Rūta - augalas, apipintas legendomis ir nuo seno vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Lietuvoje rūta yra neatsiejama nuo tautosakos, papročių ir, žinoma, tradicinės medicinos. Rūtų arbata, nors ir pasižyminti specifiniu, kartoku skoniu, yra vartojama jau šimtmečius. Šiame straipsnyje panagrinėsime rūtų arbatos istoriją, naudą, paruošimo būdus ir galimus šalutinius poveikius.

Rūtos istorinis kelias

Rūtos (Ruta graveolens) kilmės šaknys siekia Viduržemio jūros regioną ir Pietvakarių Aziją. Jau antikos laikais ji buvo plačiai naudojama tiek kulinarijoje, tiek medicinoje. Graikai ir romėnai rūtą laikė ne tik vaistiniu augalu, bet ir apsaugos priemone nuo blogio. Buvo tikima, kad rūta gali apsaugoti nuo nužiūrėjimo, piktųjų dvasių ir netgi maro. Viduramžiais rūta buvo vienas iš pagrindinių ingredientų įvairiuose amuletuose ir talismanuose.

Lietuvoje rūta taip pat turi gilias tradicijas. Ji nuo seno buvo laikoma mergelių augalu, simbolizuojančiu skaistumą ir nekaltybę. Rūtų vainikėliai buvo neatsiejama vestuvinių apeigų dalis - nuotaka jį nešiodavo kaip tyrumo ir ištikimybės simbolį. Rūtos šakelė buvo dedama ir į kūdikio maudynių vandenį, tikint, kad ji apsaugos nuo ligų ir blogos akies. Liaudies medicinoje rūta buvo naudojama įvairiems negalavimams gydyti, pradedant virškinimo sutrikimais ir baigiant menstruacijų skausmais.

Lietuvoje rūta laikoma nacionaline gėle ir dažnai sutinkama tautodailės kūriniuose: ornamentuose, dekoruose. Apie ją sukurtos dainos, sutartinės, skaičiuotės, pasakos. Rūta laikoma nekaltybės, skaistumo simboliu.

Rūta: išvaizda, paplitimas ir panaudojimas

Rūta (Ruta) priklauso rūtinių (Rutaceae) šeimos augalų genčiai. Iš viso žinoma 14 skirtingų rūšių. Rūtos gimtinė - Balkanai. Dabar plačiai paplitusi Viduržemio jūros regione ir Pietvakarių Azijoje. Tai daugiametė 20-80 cm aukščio žolė arba puskrūmis. Labiausiai iš kitų augalų rūta išsiskiria savo stipriu, aitriu kvapu. Stipriai kvepia ne tik rūtos žiedai, tačiau ir visas augalas. Augalo stiebas gausiai šakotas, apatinė dalis sumedėjusi. Lapai melsvai žali, kai kurių rūšių tamsiai žali, sudėtiniai, 2-3 kartus plunksniški, sudaryti iš kiaušiniškų arba lancetiškų lapelių. Rūta žydi geltonais arba gelsvais žiedais. Žiedai - dvilyčiai, susitelkę ūglių viršūnėje į skėtiškas kekes. Vaisius - atsidarančioji dėžutė.

Žalioji rūta (Ruta graveolens) yra vaistinis bei prieskoninis augalas. Iš jos išgaunami eteriniai aliejai naudojami parfumerijos pramonėje. Būtent iš žaliosios rūtos ruošiama ir rūtų arbata. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad visų rūšių rūtos yra nuodingi augalai. Todėl su jomis reikia elgtis atsargiai, o prieš vartojant rūtų arbatą būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Rūta mitologijoje ir tautosakoje: Rūta nuo seno buvo labai vertinama dėl savo gydančiųjų savybių, todėl nenuostabu, kad yra pilna mitų bei legendų apie šį augalą. Rūta dėl savo kartaus skonio buvo laikoma apgailestavimo, atgailos ir liūdesio simboliu. Ji dažnai vadinama malonės žole, laikoma atleidimo simboliu. Rūta buvo laikoma tokiu stipriu augalu, jog pasakojama, kad jos bijojęs net pats baziliskas - mitinis gyvačių karalius. Viduramžiais rūtos buvo smilkomos, siekiant apsisaugoti nuo velnio, raganų ir kitų piktųjų dvasių. Buvo tikima, kad jos gali išgydyti daugelį ligų. Netgi prieš šv. Mišias Katalikų Bažnyčioje į šventintą vandenį būdavo beriama rūtos lapelių.

