Įvairiausiose pasaulio šalyse rytas siejamas su puodeliu kavos, simbolizuojančiu dienos pradžią. Tai tradicija, atpažįstama kiekvienam žmogui, kad ir iš kur jis būtų. Nors daugelis žmonių vis dažniau renkasi tirpią kavą, tik dalis jų žino, kokių rūšių kava dažniausiai atsiduria jų puodeliuose, kaip atrodo tirpios kavos gamybos procesas ir koks kavos paruošimo būdas yra naudojamas dažniausiai.

Kavos Rūšys ir Skoniai

Pasaulyje skaičiuojama šimtai skirtingų kavos porūšių, dalis jų yra atradę savo vartotojus, o kai kurie dar laukia savo šlovės viršūnės. Dauguma kavos porūšių yra sudaromi iš kavos rinkoje dominuojančių dviejų pagrindinių kavos rūšių: arabikos ir robustos.

• Arabika mėgstama dėl švelnaus, vaisiško ir rūgštaus skonio. Jos pupelės yra didesnės, o skonis - subtilesnis.
• Robusta, kita vertus, turi stipresnį kūną, žemiškesnį skonį ir beveik neturi rūgštumo. Šios pupelės mažesnės, tačiau jose yra daugiau kofeino, todėl kava pasižymi intensyvesniu ir kartesniu skoniu.

„Įdomu tai, kad dažnai arabika ir robusta yra maišomos tarpusavyje, siekiant išgauti įvairius, subalansuotus skonius. Tos pačios rūšies kavos pupelės, priklausomai nuo kilmės šalies, dėl skirtingo klimato, dirvožemio taip pat turi savitą skonį - pavyzdžiui, Etiopijos arabika skiriasi nuo Kolumbijos ar Brazilijos arabikos. Kavą galime palyginti su vynu - kiekviena kilmės šalis suteikia jai unikalų skonį ir aromatą, tad skonių įvairovė yra milžiniška“, - pasakoja M.Žemaitienė.

Tirpios Kavos Gamybos Procesas

Tirpi kava - tai produktas, kuris gimsta iš mums įprastų kavos pupelių, tačiau jo gamybos procesas yra kur kas sudėtingesnis ir ilgesnis nei maltos kavos ar tiesiog skrudintų kavos pupelių.

Daugeliui yra lengviausiai atpažįstamas ir dažniausiai girdėtas kavos ruošimo būdas užpilant maltą kavą puodelyje karštu vandeniu. Tokiu gėrimo ruošimo būdu jame ištirpsta tirpiosios kavos pupelės dalelės ir vanduo nusidažo kavos spalva.

M.Žemaitienės teigimu, tirpios kavos gamybos procese siekiama maksimaliai išnaudoti kavos pupelių potencialą. Procesas prasideda nuo kavos pupelių skrudinimo. Skrudinamos kavos pupelės įgauna norimą skonį ir aromatą. Tada pupelės sumalamos ir ne tiesiog užpilamos vandeniu, bet pasitelkiami vandens garai. Šiame etape svarbiausia kuo efektyviau išgauti kavos tirpiąsias daleles.

Pasitelkiant garus surenkamas maksimalus kiekis tirpiųjų kavos pupelių dalelių, kurios garams vėstant vėliau virsta tirštu kavos ekstraktu. „Kavos ekstraktas yra ne kas kita, kaip kava, paruošta mūsų įprasto mokos kavinuko principu, tačiau norint suefektyvinti procesą ir iš kavos pupelės išgauti iki 80 proc. kavos medžiagų kiekį, ekstraktas yra gerokai stipresnis.

Šiame gamybos procese naudojame tik vandenį, skirtingą temperatūrą ir slėgį, tačiau dėl mūsų specialių laboratorijų ir dirbančių mokslininkų sugebame išgauti didesnį kofeino ir kitų kavos elementų kiekį, sunaudodami mažiau vandens ir kavos pupelių.

Paskutinis etapas - ekstrakto džiovinimas. Tam naudojami du pagrindiniai metodai: šaldymas arba kaitinimas. Džiovinant iš kavos ekstrakto pašalinamas vanduo, o likusi medžiaga virsta granulėmis, kristalais arba milteliais, tai lemia pasirinkta džiovinimo technologija.

