Lietuva, turtinga kultūrine ir kulinarine įvairove, džiugina savo regioniniais patiekalais, kurie atspindi skirtingų vietovių tradicijas ir gamtos išteklius. Žemaitijoje, kur tradicija ir naujovės susijungia, bulvių patiekalai užima ypatingą vietą.
Tačiau Žemaitija garsėja ne tik bulvių patiekalais. Artėjančios Mokytojų dienos proga Kretingoje įsikūrusios įmonės „Amazis“ kepykloje - tikras karštymetis: šakočių kepėja Irena Žvirblienė mikliai sukasi prie dviejų krosnių, kur vienu metu kepa po kelis šakočius. Į bendrovę „Amazis“ sviestinių šakočių receptas atkeliavo kartu su joje pradėjusia dirbti konditere I. Žvirbliene. Meistrė sakė šakočius kepanti jau daugiau kaip 15 metų - anksčiau dirbo Kaune ir Garliavoje, o įmonėje „Amazis“ įsidarbino prieš 7-erius metus. Čia ir tapo šakočių kepimo pradininke.
Šakočių gamyba prasideda nuo tešlos - nuo daugybės kiaušinių ši geltonuoja didžiuliame kubile: iš jo meistrė semia ir masę pila ant volų, o po to krosnyse ant skrundančių kepinių vis užpila nutekėjusią tešlos masę. Patalpoje pasklinda nosiai malonus kvapas. Perdien iškepama nuo 42 iki 70 kg šakočių, kurių dydis ir svoris įvairuoja nuo 150 g iki 5 kg. Kiekvienam kepiniui iš anksto parengiamos specialios formos, kurios krosnyje nuolat sukasi aplink savo ašį. Šakotis vis auga, ant jo sluoksniais pilant skystą masę. Šakočio spygliukų dydis priklauso nuo meistro gebėjimo staigiai užpilti tešlą. Šakotis, priklausomai nuo laukiamo gaminio dydžio, kepa nuo 1 val. 10 min.
Šakotis ir... cepelinai. Tuo tarpu Lietuvoje gaminti saksų kukuliai, garsusis Vitenbergo pyragas, Drezdeno piramidinis tortas. Kulinarinę kelionę pradėsime Druskininkų regione - ten, kur buvo pagamintas šakotis-rekordininkas. Būdamas pusantro karto aukštesnis už Arvydą Sabonį - 3 metrų 72 centimetrų ūgio ir 86 kilogramų svorio - šakotis pateko į Gineso rekordų knygą. Iškepus šį šakotį kartu sugalvota įsteigti ir šio mėgstamo kulinarinio gaminio muziejų. Jis stovi tokio paties aukščio paviljone, o šalia jo galima pamatyti įvairius daiktus, skirtus šio kulinarinio šedevro gamybai, taip pat skirtingus šakočius.
Čia lankytojams siūloma sudalyvauti ir parodomojoje edukacinėje šakočio kepimo programoje, kurioje pasakojama, kuo šakotis skiriasi nuo „baumkucheno“, kokį šakotį kepė mūsų protėviai ir koks buvo mėgstamiausias kunigaikštienės Barboros Radvilaitės desertas.
Šiuolaikinėje kulinarijoje ryškiai matome modernių šefų įtaką. Jie ne tik puoselėja tradicinius receptus, bet ir drąsiai eksperimentuoja su naujomis technologijomis bei ingredientais. Šefai taiko šias technikas, kad pagerintų ingredientų tekstūrą ir skonį. Taigi, maisto kultūra Lietuvoje yra daugiau nei tik maisto ruošimas ar vartojimas. Ji apima socialinius, kultūrinius ir emocinius ryšius, kurie sujungia šeimas ir bendruomenes.