Nuo seno duona užėmė svarbų vaidmenį lietuvių gyvenime: pradedant įvairiais papročiais apipintomis duonos kepimo tradicijomis ir baigiant nuoširdžia pagarba net mažiausiai duonos kriaukšlelei. Duona - vienas iš pagrindinių, kasdienių maisto produktų, lietuvių vartojamų nuo seno.

Duona - skanus, sotus ir maistingas produktas, o prieinamos skirtingos šios rūšys leidžia papildyti savo racioną kaskart vis kitokiu skoniu, taip ilgainiui atsirenkant vieną ar kelis mėgstamiausius. Lietuvių liaudies kalboje bei dainose žodis duona vartojamas ir viso maisto prasme. Svarbi duonos reikšmė atsispindėjo ir papročiuose: suformavus pirmąjį kepalą, prieš šaunant į krosnį jo paviršiuje ranka įspaudžiamas kryželis, jis peržegnojamas, iškeptas valgomas paskutinis.

Vasario 5-ąją per Šv. Agotos liturginę šventę Lietuvoje minima Duonos diena.

Pagrindiniai duonos ingredientai ir jų įtaka

Renkantis duoną, svarbu atkreipti dėmesį į miltus, kurie yra pagrindinis šio gaminio komponentas. Ženklinimo etiketėse miltų pavadinimų galima rasti pačių įvairiausių.

• Gemalų miltai - malti grūdų gemalai, naudojami kaip priedas duonos ir pyrago kepinių maistinei vertei didinti.
• Kvietiniai miltai - gaunami smulkiai sumalus kviečių grūdus ir iš dalies pašalinus sėlenas ir gemalus.
• Kvietruginiai miltai iš smulkiai sumaltų kvietrugių grūdų su iš dalies pašalintomis sėlenomis ir gemalais.
• Ruginiai miltai, kurie gaunami sumalus rugių grūdus ir iš dalies pašalinus sėlenas ir gemalus.
• Rupūs kvietiniai miltai - stambiai sumalti kviečių grūdai, iš kurių pašalinta dalis arba visai nepašalintos sėlenų.
• Rupūs kvietruginiai miltai - gaunami stambiai sumalus kvietrugių grūdus ir pašalinus nedidelį kiekį arba visai nepašalinus sėlenų.
• Rupūs ruginiai miltai - produktas iš stambiai sumaltų rugių grūdų ir su sėlenomis ar nedideliu jų kiekiu.
• Speltų miltai - gaunami smulkiai sumalus speltų grūdus ir iš dalies pašalinus gemalus ir sėlenas arba visai jų nepašalinus.
• Smulkintos maistinės sėlenos iš perdirbtų grūdų gaunamo antrinio produkto, sudaryto dažniausiai iš smulkintų luobelių ir aleurono sluoksnio, naudojamo kaip duonos ir pyrago kepinių priedas skaidulinėmis medžiagomis papildyti.
• Visų grūdo dalių produktai, gaunami perdirbus, t. y. susmulkinus, sutrupinus ar termiškai apdorojus valytus sveikus grūdus. Juose yra visos grūdui būdingos sudedamosios dalys: endospermai, gemalai, luobelės, tam tikromis proporcijomis, būdingomis sveikam grūdui.

Norint valgyti kokybišką ir sveikatai naudingą duoną, reikėtų atsižvelgti į miltų rūšį, kadangi šio kepinio skonis, kaip ir kitos juslinės bei maistinės savybės priklauso būtent nuo to. Kadangi aukščiausios ir antros rūšies kvietiniai miltai yra valomi, tad ir naudingų medžiagų (pavyzdžiui, mineralinių medžiagų ir amino rūgščių) tokioje duonoje du ar net tris kartus mažiau nei iškeptoje iš rupaus malimo miltų.

Į duoną gali būti dedama įvairių nesmulkintų grūdų, dėl to labai padidėja jos maistinė vertė. Pavyzdžiui, grikiuose yra daug baltymų, vitaminų, mineralų, amino rūgščių, skaidulinių medžiagų ir antioksidantų, tokių kaip rutinas, taninas, katechinas, tad organizmas su duona gauna dar daugiau vertingųjų komponentų.

Populiariausios duonos rūšys Lietuvoje

Lietuvoje labiausiai paplitusi yra ruginė, kvietinė ir kvietruginė duona. Šios duonos rūšys yra savaip vertingos. Ruginėje - kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų, 30 proc. daugiau geležies, dvigubai kalcio ir trigubai magnio.

Nors vartotojai dažnai kelia klausimą, kokią duoną vertėtų rinktis - juodą ar baltą, reikėtų nepamiršti, jog būtent ruginė duona yra sveikiausia. Ruginė turi mažiau glitimo, priešingai nei šviesi duona.

Duonos rūšių palyginimas

Duonos rūšis	Privalumai	Ypatybės
Ruginė duona	Mažiau kalorijų, daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų	Gana rūgšti, padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus
Kvietinė duona	Tinka esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui	Švelnesnio skonio
Pilno grūdo duona	Gausu skaidulų, vitaminų	Tinka diabetikams

Kaip ilgiau išsaugoti duonos šviežumą?