Populiarumas ir Ateities Tendencijos

Per pastaruosius kelerius metus itin išpopuliarėjo kavos aparatai namų ūkiuose. Daugelis žmonių renkasi kavos aparatus, nes jie leidžia mėgautis šviežiai malta kava namų sąlygomis. Vis dėlto tirpi kava išlieka vienu populiariausių pasirinkimų dėl kavos paruošimo paprastumo ir tvarumo.

„Tirpios kavos rinka išlieka stabili, kadangi vartotojai vertina jos pranašumus. Pastaraisiais metais pastebima, kad vis daugiau žmonių renkasi tirpią kavą dėl jos tvarumo, patogumo ir kokybės. Ateityje, tikėtina, ši tendencija išliks, nes tirpios kavos gamintojai ir toliau diegs naujoves, siekdami išlaikyti kavos kokybę ir patrauklumą“, - teigia M. Žemaitienė.

Kavos Ekspertės Įžvalgos

Su profesionalia kavos ragautoja ir šio gėrimo eksperte iš Suomijos Anna Vänskä kalbamės apie tai, ko apie kavą nežino 99 proc. Kava visuomet yra šalia jos. Anna Vänskä - kavos ekspertė, bendrovės „Paulig” tiekimo vadovė ir kokybės vertintoja.

Anna: Mano darbinė veikla susideda iš kelių dalių. Viena jų - kavos pupelių pirkimas ir ryšių bei kontaktų palaikymas su jos pardavėjais. Taigi - labai daug skambučių skaipu ir bendravimo su eksportuotojais. Kita dalis - kokybė vertinimas, ragavimas (angl. coffee cupping). Bent vieną kartą per dieną keliauju į kavos laboratoriją.

Anna: Pusiausvyra reikalinga visur: tiek gyvenime, tiek patiekaluose, tiek, žinoma, ir kavoje.

Anna: Tikrai taip, bendrus bruožus galima priskirti šalims. Kava iš Brazilijos visuomet bus sodresnė (angl. full mouth). Kolumbijos - turės vaisišikumo ir riešutiškumo. Afrikos žemyno kava kvepia miško uogomis. Kenijos kava labai vertinama, joje galybė skonių ir kvapų. Iš ten kilusi ir Ugandos kava, prisodrinta raudonų uogų natų. O štai Etiopijos kavoje jausime gėlių aromatus.

Anna: Terroir kavai yra labai svarbus: įtaką daro dirvožemis, ekspozicija su saule, lietingos, saulėtos dienos ir galybė kitų, regionui būdingų veiksnių. Kuo aukščiau auga kavos medžiai, tuo geresnės kokybės bus kava. Šaltesnio klimato vietovėse, kavos uogoms sunokti reikia daugiau laiko, o tai reiškia, jog daugiau laiko aromatams susikoncentruoti uogose.

Anna: Kavos ir vyno gamybos ir auginimo procesai labai glaudžiai susiję. Yra skirtingos kavos rūšys, skirtingos šalys ir skirtingos gamybos tradicijos. Pats procesas iki to, kol mes maišome pupeles, turi įtakos galutiniam skoniui. Kavos pupelės dažniausiai skinamos rankomis, nes dažnai auga ant stačių šlaitų.

Anna: Kalbant apie tendencijas, viena jų - honey processed coffee, būtent natūraliai saldesnė kava. Kitos kavos pasaulyje vyraujančios tendencijos: atsakingas požiūris į gamtą (angl. JAV prasidėjęs ir šiuo metu Skandinvijos ir Baltijos šalyse, labai madingas cold brew ruošimo procesas - ­kai kava plikoma šaltu vandeniu. Taip paruošto gėrimo skonis yra švelnesnis ir saldesnis. Žmonės vis labiau domisi kava, iš kur ji kilusi, jos istorija, ruošimo ir gamybos būdais.

