Vasarai įsibėgėjant, neišvengiamai dažniau ieškoma būdų, kaip greitai ir skaniai atsigaivinti. Tačiau kartais vis pritrūksta idėjų, kaip tai padaryti: vanduo - būtinas, bet nuobodus, o ir, rodosi, visos ledų rūšys jau išragautos. Jei Lietuvoje didelių nepatogumų sukelia 30 laipsnių karštis, tolimojoje Azijoje - Indijoje, Tailande, Kinijoje ar Japonijoje - termometro stulpelis perlipa ir 40 laipsnių žymą. Be to, didelė drėgmė dar labiau sustiprina karščio pojūtį. Tad, pasinerkime į rytietiškų desertų pasaulį!

Japoniški desertai

Shibuya skrebutis

Pažintį su Azijos šalių desertais siūlome pradėti nuo japoniško gardėsio - shibuya medaus skrebučio. Tai labai dekoratyvus desertas, kuris gaminamas iš skrudinimui skirtos duonos, medaus, kondensuoto pieno arba ledų. Kiekviena paskrudinta duonos riekelė aptepama vienu iš pagardų. Vėliau iš jų statomas bokštelis, kuris dekoruojamas vaisiais, uogomis, kokosų drožlėmis, šokolado gabalėliais ar pan. Siekiama, jog patiekalas pasižymėtų ne tik puikiu skoniu, tačiau ir stiliumi.

Shibuya skrebutis nėra senąsias kulinarijos tradicijas menantis desertas. Nepaisant to, jis itin populiarus visoje šalyje. Ypatingai, Japonijos sostinės Tokijo kavinukėse, kuriose skrebutis įtrauktas tiek į pusryčių, tiek į desertų meniu.

Mochi ledai

Mochi - tai japoniški pyragaičiai, kurie gaminami iš lipniųjų ryžių. Tradicinėje šalies virtuvėje jie turi tikrai ne vieną paskirtį: pyragaičiais gardinamos sriubos, iš jų gaminama specialūs saldainiai, kurie įdaromi įvairiais džemais. Mochi gali būti ir užkandis, kai pyragaičių įdarui naudojama raudonųjų ar baltųjų pupelių pasta.

Kuo čia dėti ledai? Jie - dažnas mochi pyragėlių įdaras. Dažniausiai ledai - tradicinių skonių: vaniliniai, braškiniai, šokoladiniai. Tačiau kartais pyragėliai paskaninami ir žaliosios arbatos, moliūgų ar raudonųjų pupelių skonio ledais. Įdomu dar ir tai, jog ledais įdaryti mochi pyragaičiai dažniausiai dažomi maistiniais dažais. Spalvingas desertas atrodo išties patraukliai, ne veltui nuo jo akių negali atitraukti tiek patys japonai, tiek šalyje viešintys svečiai.

Ramen sriuba

Ramen sriuba - populiarus patiekalas Japonijoje. Pagrindinis šios sriubos ingridientas - sultinys, kuris būtinai turi būti virtas iš kaulų (bet iš bėdos - tiks ir paprastas sultinys iš kūbelio).

Filipinų desertai

Buko pyragas

Esate kokosų fanas? Jei viešėsite Filipinuose, būtinai paragaukite tradicinio šios šalies pyrago - Buko. Šio kepinio tešla gaminama gana įprastai: maišomi miltai, cukrus, druska, vanduo, kiaušinio tryniai, kartais pilama šiek tiek citrinų sulčių arba acto. Na, o įdaras gaminamas iš smulkinto kokoso, kokosų pieno, karvės pieno, cukraus, vanilės, kukurūzų krakmolo. Rezultatas tikrai sužavės kokoso gerbėjus, mat šio riešuto skonis pyrage dominuojantis.

Šiandien Buko pyrago galima paragauti viešint skirtinguose Filipinų miestuose. Tačiau, originaliai, šis desertas kilęs iš Luzono saloje esančio Los Banos miesto. Kaip Neapolis dažnai įvardijamas picų sostine, taip Las Banos, Azijoje, žinomas kaip Buko pyrago sostinė. Svečiuojantis šiame mieste paragauti garsiojo kepinio - būtina.

