IKI parduotuvėse šią savaitę rasite platų saldumynų ir konditerijos gaminių pasirinkimą bei puikias akcijas. Palepinkite save gardžiais skanumynais už patrauklią kainą!
Rinkitės mėgstamus saldainius, puikiai tinkančius tiek kasdieniam pasimėgavimui, tiek skanioms dovanoms. Atraskite rafinuotą skonį siūlančius saldėsius, kurie nudžiugins net pačius didžiausius saldumynų mėgėjus.
IKI parduotuvėje teikiamos akcijos, pateiktos nuolaidų kataloge, galioja turintiems IKI lojalumo kortele. Siekiame padėti rasti visko, ko jums gali prireikti, todėl mūsų asortimente rasite platų prekių pasirinkimą atitinkantį kiekvieno pirkėjo poreikius ar sezoniškumą.
Kas savaitę atnaujiname akcijas ir pasiūlymus, kad kiekvienas pirkėjas galėtų atrasti aukštos kokybės produktus už prieinamą kainą. Tai puiki galimybė išbandyti naujus produktus pigiau.
Pasiūlymai galioja nuo 2025 08 11 iki 2025 08 17 d. Prekių kiekis ribotas. Nuolaidos nesumuojamos. Skirtingose parduotuvėse (IKI, IKI Express) prekių ir jų rūšių skaičius gali skirtis.
„Vilniaus pergalė“ pozicija dėl prekybos Rusijoje
„Vilniaus pergalė“ komentuoja „Delfi“, kad signalų ir nuotraukų iš socialinių tinklų, jog bendrovės produkcija be jos žinios prekiaujama Rusijoje, įmonė buvo gavusi daugiau nei metus.
„Visus įmanomus sprendimus, kurie turi užtikrinti, kad jokių spragų nebeliktų ir būdų per tarpines šalis nelegaliai pristatyti „Pergalės” produkciją į Rusiją nebūtų įmanoma, atlikome iš karto. Dar 2022 metų gruodį kategoriškai įpareigojome distributorius į sankcijų paketą neįtrauktose šalyse mūsų produkcijos į Rusiją ir Baltarusiją nevežti“, - sako atstovas.
Bendrovė komentare teigia, kad norint „pilnavertiškai prekiauti tokioje didelėje rinkoje kaip Rusijos“, - net jeigu kalbama tik apie vieną iš prekybos tinklų, - reikia didelio kiekio produkcijos, todėl bendrovė nuolat stebi parduotos produkcijos kiekius, kurie nukryptų nuo jai įprastų, - ypač tokių, kurie iškeliauja pas naujus prekybos partnerius.
„Galime užtikrinti, kad jokių nuokrypių neįvyko, nors keli bandymai perparduoti mūsų produkciją metų eigoje pasitaikė - jiems kelią užkirtome. Vienintelis paaiškinimas šioje situacijoje yra toks - vyksta prekyba likučiais dar 2022 metais be mūsų žinios išvežtais produktais. Būtent šokolado plytelių galiojimas siekia net iki 18 mėnesių, taigi, tokie likučiai galimi“, - sakoma komentare.
J. Razmus pažymi, kad publikacijoje iliustruojami šokolado plytelių pakuočių dizainai seni. „Šiuo metu jau esame pilnai pakeitę dizainą į naujos kartos, kas tik patvirtina šią mūsų versiją“, - teigia bendrovės atstovas.
„Vilniaus pergalė“ pažymi, kad maisto produktams sankcijos negalioja, tačiau bendrovė pati ėmėsi veiksmų dėl produkcijos į Rusiją nepatekimo.
„Tokių sankcijų tiesiog nėra. Sprendimas, kurį yra priėmusi mūsų įmonė, yra grynai vertybinis ir mes padarėme viską, kad prekyba „Pergalės“ gaminiais Rusijoje ir Baltarusijoje būtų nutraukta. Mūsų žiniomis, nė vienas kitas pirmaujantis saldumynų gamintojas tokių sprendimų atlikęs nėra, dalis netgi turi Rusijoje veikiančias saldumynų gamyklas“, - sako „Vilniaus pergalės“ atstovas.