Anna: Ruošiant kavą, didelę įtaką skoniui daro vandens savybės. Skirtingose valstybėse, skirtingas vanduo, net tos pačios šalies regionuose ar miestuose skiriasi vandens pH, kietumas ir minkštumas. Maža to, vanduo svarbus ne tik puodelyje, bet ir auginant kavamedžius. Jo turi būti pakankamai. O kaip žinia, vanduo yra globali tema.

Anna: Kava Skandinavijoje yra labai populiari. Žmonės tikrai daug jos suvartoja. Aš pati išgeriu 3-5 puodelius per dieną. Kai su komanda ragaujame kavą, jos dažniausiai nenuryju. Taip elgiamasi ir vyno degustacijose.

Anna: Be galo aktualus klausimas. Vienas iš mūsų bendruomenių kūrimo tikslų ir yra parodyti naujai kartai, kuri turėtų perimti šeimos ūkius, kad kavos verslas yra puikus. Sėkmingai ir tinkamai jį plėtojant, galima labai gerai gyventi. Pasaulyje yra bemaž 25 milijonai tokio tipo ūkių, apie 80 proc. - šeimos verslas.

Anna: Kavos pupelių kainai įtaką daro galybė faktorių. Dažniausiai didmeninė kaina nustatoma pagal arabikos rūšies kainą Niujorko kavos turguose arba pagal robustos Londone. Įtaką daro ir pasaulio ekonomika, ir politinė situacija, ir klimato pokyčiai. Prie šios kainos prisideda ir visos kitos išlaidos: nuo logistinių, gamybos, bendro paklausos ir pasiūlos situacijos. Kavos šaknys yra Rytų Afrikoje, Etiopijoje. Viena brangiausių kavos rūšių, kuri laimi daug varžybų ir labai vertinama ekspertų, kilusi iš Panamos ir vadinasi ji - Geisha/Gesha. Didžioji dalis pasaulio kavos užauginama smulkiuose, šeimai priklausančiuose ūkiuose, o šie perduodami iš kartos į kartą.

Kavos Kelionė Lietuvoje

Kavos paplitimo Lietuvoje pėdsakus leidžia atsekti kavai skirtų indų pavadinimai, įrašyti į XVIII a. vilniečių bei kitų šalies miestų gyventojų turto inventorius. Pavyzdžiui, kavos puodelis su lėkštele lenkiškai vadinamas filiżanka, o turkiškai - fildżan, kavinukas - atitinkamai imbryk ir embrek.

Tikrai žinome, jog lietuviai prie kavos ėmė pratintis, kai Abiejų Tautų Respubliką iš tolimojo Drezdeno mėgino valdyti Augustas II Saksas (1697-1733). Štai ką apie tai rašė istorikas Jendžejus Kitovičius (Jędrzej Kitowicz, 1728-1804): „Paprotys gerti kavą paplito Lenkijoje valdant Augustui II […].“ Jam savaip antrina istorikas Stasys Samalavičius, tyrinėjęs XVIII a. vidurio vilniečių buitį ir papročius. Pasak jo, tais laikais kavos indai Vilniaus miestiečių namuose jau buvo įprasti. Štai ponia Konstancija Honorskienė 1764 m. turėjo alavo arbatinuką, kavos malūnėlį ir juodą kavos staliuką.

Kava labai anksti tapo plačiųjų visuomenės sluoksnių gėrimu. Visoje Europoje XVIII amžiuje vartojimas taip sparčiai augo, kad kava tapo deficitu. Vilniaus kavinių savininkai kavą maišė su džiovintais arba skrudintais vaisiais, mėgino skrudinti javus, ankštines kultūras ir net kai kurias daržoves.

Šios nuotrupos istorijos šaltiniuose aiškiai rodo, kad Vilniuje iki XIX a. pradžios jau buvo įsigalėjusi kavos vartojimo kultūra. Ji plito namuose, rūmuose ir kavinėse.

Žinome, kad 1814 m Vilniuje ir priemiesčiuose jau buvo maždaug pusšimtis kavinių, anuomet vadintų kofenhauzais. Viena pirmųjų užuominų apie jas susijusi su 1787 m. pabaiga, kai kaimynai paskundė ponus Simoną ir Barborą Kliukovskius dėl to, kad šie neteisėtai pakabino iškabą ir pardavinėja kavą.