Rūtų arbatos nauda ir savybės

Rūtų arbata pasižymi įvairiomis savybėmis, kurios gali būti naudingos sveikatai. Nors mokslinių tyrimų, patvirtinančių visus liaudies medicinoje minimus teiginius, trūksta, šimtmečių patirtis rodo, kad rūtų arbata gali turėti teigiamą poveikį organizmui.

• Virškinimo sistemos gerinimas: Rūtų arbata tradiciškai naudojama virškinimui gerinti. Ji gali padėti esant pilvo pūtimui, spazmams, skrandžio negalavimams. Manoma, kad rūta stimuliuoja tulžies išsiskyrimą, taip palengvindama riebaus maisto virškinimą.
• Priešuždegiminis poveikis: Kai kurie šaltiniai teigia, kad rūta turi priešuždegiminių savybių. Tai gali būti naudinga sergant artritu ar kitomis uždegiminėmis ligomis.
• Raminantis poveikis: Rūtų arbata kartais naudojama kaip raminanti priemonė. Ji gali padėti sumažinti nerimą, stresą, pagerinti miego kokybę. Tačiau svarbu paminėti, kad per didelis rūtų arbatos kiekis gali sukelti mieguistumą.
• Antimikrobinės savybės: Yra duomenų, kad rūta gali turėti antimikrobinių savybių, padedančių kovoti su kai kuriomis bakterijomis ir grybeliais.
• Menstruacijų ciklo reguliavimas: Tradiciškai rūtų arbata buvo naudojama menstruacijų ciklui reguliuoti ir skausmams malšinti. Tačiau dėl galimo poveikio gimdai, nėščiosioms rūtų arbatos vartoti nerekomenduojama.
• Antioksidacinis poveikis: Rūtoje randama antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos.

Rūtų arbatos nauda sveikatai

Nuo seno rūtų arbata buvo naudojama menstruacijoms skatinti, kraujo spaudimui mažinti ir netgi kai kurioms psichikos ligoms gydyti. Vis dėlto dėl savo toksiškumo rūtų arbatos populiarumas pamažu išblėso. Tačiau laikantis nurodytos dozės, paruošimo ir vartojimo rekomendacijų, rūtų arbata gali palengvinti daugelį negalavimų.

• Skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl tinka sergantiems šlapimo takų infekcija, turintiems akmenų inkstuose ar šlapimo takuose. Be to, ši arbata pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, todėl gali padėti išgydyti šlapimo takų infekciją.
• Gerina tulžies išsiskyrimą, skatina apetitą bei užtikrina gerą virškinimo sistemos darbą.
• Gali paskatinti menstruacijas, normalizuoti mėnesinių ciklą bei sumažinti jo metu patiriamus skausmus. Būtent dėl šios savybės anksčiau rūtų arbata būdavo naudojama nėštumui nutraukti, tačiau tai yra be galo rizikinga tiek kūdikio, tiek motinos gyvybei. Daugelis moterų mirdavo nukraujavę.
• Plečia kraujagysles, todėl yra labai veiksminga palengvinant galvos skausmą. Ypač atsiradusį akių srityje.
• Pasižymi raminančiu bei spazmus atpalaiduojančiu poveikiu, todėl būdavo naudojama isterijos ir netgi epilepsijos simptomams malšinti.
• Mažina ir normalizuoja kraujo spaudimą. Todėl asmenims, vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus, rūtų arbatą patartina vartoti atsargiai.
• Padeda sergant lėtiniu venų nepakankamumu bei sumažina kojų tinimą.
• Mažina uždegimą, todėl gali palengvinti podagros ar artrito sukeliamus sąnarių skausmus.
• Mažina karščiavimą bei palengvina atsikosėjimą. Veiksminga priemonė palengvinanti kvėpavimą peršalus ar sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
• Veikia antibakteriškai, todėl padeda įveikti storosios žarnos, šlapimo takų ar žarnyno infekcijas. Rūtų arbata netgi veiksminga gydant salmoneliozę bei apsinuodijimą maistu.