Indijos desertai

Gulab Jamun

Khoa - tai sutirštino pieno produktas, itin populiarus Indijoje, Nepale, Bangladeše ir Pakistane. Būtent šis produktas - pagrindinis gulab jamun ingredientas. Klausiate, kas gi tas gulab jamun? Tai nedideli pyragaičiai, kurie itin mėgstami visoje Indijoje. Khoa sumaišomas su miltais. Vėliau, iš šios tešlos, formuojami nedideli rutuliukai, kurie kepami maždaug 150 laipsnių temperatūroje. Iškepę pyragaičiai glazūruojami cukraus sirupu bei paskaninami kardamonu, šafranu, rožių vandeniu. Desertas valgomas tiek šiltas, tiek atvėsęs.

Kulfi

Šis, indiškais ledais dažnai vadinamas desertas, populiarus ne tik pačioje Indijoje, tačiau ir Šri Lankoje, Pakistane, Bangladeše, Nepale, Mianmare, kai kuriuose Artimųjų Rytų regionuose. Pasaldintas pienas šildomas iki tol, kol beveik užverda. Ši masė gardinama prieskoniais: kardamonu, šafranu, cinamonu, o taip pasirinktais vaisiais ar riešutais ir užšaldoma. Paprasta ir išties labai skanu. Tradiciniai kulfi skoniai yra šie: kardamono, mangų, rožių, šafrano ir pistacijų. Tačiau Indijoje vis labiau populiarėja ir obuolių, apelsinų, braškių, avokadų, žemės riešutų skonio ledai.

Mango lassi

Jogurto ir mangų kokteilis mango lassi - neatsiejama Indijos virtuvės dalis. Dar geriau žinoma, kad mango lassi yra gardus, kreminės konsistencijos gėrimas, kuriame su pienu, jogurtu ir šiek tiek cukraus sumaišytas mangas puikiai atgaivina karštą dieną. Be to, ryškiai geltona spalva tik dar labiau sustiprina vasarišką nuotaiką.

Kubeliais supjaustykite mangų skilteles, sudėkite jas į trintuvą. Jei norite gaivesnio kokteilio, į trintuvą įdėkite kelis ledo kubelius. Juos taip pat galite suberti į taures, į kurias supilkite paruoštą kokteilį.

Kinijos desertai

Tanghulu

Azijos šalys garsėja ir gatvės maisto kultūra. Greita, skanu ir nebrangu - gatvės maistą mėgsta tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai. Jei vaikštinėdami Kinijos miestų gatvėmis panorėtumėte ko nors saldaus, būtinai užsukite į vietinį maisto turgelį ir įsigykite tanghulu. Tai - uogų arba vaisių vėrinukai, karamelizuoti cukraus sirupe. Patys kinai be galo mėgsta glazūruotas gudobelių uogas. Jos kiek rūgštokos, todėl puikiai dera su saldžia karamele.

Beje, gudobelės - vitaminų praturtintos uogos. Jos itin naudingos besiskundžiantiems aukštu kraujo spaudimu, nervine įtampa, suprastėjusia atmintimi, nemiga.

Drakono barzdos saldainiai

Mėgstate cukraus vatą? Jei taip, jums tikrai patiks Kinijos tradicinis saldumynas, kuris gali pasigirti tikrai unikaliu pavadinimu - drakono barzdos saldainis. Šis saldėsis, panašiai kaip ir cukraus vata, gaminamas iš cukraus ir maltozės sirupo (kartais maltozė pakeičiama kukurūzų sirupu). Suformuojama „vatos pagalvėlė“, kuri valgoma viena, arba įdaroma žemės riešutų, kokosų, smulkinto šokolado ar saldintų sezamo sėklų įdaru.

Nors drakono barzdos saldainiai kilę iš Kinijos, šiandien jie populiarūs ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Singapūre, Taivane, Japonijoje. O taip pat ir už Azijos ribų: drakono barzdos saldainius itin mėgsta kanadiečiai, o taip pat ir JAV gyventojai.

Liang Gao

Liang Gao, dar žinomas kaip kiniškas šaltas ryžių pyragėlis, yra Kinijoje itin populiarus desertas, gaminamas iš ryžių miltų. Minkštos tekstūros patiekalas dažniausiai patiekiamas šaltas.