Kava Lotynų Amerikoje

Kava pradėjo Lotynų Amerikos šalių užkariavimą XVIII a. pradžioje. Istorija byloja, kad 1723 metais Prancūzijos laivyno karininkas, per ilgą kelionę per Atlantą išaugino vieną nedidelį augalą. Kavamedis, persodintas į Karibų Martinikos salą, per 100 metų paplito beveik visoje Lotynų Amerikoje.

Akivaizdu, kad kavos plitime taip pat dalyvavo misionieriai, keliautojai ir prekybininkai, kurie atsiveždavo kavos pupeles į naujas žemes. Brazilijos, Jamaikos, Haičio, Kosta Rikos, Kolumbijos, Meksikos ir kitų šalių klimato sąlygos idealiai tinka Arabikos ir Robustos auginimui. Lotynų Amerika yra didžiausia kavos tiekėja pasaulyje.

Kolumbija

Kolumbijos kava pasaulyje yra žinoma dėl savo kokybės ir puikaus skonio. Tai paaiškinama idealiomis kavos klimato sąlygomis ir dirvožemio sudėtimi. Pagrindinis Kolumbijos kavos privalumas - subtilus aromatas ir skonis, vidutinis tirštumas, vidutinis rūgštumas, vaisių ir riešutų natos. Garsiausios kavos pupelių rūšys: Narino, Bogota, Colombia Excelso, Popayan Excelso, Medellin, Bucaramanga, Manizales.

Kolumbijos kava puikiai dera su bet kurią kitą kavos rūšimi todėl dažnai naudojama mišiniuose. Narino yra viena iš populiariausių rūšių. Ji pasižymi švelniu skoniu ir turtingu aromatu. Bogota turi minkštą skonį su migdolų atspalviu ir neturi specifinio kartumo. Colombia Excelso turi turtingą ir gilų aromatą. Šios kavos skonyje jaučiamas lengvas kartumas.

Hondūras

Šiaurinėje šalies dalyje atogrąžų miškuose randasi kavos plantacijos, dėl kurių Hondūras užima 2 vietą kavos gamyboje tarp regiono šalių ir 7 vietą tarp kavos pupelių eksportuotojų pasaulyje. Hondūre auginama kava yra universali, turi puikų minkštą skonį ir turtingą aromatą, kas leidžia naudoti pupeles kavos mišiniuose arba kaip vienos rūšies (single origin) produktuose.

Kokybė tiesiogiai priklauso nuo augimo aukščio. Kava, išauginta 1500-2000 m aukštyje, priskiriama kategorijai SHG (strictly high grown coffee) ir yra labai aukštos kokybės. Geriausios rūšys auginamos kitų medžių šešėlyje, o plantacijose taip pat auginami įvairūs augalai, todėl kava sugeria tropinių vaisių ir gėlių aromatą. Šalyje yra 6 kavos regionai. Kiekvienas iš jų turi savo mikroklimatą ir kavos pupelių skonio atspalvius. Garsiausias iš jų - Copan.

Meksika

Pirmieji sodinukai į Meksiką atvyko iš Antilų salų ir ilgą laiką visas kavos pupelių derlius buvo naudojamas tik vietiniam vartojimui. Meksikoje auginama tik Arabika. Kava auginama vulkaniniuose dirvožemiuose nuo 400 iki 1500 m aukštyje virš jūros lygio.

Meksikos Arabika turi lengvą skonį su ryškiu rūgštumu, dažnai jaučiamas lengvas šokolado skonis. Ne visi mėgsta rūgštumą kavoje, todėl šios šalies kavos pupelės dažnai naudojamos mišiniuose, siekiant sukurti skirtingus skonio atspalvius.

Bolivija

Kava Bolivijoje auginama nuo XIX amžiaus pabaigos. Įdomu tai, kad pradžioje kava buvo naudojama kaip gyvatvorė, nes medžiai buvo neaukšti ir tankūs. Viena iš geriausių Bolivijos Arabikos porūšių yra Varu Varu. Kavos uogų žievelė turi daug naudingų savybių, antioksidantų ir amino rūgščių šaltinis.