Rūtų arbatos naudojimas išoriškai

Išoriniam naudojimui tinkamiausias yra rūtų eterinis aliejus, tačiau ne mažiau veiksminga gali būti ir rūtų arbata. Išoriniam naudojimui galima rinktis stipresnės koncentracijos rūtų arbatą. Tik prieš tai būtinai įsitikinkite, jog nesate alergiškas rūtoms. Išbandykite patepdami nedidelį odos plotą. Tačiau net jeigu nesate alergiškas, panaudojus rūtų arbatą išoriškai, tą vietą saugokite nuo saulės spindulių. Sureagavusios su saule, rūtos veikliosios medžiagos, sukelia odos pažeidimus, sudirgimus, bėrimus ir pan.

Rūtų arbata išoriškai dažniausiai naudojama kaip kompresas:

• Sergant egzema bei kitomis odos ligomis. Rūtų arbatos kompresai ramina, gydo niežtinčią, paraudusią, pažeistą odą.
• Kadangi rūtų arbata turi priešuždegiminių bei antibakterinių savybių, ja gali būti gydomos žaizdos. Ypač tinka atviroms, kraujuojančioms žaizdoms, opoms, praguloms gydyti.
• Kompresai taip pat tinka nuo sumušimų, sąnarių, net išvaržos ar reumato sukeliamų skausmų.
• Rūtų arbatos nuoviru skalaujant plaukus, šie taps žvilgantys, sveikesni, stipresni. Skalavimas arbata nuramina sudirgusią galvos odą, veikia priešuždegimiškai, todėl tinka ir sergant galvos odos ligomis.
• Rūtų arbata patariama skalauti plaukus užsikrėtus utėlėmis. Tai ne tik padės nuo jų pasveikti, tačiau kvapas atbaidys šiuos parazitus bei apsaugos nuo pakartotinio užsikrėtimo.
• Rūtų arbatą taip pat galima garinti siekiant išvalyti kambario orą, apsisaugoti nuo virusų bei bakterijų, pagerinti kvėpavimo takų darbų.

Kaip paruošti rūtų arbatą?

Rūtų arbatą galima ruošti tiek iš šviežių, tiek iš džiovintų rūtų lapelių. Svarbiausia - nepersistengti su kiekiu, nes rūta yra stipraus poveikio augalas. Per didelis kiekis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Paruošimo būdas:

1. Vienam puodeliui arbatos (apie 250 ml) reikės maždaug 1 arbatinio šaukštelio džiovintų arba 1-2 šakelių šviežių rūtų lapelių.
2. Užpilkite rūtas verdančiu vandeniu.
3. Uždenkite ir palikite pritraukti 5-10 minučių.
4. Nukoškite arbatą.
5. Jei norite, galite paskaninti medumi ar citrina.

Rekomenduojama pradėti nuo mažesnio rūtų kiekio ir stebėti organizmo reakciją. Jei nepasireiškia jokių nepageidaujamų simptomų, kiekį galima šiek tiek padidinti. Tačiau net ir sveikiems žmonėms nerekomenduojama gerti daugiau nei 2-3 puodelių rūtų arbatos per dieną.

Rūtų arbatos paruošimas ir vartojimas

Ruošiant rūtų arbatą griežtai reikia laikytis nurodytų kiekių. Taip pat neviršykite rekomenduojamo suvartoti kiekio.

Ingredientai:

• 1 a. š. džiovintų rūtų lapelių
• 1 stiklinė vandens

Paruošimas: Rūtos lapeliai užpilami stikline verdančio vandens, uždengiama ir paliekama pastovėti 10-15 min, kad gerai pritrauktų. Nukošiama ir galima gerti.

Vartojimas: Patariama išgerti ne vienu kartu, o pamažu gurkšnoti visą dieną. Rekomenduojama gerti ne daugiau nei 250 ml arbatos per dieną. Gydymą tęsti ne ilgiau nei vieną savaitę.

Rūtų arbata skausmingoms nereguliarioms mėnesinėms gydyti

Ši arbata gali padėti sureguliuoti mėnesinių ciklą, sumažinti menstruacijų sukeliamus skausmus bei spazmus. Netinka toms moterims, kurios kenčia nuo gausių mėnesinių, nes gali sukelti stiprų kraujavimą.

Ingredientai:

• 2 v. š. džiovintų rūtų
• 2 stiklinės vandens

Paruošimas: Rūtų lapeliai užpilami verdančiu vandeniu, uždengiama, paliekama pritraukti 10-15 min ir nukošiama.

Vartojimas: arbata pradedama gerti pirmąją mėnesinių dieną ir geriama 5 dienas iš eilės. Po to vartojimas nutraukiamas. Rekomenduojama gerti kasdien po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Jei reikia, kito ciklo metu gydymą galima kartoti.