1. Kavamalėje iki miltų sumalkite juoduosius ryžius. Miltus suberkite į dalį vandens ir maišykite tol, kol neliks gumuliukų.
2. Į keptuvę ar puodą supilkite likusį vandenį ir cukrų. Įkaitinkite iki vidutinės kaitros, kol užvirs. Maišykite viską tol, kol ištirps cukrus. Pakaitinkite dar 2-3 minutes, kol gausite sirupą. Atidėkite į šalį, kad sirupas atvėstų.
3. Į gautą sirupą supilkite miltų ir vandens mišinį, maišykite, kad nesusidarytų gumuliukai.
4. Į kelias dalis padalykite mišinį ir į kiekvieną įlašinkite maistinių dažų, jei norite gauti skirtingų spalvų patiekalą.
5. Mišinį supilkite į kepimo formą ar kitą karščiui atsparų indą ir 20-25 minutes kaitinkite garuose. Įsmeikite dantų krapštuką ar medinį pagaliuką į patiekalo vidurį, kad patikrintumėte, ar jis iškepė.
6. Supjaustykite desertą norimo dydžio gabaliukais.

Kung pao vištiena

Kung pao vištiena - vienas iš populiariausių kinų virtuvės patiekalų. Šio patiekalo autentiškumas slypi sečuano pipiruose ir rūgščiai aštriame padaže. Tai yra pakankamai lankstus patiekalas.

Korėjos desertai

Hangua (kor. 한과, hangwa) - tai tradiciniai korėjietiški desertai ir konditerija. Pagrindiniai šių desertų ingredientai yra ryžiai, įvairių grūdų miltai, riešutai, vaisiai, medus arba jotas (kor. 엿, yeot). Tradiciniai korėjietiški desertai buvo naudojami mirusiųjų pagerbimo ceremonijos metu (kor. 제사, jesa), šaltuoju metų sezonu, per vestuves, švenčiant Korėjos Naujuosius metus, Čusoką (kor. Hangua išpopuliarėjo Šilos (kor. 신라, Shila) ir Gorjo (kor. 고려, Goryeo) dinastijų valdymo laikais, šalyje paplitus budizmui. Kadangi budizmą išpažįstantys vienuoliai laikėsi vegetariškos arba veganiškos dietos, šie desertai tapo jų pagrindiniu gardumynu. Hangua taip pat naudota atliekant budizmo ritualus bei per įvairius, su budizmu susijusius festivalius. Ilgainiui šių desertų suvartojimas išaugo visos šalies mastu, taip pat kaip ir arbatos gėrimo ceremonijos praktika.