Kosta Rika

Kosta Rikos gyventojai pirmieji Centrinėje Amerikoje pradėjo auginti kokybišką Arabikos rūšies kava, augančią 1200 ir aukščiau metrų aukštyje. Garsiausi kavos auginimo regionai Kosta Rikoje: Tarrazu, Valle Occidental, Tres Rios, Orosi, Brunca ir Turrialba.

Gvatemala

Gvatemalos kavos plantacijų istorija prasidėjo 1750 m., kai jėzuitų vienuoliai atvežė sodinukus į šalį. Kavos aromate jaučiami prieskonių, šokolado ir gėlių užuominos. Geriausios rūšys pasižymi dideliu pupelių dydžiu. Pagrindiniai regionai yra tik 8. Vienas iš jų - Antigua Guatemala, kas reiškia "Senoji Gvatemala", yra garsiausias Gvatemalos kavos auginimo ir perdirbimo regionas.

Kuba

Salos klimatas puikiai tinka kavamedžių auginimui - aukšta drėgmė ir aukšta temperatūra. Ypatingą vietą šiame sąraše užima Altura Lavado. Turi labai didelį kofeino kiekį. Šioms kavos pupelėms būdingas pastebimas kartumas, ryškus kavos aromatas su saldumo atspalviu, gėrimas gaunasi labai tirštas.

Jamaika

Jamaikos šiltas švelnus klimatas, turtingas sodrus dirvožemis, dengiantis skirtingo aukščio kalnų šlaitus, puikiai tinkamas kvapnių pupelių auginimui. Garsiausia iš jų vadinama kalno, kurio šlaituose ji auginama - Jamaica Blue Mountain. Žalios kavos pupelės Jamaica Blue Mountain yra žalsvai mėlynos spalvos. Kavoje jaučiamos riešutų natos su žolelių ir prieskonių atspalviais.

Brazilija

Kavos sodinukai į šalies teritoriją pateko XVIII a. pradžioje iš Prancūzijos Gvianos kolonijos. Didžiausi kavos plotai yra Espirito Santo, Bahia, Rondonia, Parana, Sao Paulo ir Minas Gerais valstijose. Pagrindiniai kavos kiekiai auginami mažose plantacijose, kaip ir kitose Pietų Amerikos šalyse. Brazilijos kava yra žinoma dėl lygaus, subalansuoto skonio ir aromato su gėlių, skrudintų migdolų ir slyvų užuominomis.

Peru

Kavos auginimo Peru istorija prasidėjo XVIII amžiaus viduryje, kai vietiniai ūkininkai ją atvežė iš kaimyninio Ekvadoro. Beveik visos plantacijos yra mažos, apdirbamos rankiniu būdu, nenaudojant cheminių medžiagų. Visoms Peru kavos rūšims būdingas švelnus skonis, natūralus saldumas, vidutinis rūgštumas, vaisių, riešutų, šokolado natos, kavoje beveik nesijaučia kartumas.

Ekvadoras

Ekvadoro kavos plantacijų istorija siekia šiek tiek daugiau nei 150 metų. Ekvadoro kava yra ekologiškas produktas, turintis puikų skonį. Pagrindinis bruožas, būdingas visoms Ekvadoro kavos rūšims, yra riešutų skonis kartu su maloniais gėlių aromatais, kartais su vaisių skoniu.

Dominikos Respublika

Dominikos Respublikos klimatas puikiai tinka kavos auginimui. Ryškus Dominikos Respublikos kavos bruožas yra puikus vaisių aromatas su citrusinių vaisių atspalviais ir subtilia šokolado užuomina.

Nikaragva

Nikaragvos kava jau daugelį metų išlaiko pirmaujančią poziciją tarp kavos pupelių augintojų. Kavos pupelės skiriasi skonio rafinuotumu, lengvu citrusiniu rūgštumu. Nikaragvoje galite rasti kavos pupelių, pažymėtų HG (High Grown, kava auginama 900-1200 metrų aukštyje) ir SHG (Strictly High Grown, plantacijos nuo 1200 metrų aukštyje ir daugiau).

