Eksperto teigimu, į nykstančių rūšių sąrašą dabar įtrauktas ir lietuviams gerai žinomas otas.
Šiemet į tinklus sugautas otas buvo įrašytas į raudonąjį sąrašą. Kadangi otas pagaunamas tik tinklais - vos dalis jų patenka į spąstus - rekomenduojame nebesirinkti Baltijos jūroje pagauto oto.
Žuvų ištekliai Baltijos jūroje
Bėgant metams, žuvų ištekliai Baltijos jūroje išliko stabiliai prasti. Vidutinės sąlygos žuvims nuolat blogėjo. Vidaus vandenų žuvų situacija yra geresnė nei Baltijos jūroje, kur kasmet vis daugiau žuvų atsiduria ties išnykimo riba.
Nykstančios rūšys
Nykstančių žuvų sąraše yra ir dar kelios lietuvių mėgstamos žuvų rūšys - kritiškai nykstantys unguriai, menkės ir Baltijos jūros starkiai. Taip pat - plekšnės ir ešeriai, kurių situacija kasmet prastėja. Tiesa, šprotų, Baltijos silkių, kuojų ir vėjažuvių situacija pradeda gerėti.
Tvarus vartojimas
Specialistas rekomenduoja vengti vartoti tas žuvis ir jūros gėrybes, kurios yra sugautos naudojant dugninius tralus ar dragas. Vykdant tokio tipo žvejybą, žuvys surenkamos ir tempiamos jūros dugnu, taip trikdant jūrų buveines ir jūrų gyvybę.
Ekspertas taip pat nepataria rinktis egzotinės žuvies: pats sveikiausias būdas yra valgyti arti gyvenamosios vietos pagautą žuvį ir visada įsitikinti, kad perkama žuvis yra sugauta arba auginama tvariai.
Sertifikuota žuvis
Didėjant žuvų išnykimo grėsmei į problemą dėmesį pradeda atkreipti ir prekybininkai, dalis jų renkasi prekiauti tik sertifikuotais jūrų produktais, kurie sugauti ar auginami taip, jog mažiau pakenktų aplinkai.
Tokias jūrų gėrybes tiekiančias įmones sertifikuoja dvi tarptautinės institucijos - Jūros priežiūros taryba (angl. „Marine Stewardship Council“) ir Akvakultūros priežiūros taryba (angl. „Aquaculture Stewardship Council“). Šių institucijų suteikiami pažymėjimai leidžia kurti draugiškesnę aplinkai žvejybai ir iš prekystalių pašalinti aplinkai kenksmingais būdais sugautas žuvis.
Jūros priežiūros tarybos (angl. „Marine Stewardship Council“) ir Akvakultūros priežiūros tarybos (angl „Aquaculture Stewardship Council“) įsteigtos ženklinimo sistemos yra labiausiai paplitusios pasaulyje. Šių institucijų įsteigtas sertifikatas patvirtina, kad žuvys auginamos ekologiškai ir be antibiotikų. Taip pat, etiketėse nurodoma, kur ir kaip žuvys buvo sugautos ar augintos, užtikrinama, kad šiame procese nebūtų padaryta žala gamtai.
Tik sertifikuotomis jūrų gėrybėmis prekiaujančio „Rimi“ tinklo atstovas Liudvikas Aleliūnas teigia, kad tokios produkcijos kiekis parduotuvėse bei asortimentas plėsti pradėtas dar prieš metus. Anot jo, tokio pokyčio reikalavo ir patys pirkėjai.
Pokyčius atspindi ir vartotojų pageidavimai - „Rimi“ klientų, kurie renkasi sertifikuotas jūros gėrybes, skaičius, lyginant su praėjusiais metais, Baltijos šalyse išaugo perpus. Didžiausias noras pirkti sertifikuotą žuvį pastebimas Latvijoje, kur augimas viršijo 70 proc., tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia šiek tiek daugiau nei 50 proc., o Estijoje - beveik 17 proc.
Žuvies paruošimas ant grilio
Pabodus mėsos patiekalams ir ieškant sveikesnių alternatyvų, lengvu ir greitai paruošiamu pasirinkimu tampa žuvis. Be abejonės, geriausiai apie žuvį nusimano tie, kurie turi gilias žvejybos tradicijas.