Siekiant apriboti šalies resursų suvartojimą, 15-asis Gorjo dinastijos karalius Sukdžongas (kor. 숙종, Sukjong) (valdė 1095-1105 m.), uždraudė hangua, nes desertų paruošimo procese buvo suvartojama daug svarbių resursų, tokių kaip aliejus, medus ir jotas. Visi paminėti ingredientai yra sumaišomi su medumi, kad išeitų vientisa masė. Gangdžiongas (kor. Šis tradicinis desertas yra skiriamas į du tipus: medaus ir aliejaus glazūra padengtus saldainius vadinamus jumilgua (kor. 유밀과, yumilgwa) bei cukraus glazūra padengtus - dangsokrju (kor. Šio deserto tešla gali būti kepama aliejuje arba tiesiog paliekama išdžiūti. Guapjonas (kor. Džiongkua (kor. Desertas gaminamas medaus, joto arba cukraus turinčiame vandenyje verdant įvairius supjaustytus vaisius, šaknis ar sėklas. Sudžiongkua (kor. Dažniausiai naudojami ingredientai yra imbierai, kaštainiai arba kiniškos datulės. Bamčio (kor. 밤초, bamcho) - tai kaštainiai išvirti meduje su cinamonu. Dečiučio (kor. 대추초, daechu-cho) - tai garuose išvirtos, savo viduje kedrų riešutų turinčios kiniškos datulės. Džioranas (kor. 조란, joran) - tai su medumi ir cinamonu sumaišytos, sutrintos ir išvirtos kiniškos datulės. Julranas (kor. 율란, yullan) - tai su cinamonu ir medumi sutrinti ir sumaišyti, virti kaštainiai. Jotu (kor. 엿, yeot) - yra vadinamas iš gličiųjų ryžių, saldžiųjų bulvių, kukurūzų ir miežių salyklo pagamintas korėjietiškas desertas. Skystas jotas, dar vadinamas džiočiongu (kor. Kietas jotas, dar vadinamas gengjotu (kor. 갱엿, gaeng yeot), valgomas kaip užkandis. Norint, kad jotas įgautų kietą pavidalą, reikia leisti skystam joto sirupui atvėsti. Sukietėjusi joto masė yra tampoma ir lankstoma per pusę tol, kol joto spalva tampa panaši į smėlio. Jot-gangdžiongas (kor. Kultare (kor. Savo tekstūra jis primena plaukus. Jumilgua (kor. 유밀과, yumil-gwa) - tai gėlės formos, iš kviečių miltų, sumaišytų su aliejumi, medumi, riešutais, maltu cinamonu, imbierų sultimis, ryžių vynu (kor. Mandugua (kor. Jakgua (kor.약과, yakgwa) - tai aliejuje iškeptas bei medumi apipiltas, iš kviečių miltų, imbierų sulčių, sezamų aliejaus ir ryžių vyno pagamintas jumilgua. Jakgua pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių, kurie reiškia „vaistai“ (kor.약, yak) ir „konditerija“ (kor.과, gwa). Medžiapgua (kor. 매잡과, maejap-gwa) - tai kaspino formą primenantys, iš miltų, druskos ir imbierų sulčių pagaminti sausainiai. Pirmiausia, išminkyta bei plonai iškočiota tešla yra supjaustoma į mažus stačiakampius. Kiekvieno stačiakampio viduryje yra papildomai padaromi trys maži pjūviai. Vėliau kairysis ir dešinysis tešlos kampelis yra perkišami per vidurinį pjūvį. Jakšikas (kor. Jakšikas yra valgomas per vestuves, Deborimo (kor. 대보름, daeboreum) - pirmosios po Naujųjų metų mėnesio pilnaties šventę bei Huangap (kor. Bungopangas (kor.붕어빵, bungeo-pang) - tai karpio formos pyragėlis su saldžiu raudonųjų pupelių įdaru. Huangnampangas (kor.황남빵, hwangnam-pang) arba gjondžiupangas (kor.경주빵, gyeongju-pang) - tai apvalus pyragėlis, kurio viduje yra raudonųjų pupelių įdaras bei kurio viršuje yra įspaustas chrizantemos formos įspaudas. Hoduguadžia (kor.호두과자, hodu-gwaja) - tai graikinio riešuto formos sausainiai, kurių viduje yra saldus raudonųjų pupelių įdaras. Činpangas (kor.찐빵, jjinppang) - garuose kepta bandelė su saldžiu raudonųjų pupelių įdaru. Bandelės tešla yra gaminama iš kvietinių miltų ir makkoli (kor.막걸리, makgeolli) alkoholiniame gėrime esančių mielių. Hotokai (kor.호떡, hotteok) - tai blyneliai, kurių viduje yra įvairūs įdarai. Įdaras tradiciškai daromas iš cukraus, medaus, smulkintų riešutų ir cinamono. Tešla gaminama iš kvietinių miltų, vandens, pieno, cukraus ir mielių. Patbingsu (kor.팥빙수, patbingsu) - smulkinto ledo desertas, tradiciškai patiekiamas su saldžia raudonųjų pupelių pasta. Tokai (kor.떡, tteok) - tai ryžių pyragėliai, kurie gali būti valgomi kaip desertas arba kaip patiekalas. Gaminami iš lipnių arba nelipnių ryžių miltų ir vandens.

Tailando desertai

Mangų ir lipnių ryžių desertas

Daugelis keliautojų, apsilankiusių Tailande, vienbalsiai teigia įsimylėję šios šalies virtuvę. Įvairūs kariai, įmantriai gaminamos jūros gėrybės, puikios sriubos, sodriais skoniais pasižymintis mėsos patiekalai, ryžiai - Tailando virtuvė didžiuojasi itin plačia skonių palete. Mūsų tema - desertai, todėl norime jus supažindinti su Tailande itin populiariu gardėsiu - mangų ir lipnių ryžių desertu. Mango vaisius supjaustomas skiltelėmis ir atšaldomas. Šalia pateikiami garuojantys lipnūs ryžiai. Tiek mango skiltelės, tiek ryžiai apipilami kokosų pieno ir cukraus mišiniu. Paprasta, skanu ir labai gaivu.