Rūtų arbata klimakso simptomams lengvinti

Rūtų arbatą galima naudoti itin sunkaus ir varginančio klimakso simptomams sušvelninti. Tačiau prieš vartojimą būtinai pasikonsultuokite su jus prižiūrinčiu gydytoju. Rūtų arbata - vaistas, ne papildas, todėl turi būti vartojama labai atsargiai ir atsakingai.

Ingredientai:

• 1 a. š. džiovintų rūtos lapelių
• 2 stiklinės šalto virinto vandens

Paruošimas: Rūtos lapelius užpilti šaltu virintu vandeniu, uždengti ir palikti pritraukti 8 valandoms. Po to nukošti.

Vartojimas: Gerti po 0,5 stiklinės prieš valgį 4 kartus per dieną. Naudoti ne ilgiau nei 1 mėnesį. Po to būtina 7 dienų pertrauka. Jei reikia, gydymą tęsti dar mėnesį.

Galimi šalutiniai poveikiai ir atsargumo priemonės

Nors rūtų arbata turi daug naudingų savybių, ji gali sukelti ir šalutinį poveikį, ypač jei vartojama per dideliais kiekiais arba netinkamai. Štai keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia žinoti:

• Nėštumas ir žindymas: Nėščiosioms ir žindančioms moterims rūtų arbatos vartoti griežtai nerekomenduojama. Rūta gali sukelti gimdos susitraukimus ir persileidimą.
• Jautrumas saulei: Rūta gali padidinti odos jautrumą saulei, todėl vartojant rūtų arbatą, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių arba naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
• Sąveika su vaistais: Rūta gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, kraują skystinančiais preparatais, vaistais nuo aukšto kraujospūdžio ar raminamaisiais. Jei vartojate kokius nors vaistus, prieš pradėdami gerti rūtų arbatą, pasitarkite su gydytoju.
• Alerginės reakcijos: Kai kuriems žmonėms rūta gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip odos bėrimas, niežulys ar patinimas. Jei pastebėjote bet kokius alergijos simptomus, nutraukite rūtų arbatos vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
• Virškinimo trakto sutrikimai: Per didelis rūtų arbatos kiekis gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą ar skrandžio skausmus.
• Kepenų pažeidimai: Ilgalaikis ir gausus rūtų arbatos vartojimas gali neigiamai įtakoti kepenų sveikatą.

Rūtų arbatos šalutinis poveikis

Kaip minėta pradžioje, rūta yra nuodingas vaistinis augalas. Todėl iš jos paruoštą arbatą reikia vartoti labai atsakingai ir tik gydomaisiais tikslais. Labai svarbu neviršyti rekomenduojamos arbatos dozės. Taip pat neruošti arbatos iš šviežių rūtų. Naudoti tik džiovintus augalus. Rūtų arbatos toksinis poveikis gali pasireikšti įvairiai:

• Gali sukelti mieguistumą, mėšlungį ar galvos svaigimą.
• Nėščiosioms gali sukelti persileidimą, vaisiaus žūtį ar vaisiaus formavimosi ydas. Todėl joms vartoti draudžiama!
• Draudžiama vartoti maitinančioms moterims, nes gali pakenkti kūdikio vystymuisi. Lengvesniais atvejais, sukelia laktacijos sutrikimus, pieno sumažėjimą.
• Nevartoti esant gausioms menstruacijoms, nes gali iššaukti dar didesnį kraujavimą.
• Nesaugi vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Gali sukelti rimtą apsinuodijimą: skrandžio skausmą, vėmimą, pykinimą. Gali pažeisti inkstus.
• Rimtesniais atvejais apsinuodijimas gali baigtis kvėpavimo nepakankamumu ir netgi mirtimi.
• Gali iššaukti alerginę reakciją.

Žaliavos rūtų arbatai ruošimas

Šviežios rūtos per daug toksiškos, tad arbatai ruošiama tik džiovinta žaliava. Džiovinimui renkama visa antžeminė augalo dalis. Ji nupjaunama vos pradėjusi žydėti, paliekant tik 10-15 cm aukščio stiebus. Pirmaisiais augimo metais rūtos nepjaunamos. Žaliavą galima pradėti rinkti tik antraisiais augalo augimo metais. Rūtos džiovinamos vėsioje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai išdžiūvusi žaliava yra šviesiai žalios spalvos, specifinio kvapo ir aštraus, kartaus skonio.