Duonos šviežumui palaikyti daugiausiai įtakos turi aplinkos temperatūra ir drėgmė. Patartina duoną laikyti duoninėje, o šią - reguliariai plauti, po to gerai išdžiovinti.

Vis daugiau žmonių nori įsigyti pačią šviežiausią, vietoje keptą, dar vadinamą vienadienę duoną. Dėl sudėtinių angliavandenių teikiamos energijos tai labai geras pasirinkimas pusryčiams.

Įvairios duonos rūšys ir jų savybės

• Pilno grūdo duona. Ši duona yra gaminama iš rupaus malimo nevalytų (nerafinuotų) miltų. Šie miltai yra puikus B grupės vitaminų ir ląstelienos šaltinis. Taip pat ši duona tinka žmonėms, kurie serga diabetu, nes joje yra mažiau cukraus nei pilno kviečio duonoje.
• Pilno kviečio duona. Sveikų kviečių sėlenos ir gemalai rafinavimo proceso metu yra pašalinami, tačiau būtent sėlenose ir gemaluose yra daugiausia vitaminų, kurių nebelieka perdirbimo metu. Pilno kviečio duonoje jie išlieka.
• Įvairiagrūdė duona. Šioje duonoje galima rasti nuo 3 iki 5 rūšių grūdų, kartais net 12 rūšių. Reikia turėti omenyje, kad įvairiagrūdė duona ne visada yra gaminama iš pilno grūdo: dažnai pasitaiko, kad šioje duonoje naudojami rafinuoti grūdai.
• Sodos duona. Tai populiariausia duonos rūšis Airijoje ir geriausiai žinoma airiška duona pasaulyje. Sodos duona ruošiama iš kepimo miltelių, ji puikiai atstoja mielinius gaminius.
• Duona be gliuteno. Ši duona skirta netoleruojantiems gliuteno - baltymo esančio kviečiuose, miežiuose ir rugiuose.
• Duona be miltų. Baltuose miltuose, kaip ir baltame cukruje bei baltuose ryžiuose, gausu rafinuotų angliavandenių. Miltai sukelia maistinių medžiagų trūkumą, o tai veda nutukimo ir degenaracinių ligų link.
• Duona be raugo. Tai duona, kurios sudėtyje nėra kepimo miltelių, sodos ir mielių. Nerauginta, o pagaminta iš sudygusių grūdų ar riešutų, ši duona turi mažiau miltų ir neturi mielių.
• Duona su raugu. Raugas yra gaminamas tik iš miltų ir vandens. Natūraliai brandintas duonos raugas ir jo pagrindu kepama duona yra naudinga sveikatai: joje labai mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų.
• Becukrė duona. Cukrus dedamas į fasuotą duoną tam, kad ją suminkštintų ir suteiktų švelnaus saldumo. Cukrus, kaip ir baltieji miltai, yra rafinuotas angliavandenis, kuris skatina tukimą.

Duonos gamybos procesas

Duona kepama iš tešlos, kuri maišoma iš miltų, druskos ir vandens, kai kada dar dedama salyklo, kmynų, cukraus, pieno, išrūgų ar kitų priedų. Tešla dažniausiai rauginama duonos raugu arba keliama mielėmis. Iš neraugintos tešlos kepama švediškoji traškioji duona, maca, paplotėliai.

Kinijoje ir Japonijoje duona kepama iš ryžių, Indijoje - iš sorų, Brazilijoje - iš maniokų (tapijoka), Škotijoje - iš avižinių ir miežinių, Jungtinėse Amerikos Valstijose - daugiausia iš kvietinių, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Rusijoje - iš ruginių ir kvietinių, Lietuvoje - daugiausia iš ruginių miltų.

Duonos rūšių įvairovė ir patarimai renkantis

Parduotuvių lentynose siūloma išties daug duonos rūšių, tačiau šio produkto maistinė vertė gali skirtis priklausomai nuo kepinyje esančių sudedamųjų dalių. Taigi, dėl didelio asortimento vartotojams išsirinkti sveikatai palankesnę duoną gana nelengvas uždavinys.

Tad kokios yra pagrindinės duonos rūšys ir jų esminiai skirtumai?

• Visų grūdo dalių kvietinė duona.
• Raugo (angl. sourdough) kvietinė duona.
• Visų grūdo dalių dribsnių duona.
• Kvietinė sėklų duona.
• Duona su daržovių miltais.
• Raugo (angl. sourdough) ruginė duona.
• Tamsi duona.
• Visų grūdo dalių tamsi duona.
• Tamsi sėklų duona.

„Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį į sudedamųjų dalių kiekį, kuris etiketėje pateikiamas mažėjančia tvarka. Būna, kad užrašai ant duonos skelbia, jog tai ruginė duona, o pažiūrėjus į etiketę matyti, kad joje ruginių miltų yra daug mažiau nei kvietinių.

---