Nam Kang Sai

1. Į puodą supilkite vandenį, suberkite cukrų ir užvirinkite viską ant vidutinės kaitros.
2. Reguliariai maišykite, kad vandenyje esantis cukrus visiškai ištirptų ir gautumėte sirupą.
3. Kol sirupas vėsta, pasiruoškite „sniego kūgio“ papuošimą. Paimkite taurę ar kitą indą, suberkite smulkintą ledą - jį pasiruošti galite trintuvu susmulkinę paprastus ledo kubelius.
4. Smulkintą ledą dosniai palaistykite atvėsusiu cukraus sirupu, sudėkite paruoštus vaisius, uogas. Užbaikite desertą užpildami ant jo šiek tiek kokosų arba sutirštinto pieno.

Tom Kha Gai sriuba

Tom Kha Gai sriuba - tikriausiai pats populiariausias Tailando virtuvės šedevras, atkeliavęs ir į mūsų patiekalų meniu. Patiekalas yra visiškai nesunkiai gaminamas, nors ir reikalauja kelių retesnių ingridientų, tačiau juos galima rasti.

Pad Thai

Pad Thai - tikras Tailando virtuvės pasididžiavimas, kulinarinis paveldas, kuris įprastai gaminamas gatvėje. Nuraminsime, dėl šio patiekalo jums į gatvę eiti nereikės, viską labai lengvai ir greitai galėsite pasigaminti savo namuose.

Indonezijos desertai

Klepon

Klepon, dar žinomas onde-onde vardu, tai desertas, kilęs iš Indonezijai priklausančios Javos salos. Tačiau pastaruoju metu jis labai išpopuliarėjęs visoje šalyje, o taip pat ir Malaizijoje, Brunėjuje bei Singapūre. Desertas gaminamas iš virtų ryžių ir palmių cukraus. Formuojami nedideli rutuliukai, kurie vėliau apibarstomi kokosų drožlėmis.

Įdomu tai, jog įprastai šie rutuliukai - žalios spalvos. Jie nudažomi tropinių augalų, pandano arba dracenos, lapų ekstraktu. Šie lapai, Indonezijos virtuvėje, dažnai atlieka natūralaus dažiklio vaidmenį. Pastaruoju metu tiek Indonezijoje, tiek aplinkinėse valstybėse, galima paragauti ir kiek patobulintų klepon rutuliukų. Jų įdarui naudojamas šokoladas, įvairių skonių džemai, saldžiosios bulvės, o kokoso drožlės pakeičiamos čederio sūriu. Nors originali rutuliukų spalva - žalia, vis dėlto, šiuolaikiniai gamintojai juos dažo įvairių spalvų maistiniais dažais.

Vietnamo desertai

Che

Che - tai vietnamietiškas terminas, nusakantis saldų gėrimą, desertinę sriubą ar pudingą. Taigi, kaip jau tikriausiai supratote, šis desertas turi galybę skirtingų variacijų. Pjaustyti vaisiai, įvairios sėklos, ryžiai, žėlė gabalėliai, pupelės, kokosų pienas - pirkėjams dažnai siūloma patiems išsirinkti che ingredientus. Žinoma, yra ir laiko patvirtintų receptūrų. Pavyzdžiui, che thap cam gaminamas iš žirnių, azuki pupelių, lotoso sėklų, kokosų, pieno, ledų, cukraus sirupo ir tapijokos perlų (rutuliukai, įprastai naudojami Taivane, gaminat burbulinę arbatą). O che ba mau gėrimas gaminamas iš trijų skirtingų rūšių pupelių ir želė gabalėlių, kurie užpilami saldintu kokosų pienu. Che desertai - labai populiarūs Vietname. Jų galima paragauti tiek restoranuose, tiek gatvės maisto turgeliuose.

---