Bendrovė tikina, kad nuo pirmų karo dienų palaiko Ukrainą ir remiame šios šalies gyventojus bei karius.
R. Jančeris sako norintis pabrėžti, kad iš įmonės pusės veiksmų dėl šios situacijos imtasi dar prieš kelis mėnesius.
„Kadangi jau buvome gavę signalų, nuotraukų iš socialinių tinklų, kad mūsų produkcija be mūsų žinios prekiaujama Rusijoje, prieš porą mėnesių ėmėmės aiškintis, per kurią šalį ir kokiais būdais jį patenka į prekybos vietas, nes su Rusijos rinka ir distributoriais nebendradarbiaujame jau metus - verslo santykius nutraukėme iškart, kai ši šalis pradėjo karinius veiksmus prieš Ukrainą. Esame padarę konkrečių sprendimų, kurie užtikrins, kad tokių spragų nebeliktų ir būdų per tarpines šalis nelegaliai pristatyti „Pergalės” produkciją į Rusiją nebūtų įmanoma - gruodį kategoriškai įpareigojome distributorius į sankcijų paketą neįtrauktose šalyse mūsų produkcijos į Rusiją ir Baltarusiją nevežti. Žinoma, kadangi apie tokį mūsų gaminių „nutekėjimą“ sužinojome per vėlai, dalis produkcijos vis dar gali būti Rusijos prekybos centruose, kol jų likučiai nepasibaigs“, - pranešime žiniasklaidai teigia įmonės vadovas.
R. Jančeris prideda, kad nuo pat pirmų karo dienų įmonė palaiko Ukrainą ir remia jos gyventojus bei karius.
„Esame saldumynų fabrikas, tad į Ukrainos frontą per savo partnerius šioje šalyje esame išsiuntę ne vieną vilkiką saldumynų - tarp jų yra net 23 tūkstančiai juodojo šokolado plytelių. Tai geriausias laikinas sprendimas esant maisto trūkumui, nes dėl didelės šokolado energetinės vertės ir patogios formos, kariai ir paprasti gyventojai būtiną dienos kalorijų normą gali gauti bet kokiomis sąlygomis“, - sako R. Jančeris.
Lietuviško saldainių etikečių dizaino evoliucija
Keičiantis laikams, kai kurių saldainių nebeliko, o kai kurie savo dešimtmečiais nepakitusiu skoniu džiugina mus ir šiandien. Tik mūsų pomėgiai pasikeitė, kaip ir saldainių popierėliai. Tad šiandien pabandysime jau nebe vaikišku, blizgučių ieškančiu žvilgsniu peržvelgti pokyčius ir tą kelią, kurį nuėjo lietuviškas etikečių dizainas, o etiketėse paslėptus ženklus perskaityti mums padės pakuotės dizaino ir ženklodaros agentūros „Étiquette“ partneris, dizaino strategas Edvardas Kavarskas.
Daugelis tikriausiai įsivaizduoja, kad sovietmečiu visa produkcija buvo panaši ir, ko gero, visa pažymėta kūju ir pjautuvu. Tačiau tai nėra visiškai tiesa.
„Sovietų Sąjungoje Baltijos šalis vadindavo „Pribaltika“. Ir ne veltui. Mes buvome šiek tiek kitokie, su stipresniu valstybingumo, kuris buvo atimtas, pojūčiu. Ir kalbant apie lietuviškumą, sovietinis laikotarpis nenugesino menininkų noro skatinti tautišką matymą ir jo sklaidą masinėje gamyboje. Jie testuodavo, vis „prakišdami“ kažkaip pamaskuotas, bet rusenančias tautinio paveldo idėjas“, - sako E.Kavarskas, pabrėždamas, kad apie tautiškumą kalba ne tik dizainas, bet ir to laikotarpio saldainių pavadinimai - „Vėtrungė“, „Nerija“, „Kopos“.