Išdžiūvusios rūtos susmulkinamos, stambiausi stiebai išmetami. Laikomos užrištuose medžiaginiuose (idealiu atveju lininiuose) arba popieriniuose maišeliuose. Tamsioje, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Teisingai laikant - tinkamos vartoti iki 2 metų.

Rūta šiuolaikiniame pasaulyje

Nors rūtų arbata nėra tokia populiari kaip, pavyzdžiui, ramunėlių ar mėtų arbata, ji vis dar vertinama dėl savo unikalių savybių ir istorinio paveldo. Rūta vis dažniau auginama ne tik kaip vaistinis, bet ir kaip dekoratyvinis augalas, puošiantis sodus ir darželius. Jos stiprus kvapas atbaido kenkėjus, todėl ji gali būti naudinga ir ekologinėje sodininkystėje.

Be arbatos, rūta kartais naudojama ir kulinarijoje, ypač Viduržemio jūros regiono virtuvėje. Jos lapeliais galima gardinti salotas, padažus, mėsos ir žuvies patiekalus. Tačiau, kaip ir ruošiant arbatą, svarbu nepersistengti su kiekiu, nes rūta turi stiprų, kartoką skonį.

Rūtų auginimas

Jeigu susidomėjote rūta, galite pabandyti ją užsiauginti patys. Rūta nėra labai reiklus augalas, tačiau jai reikia saulėtos vietos ir gerai drenuotos dirvos. Rūtas galima dauginti sėklomis arba auginiais. Sėklos sėjamos pavasarį, o auginiai imami vasaros pradžioje. Rūta yra daugiametis augalas, todėl tinkamai prižiūrima, ji džiugins jus ne vienerius metus.

Šiam augalui tinka bet kokia dirva, tačiau geriausia, kad joje būtų priemolio, kalkių arba skaldos. Rūtos geriausiai auga aukštose vietose, kur gruntiniai vandenys yra gana toli - jos nemėgsta drėgnos dirvos. Svarbiausia atsižvelgti į tai, kad jos nepakenčia skersvėjų.

Rudenį dirvą reikia būtinai apversti ir žiemai patręšti humusu. Rūtų sodinimas: Galimi du sodinimo būdai: tiesiai į atvirą gruntą arba auginti daigus ir paskui persodinti juos į žemę. Jei augalus sodinate tiesiai į atvirą gruntą, tai geriausia daryti anksti pavasarį.

Rūtos labai gerai ištveria sausras. Laistyti patartina tik karštuoju sezonu ir tik prieš arba po saulėlydžio. Jei dirva prisisotins drėgmės, krūmas gali susirgti ir net žūti.

Po žiemos reikėtų augalą patręšti kompleksu, kurio sudėtyje yra azoto. Kita tokia pat tręšimo procedūra atliekama rudenį.

Krūmas tikrai gana gerai toleruoja šakų šalinimą. Rūtų genėjimas atliekamas po žiemos šalčių. Tokį ankstyvą pavasarį reikia pašalinti visus nesveikus, nudžiūvusius ir nulūžusius ūglius. Jei rūtos krūmas labai pažeistas, jį reikėtų beveik visiškai nukirpti, paliekant tik apie 20 centimetrų ilgio šakas.

Tinkamai pasodinti ir prižiūrimi rūtų krūmeliai užaugins gražius, sveikai atrodančius augalus, kurie daugelį metų puoš sodą. Krūmo dauginimas sėklomis laikomas labiausiai paplitusiu ir patogiausiu metodu. Pirmą kartą, susipažįstant su augalu, geriausia naudoti šį metodą. Daigams auginti reikės paruošti lapinės žemės, smėlio ir humuso mišinį. Sėklas sėkite ne didesniame kaip 2 cm gylyje. Daigus galima auginti patalpoje arba šiltnamyje, jei tik jie bus drėgni. Tinkamai prižiūrint, sėklos sudygsta per kelias savaites. Pageidautina augalus sėti į atskirus indus, bet jei tai neįmanoma, galima naudoti ir bendrus indus. Vieta, kurioje bus sėjamos rūtos, turi būti pakankamai apšviesta. Tai labai svarbi sąlyga, nuo kurios priklauso krūmo išvaizda ir žydėjimas. Karštuoju paros metu rekomenduojama augalą atvėsinti, tačiau to nedarykite labai dažnai, nes lapai pagelsta ir pakeičia formą.