Parduotuvėje grilinimui geriausia rinktis tokias žuvis, kurios yra tvirtos ir mėsingos, pavyzdžiui, dorada, lašiša, tunas ar otas. Teisingai pasirinkta žuvis - pusė darbo.
Skirtingai nei marinuojant mėsą, kepimui ruošdami žuvį, nepadauginkite prieskonių. Žuvies gabaliukus galima švelniai aptepti aliejumi ir apibarstyti druska ar pipirais. Kitas svarbus patarimas - neperkepkite žuvies. Ji iškepa greitai, todėl naudinga vadovautis viena kepimo taisykle - per 10 minučių iškepa 8 centimetrai žuvies. Išmatavę žuvies storį, galite greitai apskaičiuoti ir tinkamiausią laiką jai kepti.
Lenkiškas žuvies receptas "Ryba po grecku"
Šįkart galite išbandyti lenkišką žuvies receptą Ryba po grecku (liet. Įdomu tai, kad šiame recepte nėra nieko graikiško, tačiau taip patiekalas kaimyninėje šalyje vadinamas jau šimtus metų. Ruošiant pagal šį receptą kepama balta žuvis, ji vėliau užpilama pomidorų ir daržovių padažu.
Reikės:
- 0,5 kg baltos žuvies, pavyzdžiui, dorados filė
- 1 svogūno
- 2 skiltelių česnako
- 2 morkų
- 1 saliero šaknies
- 1 raudonosios paprikos
- 1 skardinės konservuotų pomidorų
- 3 v. š. augalinio aliejaus
- 2 laurų lapų
- 1 a. š.
Gaminimas:
Nors dažniausiai šis receptas ruošiamas keptuvėje, šįkart bus įtraukiami keli gaminimo būdai - tiek keptuvė, tiek kepsninė. Pirmiausia įkaitinkite kepsninę iki vidutinės ar aukštos kaitros. Didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų ir susmulkinkite visas daržoves. Sudėkite smulkiai pjaustytą svogūną ir pakepinkite, kol suminkštės, apie 3-4 minutes. Taip pat į keptuvę sudėkite susmulkintą česnaką, tarkuotas morkas ir salierą, susmulkintą raudonąją papriką ir įdėkite laurų lapelių. Į keptuvę sudėkite pjaustytus pomidorus, įberkite žiupsnelį saldžiosios paprikos ir įpilkite šiek tiek vandens. Gerai išmaišykite ir dar kelias minutes patroškinkite. Toliau keliaukite prie lengvo ir paprasto žuvies paruošimo. Žuvies filė pagardinkite druska bei pipirais ir grįžkite prie kepsninės. Kepkite žuvį ant grotelių maždaug 3-4 min. Galiausiai lieka viską gražiai patiekti. Pusę pomidorų ir daržovių mišinio patiekite lėkštėje. Ant viršaus dėkite ant grotelių keptą žuvį, o likusią troškinio dalį sudėkite ant viršaus. Prieš patiekdami pabarstykite šviežiomis petražolėmis.
Baltijos jūros žuvų populiacija ir užterštumas
Kadangi Baltijos jūrą supa daug valstybių, vykdoma įvairi ūkinė veikla, joje kaupiasi ir nemaži kiekiai teršalų. Jei tokios medžiagos kaip azotas ir fosforas žmogaus organizmui nėra kenksmingos, tai sunkieji metalai, ypač dioksinai ir polichlorinti bifenilai, yra gana pavojingi. Būtent jų kiekis aplinkoje lemia ir žuvies tinkamumą maistui.
Dioksinai ir polichlorinti bifenilai
Dioksinai yra cheminiai junginiai, randami gamtinėje aplinkoje ir apimantys 75 polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminingų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF). Iš jų 17 yra toksiški. Dioksinai susidaro kaip šalutiniai produktai, dažniausiai įvairių deginimo procesų metu. Jūroje taip pat galima rasti polichlorintų bifenilų, kurie gali būti toksiški arba ne. PCB gaminami ir naudojami kaip transformatorinė alyva, taip pat įvairiuose elektroniniuose įrenginiuose.