Anot dizainerio, visa tai yra apie lietuviškumą, pradedant pačia koncepcija ir baigiant vizualine išraiška, kai buvo naudojami ir tautiniai raštai, ir įvairūs drožinių motyvai.
Tai buvo tarsi tylioji rezistencija, per meninę raišką tautodailės motyvus replikuojant dizaine.
„Kanuto Rusecko, tautiniu požiūriu labai svarbaus tapytojo lietuvių identitetui, paveikslo „Pjovėja“ panaudojimas ant saldainių dėžutės buvo neginčijamai Nepriklausomybės idėjų skatinimas. Šokoladukai su regionų tautiniais kostiumais - labai akivaizdus mūsų kultūros propagavimas. Saldainių dėžutė „Grok, Jurgeli“ - matome liaudies šokio pavadinimą ir tautiniais drabužiais apsirengusius šokėjus. Sausainiai „Lietuviškos pasakos“ - pats pavadinimas ir šriftas šiek tiek primena koplytstulpius, medinę drožybą. Saldainių dėžutė „Restoranas Medininkai“ - matome kunigaikštišką norą logotipe ir heraldinėse juostose pabrėžti senąją Lietuvos kultūrą, Didžiąją Kunigaikštystę ir didingą praeitį“, - analizuodamas devintojo dešimtmečio gaminių etiketes tautiškus elementus vardija E.Kavarskas.
Jo teigimu, Sovietų Sąjungoje prasidėjus „perestrojkai“, o Lietuvoje - Sąjūdžiui, atsirado vis daugiau raiškos lietuviškumo temos gvildenimui.
Pirmasis Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetis gamintojus ir menininkus privertė ne tik ieškoti savo identiteto, bet ir sutapo su pasauliniais masinės kompiuterizacijos procesais.
„Vietoje senųjų technologijų, kuriomis naudojosi dizaineriai sovietmečiu, staiga atsivėrė galimybės naudotis kompiuterinėmis programomis. Tačiau ne visi senosios kartos dizaineriai iš karto galėjo adaptuotis prie kompiuterinių technologijų, kas lėmė technologinį pasimetimą. Šalia to dar buvo mentalinis pasimetimas, kai kiekvienas prekės ženklas Lietuvoje stengėsi tapti panašus į bet kurį vakarietišką produktą, kurio pakuotę kažkas atvežė iš brangiai kainuojančios kelionės“, - sako pašnekovas, prisimindamas, kad skrydis lėktuvu tuomet kainavo vidutinį atlyginimą Lietuvoje ir tas ribotumas keliauti sukūrė informacinį vakuumą.
Kadangi interneto dar nebuvo ir žinių, kaip kurti naujomis rinkos sąlygomis, nebuvo iš kur gauti, E.Kavarsko pastebėjimu, prasidėjo mažiau sėkmingų dizainų etapas.
„Buvo neaišku, į ką mes norime būti panašūs ir sunku buvo suprasti, kuo norime būti. Nuo 2000-ųjų visi pradėjo po truputį suprasti, kad norėjimas būti bet kuriuo prekybos centro produktu iš Vakarų Europos ar Amerikos nėra teisingas atsakymas, nes negali konkuruoti būdamas toks pats su tuo produktu, kuris jau dešimtmečius įsitvirtinęs rinkoje, - identiteto paieškas analizavo dizaineris.
- Tas tikrasis supratimas ir lūžinis momentas atėjo 2008 -aisiais, smogus didžiajai pasaulinei krizei, kuri leido suvokti, kad reikia ieškoti savo kelio“.
Paraleliai vykstantys procesai - pigių skrydžių oro bendrovių atėjimas į Lietuvą, atsivėrusi Šengeno zona, galimybė keliauti į tarptautines parodas leido pamatyti, kuo gyvena visas pasaulis.
