Labai dažnai pusryčiams skiriame mažai laiko ir juos gaminant dar norime padaryti 100 darbų. Puikus rytas su vaisių doze ! Rytas gali startuoti ir labai anksti.

Pusryčių Įkvėpimai

Štai keletas idėjų, kaip pradėti dieną skaniai ir įdomiai:

• Purūs kaip debesėlis blynai.
• Užkepti brusketos sumuštinukai su kremine kiaušiniene, mocarella, pimidoriukais.
• Mylimos duonelės skrebutis su keptu kiaušiniu ir arbūzu.
• Lietiniai su klevų sirupu, kokosų, avietėmis, kepintu bananų, mylima juodųjų serbentų uogiene!!
• Kietojo sūrio vaflis su kiaušiniu, keptais kekiniais pomidoriukais ir pupelėmis !
• Bandelės užkeptos orkaiteje su kiaušiniu.
• Lietiniai su varške ir bananais.
• Mielinės tešlos bandelės su brokoliu, kietuoju sūriu ir rūkyta vištiena.
• Netikra pica rytui? Kodėl gi ne. 4 sūrių su spalvotais pomidorais.
• Rytas, kuris kvepia cinamonu ir obuoliais!
• "Kitoks" varškės apkepas.
• Šviežūs kruasanai, bri sūris, varškė, mano senelio naminis medus, uogos ir vaisiai. Nesakyk, kad nesusigundytum.
• Saldi vaikystę primenanti manų košė su medumi ir bananais.

Desertai ir Užkandžiai

Karštos suktos bemielės tešlos lazdelės su kumpiu, stambia juros druska ir sezamais.

"Ryto Suktinio" Laida

Mergaitės, praeitą šeštadienį netikėtai pamačiau kaip per laidą "Ryto suktinis" kaip rodė skaniai padaryti kalakuto kulšeles. Mačiau tik pačią pabaigą, bet turėtų būt fantastiškai skanu. Taip pat „Ryto suktinis“ atskleis, kaip galima išpjaustyti paprasčiausią daržovę ir paversti ją tikru stebuklu. Įprastas daržoves ir vaisius: moliūgus, cukinijas, baltuosius ridikus, burokėlius ir morkas, salotas, arbūzą - dvi nagingos Lietuvos kulinarinio paveldo Vilniuje muziejaus šeimininkės paverčia puošniomis vaišėmis. Laima Nenartavičienė ir Leonarda Gribačiova pasakoja apie vaisių ir daržovių pjaustinėjimo tradiciją, atkeliavusią iš Tolimųjų Rytų, ypač populiarią Tailande ir šiandien tarp virtuvės estetų išplitusią visame pasaulyje.

Laidos žiūrovų laukia įdomi pažintis su žmonėmis, kurie vakarus leidžia lietuvininkų tarmės mokyklėlėje, Šilutės muziejuje. Svarbiausias tikslas, suvienijęs šiuos žmones, - tai noras girdėti ir suprasti nykstančią šišioniškių tarmę. „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ - šį šeštadienį 10.30 val.

Trautės Bakutienės Keksas

Trautė Bakutienė, užaugusi netoli Kintų, išduos savo mamos patį gardžiausią šiame krašte kepamo kekso receptą. Vaikystę praleidusi Pamario krašte, kur naktimis su mama žvejodavo, Trautė tvirtina, jog žuvis - ne valgis. Svarbiausias yra šventadienio keksas, nes be jo šišioniškiai šventadieniais neapsieidavo. Na, o prie šventadienio kekso puikiai derės grupė „Arbata“.

Juvelyrės J. Kalvaitienės Kūryba

Apie J. Kalvaitienės kūrybinius pasiekimus savo paskutinėje laidoje „Ryto suktinis“ dar spėjo papasakoti šviesaus atminimo etnologė Zita Kelmickaitė. J. Kalvaitienės akmenų kūrybos kelias driekiasi visą pastarąjį dešimtmetį, kaskart vis labiau drąsesnis, spalvingesnis, kol galop atvedė į kolekciją, kurios ir pavadinimas - „Gelmės“ išreiškia juvelyrės išmonės ir susikurtojo stiliaus brandą. Juvelyrė sakė šia savo kolekcija siekianti meno kūrėjo statuso.

J. Kalvaitienės vėriniai žaižaruoja įvairiomis spalvomis, skoningai parinktais jų deriniais, kur pusbrangiai akmenys - granatas, kvarcas, turmalinas, oniksas, koralas, špinelis, labradoritas, tanzanitas, o taip pat - gintaras ir upiniai perlai tarytum pasakoja tam tikras kūrinių istorijas. Vėrinių pavadinimai - „Kleopatra“, „Afroditė“, „Degantis miškas“, „Pieno puta“, „Kalėdų žvaigždė“, „Gintarinė pakrantė“, „Miško pasaka“, „Virš debesų“ - jiems suteikia tam tikros prasmės, atspindi ir autorės filosofinį požiūrį į gyvenimą.

Pasak juvelyrės, pirmiausia gimsta kūrinys, o po to - jo pavadinimas, niekada nebūna vienodų darbų. „Jaučiu iš akmenų sklindančią energiją, kuri tvyro aplinkui, ir yra ypač svarbi tam žmogui, kuriam kūrinys skirtas. Akmenys skleidžia savitą šviesą: juos fotografuojant, netgi pasimato visai kita spalva, susidaranti lūžtant spinduliui“, - kalbėjo J. Kalvaitienė.

Autorė neslėpė, kad šiais savo juvelyriniais dirbiniais ji jaučiasi jau pasiekusi tam tikrą ribą ir savotiškai išsisėmusi: „Nei kūriniai, nei žmogus nebūna vienodi - jie kaip tekantis vanduo, nes niekas nestovi vietoje. Mano kūryba - kaip vandens kaita, todėl ir parodos pavadinimas „Gelmės“ pasako, kad jau panirau tiek, kiek norėjosi, o gal tiek, kiek buvo duota.“

Dabartinėse J. Kalvaitienė vizijose - pradėti kurti interjero kompozicijas iš žmogui patinkančių akmenų: „Dievas davė man malonę pažinti akmenis, todėl norėčiau pabandyti iš jų kurti kažką kita. Norisi pačiai dalintis, o ir skatinu žmones tai daryti: netaupykime savo talentų ir gerumo - visi turime kažką ypatingo, kasdien sakykime gerus žodžius. Ateiname į žemę tam, kad atiduotume kitiems, atiduodamas ir pats gauni, o išeidamas paliksi kitiems - taip ir sukasi amžinasis gyvybės ratas“, - kūrėja išdėstė savo filosofinį požiūrį į gyvenimą.

---