Dioksinai ir polichlorinti bifenilai tirpūs riebaluose, labai patvarūs, sunkiai suskaldomi junginiai, todėl kaupiasi gyvūnų ir žmonių riebaliniame audinyje bei gali išlikti labai ilgą laiką. Jų toksinės savybės gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai: skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą, nervinės sistemos pažeidimus ir kt.
Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo 2004 m. kasmet atlieka Baltijos jūroje sugautų žuvų, skirtų vartoti žmonėms, tyrimus dėl dioksinų ir PCB.
Žuvingumo kitimas
Pasak Lietuvos meškeriotojų sąjungos prezidento Sauliaus Mikalausko, per pastaruosius 5-10 metų žuvingumas Baltijos jūroje smarkiai pablogėjo, o pagrindinė to priežastis - verslinė žvejyba.
Iki 2020 metų menkės buvo pagrindinis žvejybos atviroje Baltijos jūroje objektas. Didžioji dalis menkių, sugautų mūsų laivais, buvo iškraunama Klaipėdoje ir leido vietinei ekonomikai generuoti pridėtinę vertę. Deja, dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, Baltijos jūros pertręšimo, klimato kaitos, kai kurių parazitų, menkių ištekliai pasiekė kritiškai blogą lygį.
Vienos rūšys nyksta, kitos - atsigauna
2019 m. mokslininkai nustatė, kad rytinės Baltijos jūros menkių ištekliai yra prastesnės nei anksčiau tikėtasi būklės, todėl reikėjo imtis skubių priemonių, nes šie žuvų ištekliai jau keletą metų buvo žemiau saugių biologinių ribų.
Praeito šimtmečio pirmoje pusėje perpelė buvo viena dažniausiai Kuršių mariose sugaunamų žuvų. Iki 1998 m. perpelė buvo priskirta Lietuvos raudonosios knygos rūšimi 1 E kategorijai (rūšis esanti prie išnykimo ribos), o 2005 m. buvo išvis išbraukta iš nykstančių rūšių.
Verslinė žvejyba
Pastaruoju metu netyla diskusijos apie verslinę žvejybą Baltijos jūroje. Kritikai tikina, kad ji naikina ar išstumia rūšis, palaikytojai traukia naudos ekonomikai kortą ir tvirtina, kad Lietuvos kvotos - per mažos, kad be kitų veiksnių nulemtų rūšių nykimą.
Alternatyvūs baltymų šaltiniai
Dumblių ir moliuskų svarba - laikomi ateities baltymais, nes jų poveikis klimatui itin mažas.
Ar žinojote, kad viena labiausiai nykstančių žuvų pasaulyje yra MĖLYNASIS TUNAS?
Pigesni ir maistingesni baltymai iš mažų rūšių žuvies - rinkitės žuvis, kurių iki šiol galbūt nebuvo Jūsų mityboje. Rekomenduojame sardines ar silkę. Kodėl? Jos ne tik vertingos maistine verte, bet taip pat saugios valgyti ir dėl mažo užterštumo.
Jūros gėrybių nauda
Aštuonkojo mėsa yra puikus baltymų šaltinis, kurio baltymai lengvai įsisavinami ir labai naudingi žmogaus organizmui. Baltymai yra būtini raumenų formavimui, audinių regeneracijai ir daugelio organizmo funkcijų palaikymui.
Aštuonkojis, kaip ir dauguma jūros gėrybių, turi nemažai omega-3 riebalų rūgščių. Šios riebalų rūgštys turi daugybę naudos sveikatai: jos padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje bei turi priešuždegiminių savybių.
Tunas yra turtingas omega-3 riebalų rūgščių, tokių kaip EPA ir DHA, šaltinis. Be to, omega-3 riebalų rūgštys itin svarbios smegenų veiklai ir kognityvinėms funkcijoms. DHA yra esminė smegenų ląstelių struktūrinė medžiaga, todėl jos pakankamas kiekis palaiko gerą atmintį, koncentraciją ir nuotaiką.
Kalmarai yra puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis, o tai ypač svarbu raumenų atstatymui, augimui bei bendram kūno funkcijų palaikymui. 100 gramų kalmarų mėsoje yra apie 16 gramų baltymų, kas sudaro nemažą dalį rekomenduojamos paros normos.