Apibendrindamas saldainių pramonės etikečių dizainą, E.Kavarskas neslepia, kad du Nepriklausomybės dešimtmečius jis buvo labai konservatyvus, nesiorientuojantis į inovacijas ir atspindintis tuometinį vartotoją.
„Lietuviškus saldainius didžiąja dalimi pirko vyresnio amžiaus žmonės. Jie sudarė kritinę masę, į kurią ir orientavosi saldainių gamintojai. Todėl mes daugelį tų laikų lietuviškų saldainių dėžučių įsivaizduojame standartiškai su rožių puokštėmis ir auksiniu užrašu skambiu pavadinimu“, - neslėpė dizaineris.
Kaip vieną iš inovatyviausių dizaino pavyzdžių E.Kavarskas įvardija „Pergalės“ projektą „Choc-in“: „Tai yra puikus, ryškus, jaunam pirkėjui skirtas pasaulinio dizaino pavyzdys, kur visiškai neatskirtum, kurioje šalyje jis sukurtas“.
Pašnekovo teigimu, dabar lietuviškas pakuočių dizainas tarptautiniame ir Baltijos šalių kontekste atrodo tikrai solidžiai.
„Mes esame pasaulinio žaidimo dalyviai, atstovaujame pasaulinę rinką, esame tos rinkos žaidėjai ir tos rinkos dalis. Tai rodo ir mūsų gaunami tarptautiniai apdovanojimai. Vertinant Baltijos šalių kontekste, labai džiugina kolegiškas bendravimas net tarp rinkos konkurentų, jis labai koreliuojasi su mintimi, kurios vis dar nepametame nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų, kad esame trys Baltijos sesės“, - pabrėžė dizaineris.
Šimtmečio dėžutė - pagarba Lietuvos istorijai
Pažymint Lietuvos Nepriklausomybės 100-ąsias metines, „Vilniaus Pergalė“ pristato išskirtinio dizaino rankų darbo saldainių dėžutę, kuria atiduota pagarba trijų Baltijos šalių istorijai ir vienybei.
„Kuriant dėžutės dizainą, norėjosi vizualiai įprasminti tai, kad visos trys Baltijos šalys vienu metu, neskaičiuojant dienų, pareiškė norą būti nepriklausomomis. Todėl atsirado juostinio pasakojimo motyvas, neatskiriant jokia riba vienos šalies nuo kitos, o sklandžiai pereinantis iš vieno epizodo į kitą. Jame panaudoti šalims būdingi landšaftiniai sprendimai, stilizuoti gamtos elementai ir visiems atpažįstami architektūriniai objektai. Dėžutės dizainui pasirinktas šventiškiausias ir iškilmingiausias spalvų derinys - baltos ir auksinės, nuspalvinant tik vėliavėles ir akcentuojant jas kaip sakralų brangakmenį ant žiedo“, - sumanymą atskleidžia E.Kavarskas.
Pagrindinė linijinio pasakojimo ir persipinančių objektų idėja - kad Lietuva, Latvija ir Estija nėra atskiros, todėl objektai nėra atskirti aiškia linija, nes mes kalbame ne apie atskyrimą, o apie bendrą trijų šalių patirtį ir pergalę.
Dizainerio teigimu, ypatingą reikšmę turinčios dėžutės nesinorėjo užmarginti, norėjosi sakralumo ir nedidelių detalių, į kurias kryptų dėmesys.
„Pagrindinė linijinio pasakojimo ir persipinančių objektų idėja - kad Lietuva, Latvija ir Estija nėra atskiros, todėl objektai nėra atskirti aiškia linija, nes mes kalbame ne apie atskyrimą, o apie bendrą trijų šalių patirtį ir pergalę, - akcentavo pašnekovas. - Padarėme šiuolaikišką dovaną, kurią ne gėda nuvežti savo draugams į Vakarų Europą, Ameriką ar bet kur pasaulyje ir nesiteisinti dėl dizaino, o didžiuotis juo“.