Kavos Tradicijos Pasaulyje

Pasaulyje yra trys skirtingos kavos tradicijos - skandinavų, anglosaksų ir italų. Skandinavai ruošia kavą filtruojamaisiais aparatais ir geria ją iš didelių puodelių. Anglai kavą gamina filtruojamuoju aparatu ar mokos kavinuku (maišo abi technologijas) ir geria su šlakeliu pieno. Italai kavą geria greitai, kaip desertą, niekuo neužkąsdami.

Italai ryte geria stiprią ekspreso arba kapučino kavą, kuri yra gaminama kavos aparatu iš 1/3 kavos ir 2/3 specialiai suplakto pieno kremo. Antrasis puodelis paprastai geriamas po pietų ar baigus darbus. Italai labai mėgsta gaminti kavą su įvairiais priedais. Pavyzdžiui, Milane į ekspreso kavą įpila apelsinų ar citrinų sirupo.

Suomijoje bei Švedijoje rytais ir dieną geriamas didelis puodas kavos, kuri gaminama buitiniais kavos aparatais arba tiesiog užplikoma puodelyje. Mokos kavinuku pagaminta kava yra tarpinė tarp ekspreso ir filtruotos kavos. Turkiškai kavai gaminti labiausiai tinka smulkiai malta kava, ji užpilama šaltu vandeniu nedideliame kavos indelyje su rankenėle, gaminama smėlyje (judinant indą šylant vandeniui) arba ant dujinės viryklės. Patartina, kad gaminimo metu kavos putelė pakiltų bent kelis kartus. Pietų šalyse, ypač Italijoje, Ispanijoje, labai populiarios šaltos kavos - “Frappe” (pieniški kavos kokteiliai).

Kaip Skrudinimas Įtakoja Kavos Skonį?

Kavos skonis priklauso nuo gaminimo būdo ir pupelių kokybės. Specialiu aparatu ruošiama ekspreso kava trumpiausiai kontaktuoja su vandeniu, todėl turi mažiausiai kofeino, vadinasi, yra sveikiausia. Gaminant ekspreso kavą mokos kavinuku, vienam puodeliui rekomenduojama dėti 7 g (1,5 šaukštelio) kavos, o jos išbėgimo greitis turi būti 25-30 sekundžių - nei trumpiau, nei ilgiau. Nuo to labai priklauso kavos kokybė.

Kavos Kilmės Istorija

Neseniai spėjome prisiliesti prie kavos atsiradimo istorijos tolimojoje Etiopioje ir susipažinti iš ten kilusia legenda. Nors arabai kavą laikė tik jiems priklausančiu gėrimu, kavos pupelių išplitimas po likusį pasaulį buvo tiesiog neišvengiamas.

Iki tol neragauto nakties juodumo gėrimo atsiradimą Europoje galime padėkoti Venecijos pirkliams, kurie pirmieji pradėjo gabenti kavos pupeles iš islamiškojo pasaulio nedideliais kiekiais ir jau XVII amžiuje šis gėrimas tapo prieinamas Europoje. Krikščioniškoji bendruomenė įvairiais būdais siekė kavos uždraudimo, bet net tikinčiųjų tarpe pasitaikė viena juoda avis - popiežius Klementinas VIII. Kartą paragavęs kavos pupelių gardaus nuoviro, taip susižavėjo šio gėrimo savybėmis, kad net suteikė dieviškosios rankos palaiminimą.

Dingus „velnio gėrimo“ etiketei, netrukus didžiausiuose Europos miestuose ėmė atsidarinėti pirmosios kavinės bei pradėjo vystytis kavos gėrimo kultūra. Kava pakeitė kitus įprastus ryto gėrimus - alų ir vyną, o žmonės pastebėjo, kad vietoje lengvo apsvaigimo juos užplūsta energijos antplūdis, kuris teigiamai nuteikia naujai dienai.

XX amžiaus pradžioje kavos rinkoje atsirado dvi pagrindinės naujovės, kurios ir padėjo įsibėgėti kavos rinkai. Pirmasis išradimas - kava galėjo būti užšaldoma ir išdžiovinama, taip atsirado tirpi kava. Antrasis išradimas - vakuume supakuota kava. Civilizacijai nepaliaujamai judant į priekį, su ja koja kojon žengė ir kava.