Midijos yra puikus kokybiškų baltymų šaltinis, kurie būtini raumenų augimui ir audinių atstatymui. Viename 100 gramų midijų yra apie 24 gramai baltymų, kurie taip pat prisideda prie stipresnės imuninės sistemos palaikymo.
Sardinės yra vienas geriausių natūralių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių. Šios riebalų rūgštys, ypač EPA ir DHA, yra būtinos širdies sveikatai palaikyti. Jos mažina uždegimą, reguliuoja kraujospūdį ir padeda apsisaugoti nuo arterijų užsikimšimo.
Dorada yra liesa žuvis ir puikus aukštos kokybės baltymų šaltinis, suteikiantis nemažą kiekį folio rūgšties, vitaminų B9 ir B12, kalcio, fosforo, geležies, magnio ir kalio.
Konservuotų jūros gėrybių privalumai
Konservuotas aštuonkojis - patogus ir skanus būdas įtraukti šį delikatesą į kasdienį gyvenimą. Vienas pagrindinių jo privalumų yra ilgas galiojimo laikas. Kadangi konservuoti produktai gali būti laikomi ilgą laiką, aštuonkojį visada galima turėti po ranka, neprarandant jo maistinių savybių.
Valgyti konservuotą tuną verta dėl daugybės priežasčių, susijusių tiek su jo maistine verte, tiek su patogumu. Nors konservavimo procesas gali šiek tiek paveikti skonį ar tekstūrą, tunas išlaiko didelę dalį savo maistinių savybių. Jame gausu baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų, todėl jis išlieka maistingas.
Nors švieži kalmarai yra puikus maisto šaltinis, konservuoti kalmarai išsiskiria savo patogumu ir ilgaamžiškumu. Jie išlaiko didžiąją dalį savo maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, vitaminai ir mineralai, todėl yra puikus sveikos mitybos komponentas.
Tačiau ne visi turi galimybę nuolat vartoti šviežias midijas, todėl dažnai pasirenkamos konservuotos midijos. Konservavimo procesas padeda išlaikyti daugelį naudingų maistinių medžiagų. Nors kai kurie vitaminai gali sumažėti dėl apdorojimo, baltymai, omega-3 riebalų rūgštys, cinkas, selenas ir geležis išlieka beveik nepakitę.
Sardines galima rinktis ne tik šviežias, bet ir konservuotas, kurios taip pat pasižymi didžiule maistine verte ir praktiškumu. Dar viena svarbi priežastis rinktis konservuotas sardines - jų tvarumas.
Vitaminų ir mineralų svarba
Vitaminas B12, esantis sardinėse, yra esminis mikroelementas, atliekantis svarbų vaidmenį įvairiose organizmo funkcijose. Jis padeda kovoti su nuovargiu, mažakraujyste ir nervų sistemos sutrikimais, nes yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, kurie perneša deguonį po visą organizmą.
Dorada žuvies nauda
Doradoje esantys vitaminai turi puikų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Sustiprėja širdies raumuo, todėl išvengiama insulto, infarkto ar kitų ligų rizikos. Valgant doradą, taip pat jaučiamas teigiamas poveikis plaukams. Produkte esančių fermentų ir nikotino rūgšties dėka plaukai nebėra tokie trapūs.
Doradą rekomenduojama valgyti besilaukiančioms mamoms. Šioje žuvyje, kaip minėta aukščiau, yra daug naudingų vitaminų, mineralų, kurie turi teigiamą poveikį moteriai ir vaikui. Be to, žuvys turi folio rūgšties, kuri vaidina svarbų vaidmenį vaisiaus vystymuisi.
Tas pats cinkas, kuris taip naudingas moterims, reikalingas ir stipriajai lyčiai. Cinkas kartu su magniu didina testosterono lygį ir apsaugo nuo nevaisingumo rizikos, gerindamas lytinės sistemos vaisingumą.
Vaikams doradą galima įvesti į racioną nuo 11 mėnesių, tačiau porcija neturi viršyti pusės arbatinio šaukštelio. Tada jis gali būti palaipsniui didinamas. Pirma, dorado puikiai atlieka virškinimo sistemos ir medžiagų apykaitos tvarkymą.