), nektarinai, abrikosai, spanguolės (kisielius, kompotas), juodieji serbentai, mėlynės, bananai, kiviai. | Citrusiniai vaisiai, granatai, kriaušės, džiovinti vaisiai, ananasai. |
| Sriubos | Daržovių, kruopų. | |
| Pieno produktai | Natūralus jogurtas, jogurtas (be vaisių gabaliukų), geriau - biojogurtas, varškė, varškės sūrelis. | |
| Riebalai | Sviestas, grietinė (12-15%), alyvuogių aliejus iki 3 valg. šaukštų per dieną. | |
| Gėrimai | Leistinų vaisių ir uogų kompotas, sultys 1/2 skiestos su vandeniu, negazuotas vanduo, žalioji ir juodoji arbata, vaistažolių arbatos (raudonėlis, ramunėlės, liepžiedžiai ir kt.). | |
| Saldumynai | Cukrus, leistinų vaisių ir uogų uogienės, medus. |
Gydytojos dietologės Rūtos Petereit patarimai
- Valgymui skirkite pakankamai laiko. Stenkitės valgyti malonioje aplinkoje. Pusryčiaukite apie 30 min, pietaukite, vakarieniaukite apie 60 min.
- Laikykitės režimo, mitybos, stenkitės vengti streso, gerai išsimiegokite, būkite fiziškai aktyvūs, kontroliuokite svorį, maksimaliai venkite kavos, nikotino, alkoholio.
- Jei abejojate, jokio simptomo niekada negalima nurašyti patiems. Jei kažkas kamuoja, visada pasitarkime su gydytoju.