Kavos gėrimas tapo daugiau socialiniu kultu ar net ritualu, o ne tik vieno iš energijos atstatymo būdų. Apie 2002-uosius metus, kavos pasaulyje imta labiau vertinti šio gėrimo skaidrumą. Kavos mėgėjai tapo ne tik labiau apsišvietę, tačiau ir labiau abejingi ar net ciniški vertindami kavą. Atsirado atskirtis tarp specializuotose parduotuvėse parduodamos kavos ir prekybos centruose sustatytos kavos, kadangi kainos pradėjo skirtis bent porą kartų.

Tvarumas ir Kavos Gamyba

Nors tiksli kavos atsiradimo istorija yra nežinoma, sklando legenda, kad šio gėrimo veiksmingumas pirmą kartą buvo pastebėtas Etiopijoje, o tai padaryti padėjo ožkos. Kavos pupelės, iš kurių gaminamas gėrimas, iš tiesų yra sėklos, kurios auga kavamedžio uogose.

Vienoje jų užauga iki 2 vienetų kavos pupelių, o norint pagaminti vieną kavos puodelį reikia maždaug 70 skrudintų kavos pupelių. Kadangi vienas Lietuvos gyventojas įprastą darbo dieną išgeria vidutiniškai 2,3 puodelio kavos, vienam lietuviui per dieną reikia beveik 100 g kavos uogų.

Kavamedžiai gali augti tik tam tikruose regionuose. Ši teritorija vadinama „kavos juosta“, kuri yra tarp Šiaurės ir Pietų atogrąžų. Dėl itin didelio kavos vartojimo, atogrąžose nuolat kertami miškai, siekiant atlaisvinti daugiau vietos kavos plantacijoms. Tokia praktika itin prisideda prie klimato kaitos - skaičiuojama, kad kiekvienas suvartotas kavos puodelis sunaikina maždaug 2 kvadratinius centimetrus atogrąžų miškų.

Daugiausia kavos yra užauginama Brazilijoje, Kolumbijoje, Kenijoje, Etiopijoje, Vietname, Indonezijoje, Hondūre, Peru bei Indijoje. Apskaičiuota, kad apie 80 proc. visos pasaulio kavos yra užauginama smulkiųjų ūkininkų, kuriems tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o klimato kaita gali padaryti didelę įtaką kavos auginimo galimybėms ir jų gerovei.

Norint rinktis aplinkai ir žmonėms draugiškesniu būdu užaugintą kavą, svarbu atkreipti dėmesį į kavos pakuotes žyminčius tarptautinius tvarumo sertifikatus. "Rainforest Alliance" sertifikatu pažymėta kava užauginta naudojant natūralius kenkėjų kontrolės metodus ir geresnę genėjimo praktiką, apsaugant miškus, palaikant žmogaus teises bei prisitaikant prie klimato kaitos.

Geresnes sąlygas kavos gamintojams padeda užtikrinti ir „Lidl“ bendradarbiavimas su tarptautinės sąžiningos prekybos organizacija „Fairtrade“. Ši partnerystė reiškia, kad smulkiesiems kavos gamintojams garantuojama kaina, kuri padengia gamybos sąnaudas. Taip pat „Lidl“ asortimente galima rasti ir UTZ sertifikatu pažymėtos kavos.

Kas Mėgsta Kavą Labiausiai?

Ne, tai tikrai ne italai, kaip tikriausiai galėjote pagalvoti. Didžiausi kavos mėgėjai yra skandinavai, o suomiai yra tiesiog nepralenkiami - per metus vienas šios šalies gyventojas suvartoja 10,35 kg kavos. Lietuviai šalia atrodo gana kukliai - mums tenka tik 4,40 kg kavos žmogui. Dar mažiau kavą mėgsta mūsų kaimynai latviai - ten vienas gyventojas per metus suvartoja 3,19 kg kavos.

Na, o estai visai nedaug atsilieka nuo italų, kur tenka 6,69 kg kavos žmogui, ir stengiasi vytis savo kaimynus suomius bei šiuo gėrimu mėgaujasi gerokai dažniau: per metus vienas estas suvartoja 6,48 kg kavos.