Azijos virtuvė užkariauja pasaulį. Ryklių pelekai daugeliui kinų yra populiarus skanėstas, iš jų išvirta sriuba dažna vestuvių puotose.
Ryklio Pelekų Sriubos Istorija ir Populiarumas
Kinijos kultūroje ryklio pelekų sriuba buvo labai vertinama šimtus metų. Anksčiau ji buvo laikoma retu delikatesu, kurį sau galėjo leisti tik turtingiausi žmonės ypatingiausiomis progomis - tai buvo statuso simbolis, dar prašmatnesnis nei ikrai ar žąsies kepenėlės.
Tačiau kadangi pastaruosius porą dešimtmečių Kinija patyrė svaiginantį ekonominį augimą, šis delikatesas imtas vartoti vis dažniau, ir dabar jis tapęs svarbiausiu, nors ir brangiu, kinų virtuvės produktu.
Ryklio Peleko Sriubos Gaminimo Ypatumai
Ruošiant šį patiekalą, pelekai verdami, kol kremzlės, iš kurių jie susidaro, suyra į ilgus skaidulingus pluoštus, primenančius makaronus. Tiesą sakant, pats pelekas neišsiskiria ypatingu skoniu. Jis perima skonį to produkto, su kuriuo yra verdamas, pavyzdžiui, tofu.
Paprastai pelekai verdami su vištienos, kumpio ar grybų sultiniu, ir sriuba išsiskiria šiais stipriais skoniais. Manyje gyvenantis velnias kaip mat apsidžiaugė restorano meniu pamatęs šį uždraustą vaisių. Skonis kaip lengvos žuvienės, bet struktūra - neįprasta, gana želatininė. Čia ir yra ryklio peleko nuopelnas.
Ryklio Peleko Sriubos Nauda ir Žala
Dalį žavesio sriuba kyla iš tradicinės kinų medicinos teigimo, jog pelekai pasižymi kone magiškomis gydomosiomis ir maistinėmis savybėmis. Pasak kai kurių, sriuba net gali sustabdyti vėžinių ląstelių vystymąsi. Taip pat teigiama, kad ji pagerina kraujotaką, plaučių, inkstų funkcijas ir virškinimą, suteikia gyvybinės energijos.
Šiuolaikiniai mitybos ekspertai skeptiškai vertina liaupses gydomosioms sriubos savybėms. Pelekai sudaryti iš kremzlių, taigi turi baltymų, bet mažai kitokių maistinių medžiagų. Taip pat dauguma parduodamų ryklio pelekų yra džiovinti ir išbalinti, kad būtų paprasčiau pervežti ir saugoti, taigi netekę daug maistinių medžiagų.
Maža to, kai kuriuose pelekuose rasti dideli gyvsidabrio kiekiai, o gyvsidabris, kaip žinia, labai kenkia sveikatai. Ryklienos dažnai rasite meniu užėję tiek į Australijos, tiek į Japonijos restoranus. Tiesa, ryklių rūšių yra nemažai, skiriasi ir jų mėsos spalva, ir skonis, ir net maistui naudojamos dalys. Kokybišką ryklio mėsą nesunku atpažinti.
Ryklio Peleko Sriuba Ir Aplinkosauga
Pastarosiomis dienomis ši draugija Singapūre, Malaizijoje, Honkonge išplatino apie 300 tūkstančių atvirukų, kurių galima rasti šių šalių kavinėse, užeigose, restoranuose. Mat pati ryklio mėsa nėra tokia skani, nes ji per kieta smaguriams.
Pasak G.Pereiros, vieniems vestuvių pietums tenka 40 nužudytų ryklių. Gamtininkai jau seniai "kariauja" su žvejų tradicija nupjauti pagauto ryklio pelekus, o patį ryklį išmesti per bortą, kad šis jūroje pastiptų.
Ryklio Mėsos Paruošimas
Šviežia ji neturi stipriai kvepėti amoniaku. Tiesa, lengvas amoniako kvapas yra leidžiamas ir gali būti panaikinamas mirkant mėsą pasukose arba citrinos sultyse 30 minučių. Ryklieną būtina laikyti šaltai, netgi iš turgaus ar parduotuvės vežant namo.
Jei nesiruošiate gaminti iškart, ryklio mėsą reikėtų nuplauti po šaltu vandeniu, nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Kadangi žuvis genda, jei būna laikoma savose sultyse, sudėkite ryklį ant grotelių į indą, pridėtą ledo.
Gerai įsuktas į specialų šaldymo popierių, ryklys šaldiklyje gali būti laikomas iki 3-4 mėnesių. Norėdami atšildyti pamažu, išvyniokite, įdėkite į indą, uždenkite ir palikite parai šaldytuve.
Prieš gaminant patiekalą iš ryklienos, reikia nupjaustyti bet kokią patamsavusią mėsą, tiesa, šiek tiek odos palikite - tai padeda išsaugoti drėgmę. Svarbu ryklio neperkepti, nepervirti ir t.t.
Kepdami ryklį, įdėkite jį į riebalais išteptą kepimo indą arba į įvyniokite į aliejumi išteptą foliją. Kepdami ant grotelių, sudėkite filė ar kepsnius 10 -15cm virš anglių, laistykite sviestu, aliejumi ar marinatu. Kepkite, kol mėsa taps matinė, o vidus liks sultingas, t.y. Kepdami ant atviros ugnies sudėkite filė oda žemyn į įkaitintą aliejų, kitą pusę patepkite aliejumi ar sviestu.