Prieš persodinant daigus į lauką, geriausia juos auginti vazone. Sėklas galima sėti ir tiesiai į atvirą dirvą, tačiau šis būdas neduos greitų rezultatų. Pirmieji žiedai pasirodys tik po metų.

Sodinant rūtą labai svarbu nepamiršti palikti pakankamai vietos krūmams augti. Rūtas taip pat gali dauginti auginiais. Auginius reikia daryti anksti pavasarį iš praėjusių metų ūglių. Tuomet auginiai pamerkiami į vandenį ir laikomi ganėtinai šiltai, kad įsišaknijimo procesas būtų greitesnis. Prireikia maždaug keturių savaičių, kol išauga pirmosios šaknys. Rūtų dauginimas dalijant krūmą yra taip pat populiarus ir veiksmingas. Šį darbą reikėtų atlikti pavasarį arba vasaros pabaigoje. Reikia iškasti krūmą šakėmis ir jį atsargiai padalyti į kelias dalis. Gautos krūmo dalys iš karto sodinamos į duobutes tokiame gylyje, kokiame jie augo anksčiau. Svarbu krūmus patręšti komposto trąšomis.

Rūta yra labai vertingas augalas, kurį tikrai reikėtų auginti savo sode. Jos gydomosios savybės pripažįstamos farmakologijoje ir tradicinėje medicinoje. Šiame augale gausu eterinių aliejų ir alkaloidų. Dar vienas rūtos privalumas - jos dekoratyvinė vertė. Ji džiugins savo ryškiu saulės spindesiu ir puikiai atrodys įmantriose žydinčių augalų ir krūmų kompozicijose, taip pat alpinariumuose, nes puikiai dera su akmenimis. Augalas labai dažnai naudojamas apvadams puošti.

Įspėjimai

Rūtų arbata - vaistinis preparatas. Todėl visi patarimai yra informacinio pobūdžio. Dėl konkretaus vartojimo būdo bei kiekio parinkimo būtent jums būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.

Įspėjimas! Rūtų arbatos jokiu būdu negalima vartoti besilaukiančioms ir maitinančioms moterims, vaikams ir senyviems žmonėms.

Nepaisant plačiai paplitusio farmakologinio vartojimo, reikėtų nepamiršti, kad didelėmis dozėmis rūta yra nuodinga. Jei ketinate naudoti rūtą medicininiais tikslais, būtinai atkreipkite dėmesį, kad ši žolė neturėtų būti naudojama:

• nėštumo metu,
• esant gastritui,
• hipotenzijai,
• turint opų.

Rūta - Lietuvos nacionalinė gėlė, todėl daug gražių eilių ir dainų sukurta apie ją. Rūta dainose vaizduojama kaip universalus simbolis - ją mergelės nešioja laukdamos bernelio, rūtelės šakele per vestuves puošiasi, buriasi. Be to, moteriškas Rūtos vardas Lietuvoje gana populiarus. Šis daugiametis augalas taip pat auginamas Amerikoje, Vakarų Europoje, Azijoje ir net Afrikoje. Laukinėje gamtoje auga nuo Kanarų salų iki Viduržemio jūros. Apskritai rūta žinoma jau daugelį šimtmečių.

Rūta yra ne tik darželio puošmena, jomis galima gardinti patiekalus. Smulkiai supjaustytais lapais šeimininkės paskanina salotas ir padažus. Ėrienai, paukštienai ir paštetams rūtos suteikia ypatingą skonį, jos labai tinka ir prie sūrio. Rūtų arbata kai kas gydo migreną. Žaliosios rūtos plečia kraujagysles, todėl nedidelės jų dozės padeda gydyti galvos skausmą. Arbata taip pat veiksminga, jei mėnesinės nereguliarios, nes mažina spazmus. Tačiau vartojant pačių pagamintus ar homeopatinius preparatus būtina laikytis rekomenduojamų dozių.

Su rūtomis reikia elgtis atsargiai, ypač saulėtą dieną, nes jose esančios medžiagos gali nudeginti odą. Nemažai žmonių alergiški šiems kvapiems augalams. Rūtose esantys eteriniai aliejai naudojami kuriant kvepalus. Jei norite atsikratyti kandžių, vasarą pasidarykite pagalvėles iš rūtų lapelių ir padėkite į rūbų spintą, jos tiks ir prie kruopų, nes kartais net virtuvės spintelėse įsiveisia maistinių kandžių.

---