„Rūta“ - seniausiomis tradicijomis garsėjantis šalies saldainių fabrikas. Šis fabrikas jau daugiau nei šimtmetį džiugina smaližius savo produkcija. Lietuvos konditerijos pramonė turtinga senomis tradicijomis, o Šiaulių kraštas buvo carinės šokolado pramonės centras.
Įkūrimas ir Pirmieji Žingsniai
Prieš 110 metų Antanas Gricevičius Šiaulių centre nusipirko didelį sklypą su mediniu namu ir sodu. Čia įrengė saldainių dirbtuvę, kurioje dirbo kartu su žmona. 1911 m. šiaulietis Antanas Gricevičius su partneriu įkūrė saldainių fabriką “Birutė”. O po poros metų A.Gricevičius su žmona Juzefa ant nediduko medinio namelio sienos prikalė iškabą- saldainių fabrikas “Rūta”. Tai buvo šios šeimos verslo ištakos.
Saldumynų gamyba tobulėjo ir plėtėsi. 1915 metais „Rūtoje“ jau dirbo 60 darbininkų, buvo planuojama plėsti patalpas, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, dirbtuves teko uždaryti. Karo metais „Rūta“, kaip ir kiti fabrikai, buvo nuniokota, patyrė daug nuostolių todėl veiklą sustabdė. Tačiau neilgam.
Tarpukario Klestėjimas
Pirmosios Lietuvos Respublikos metais saldainių ir šokolado dirbtuvė „Rūta“ buvo atkurta. Ji buvo įsikūrusi tame pačiame nedideliame namelyje, kurį savininkas A. Gricevičius nusipirko, dirbtuvei atsiskyrus nuo saldainių fabriko „Birutė“. Iki 1922 m. „Rūtos“ gamybinės patalpos buvo nedidelės. Tačiau A. Gricevičiaus „Rūtos“ fabrikas greitai buvo prikeltas, išplėtė gamybą, dalyvavo parodose.
Pagrindinį „Rūtos“ fabriko pastatą suprojektavo architektas Karolis Reisonas. 1928 metais statytas pastatas metų eigoje buvo praplėstas, pastatyti du didesni mūriniai pastatai ir sandėliai. Saldainių ir šokolado fabriko pastatas beveik nepakitęs išliko iki šių dienų. 1924 m. balandžio 21 d. Finansų, prekybos ir pramonės ministerija patvirtino išplėstos „Rūtos“ saldainių dirbtuvės planą. Ją sudarė du gamybiniai vieno aukšto pastatai, kuriuose buvo įrengtos šokolado, marmelado ir saldainių dirbtuvės, taip pat sandėliai, pagalbinių patalpų pastatas ir parduotuvė. Fabrike veikė karamelės, pieninių saldainių rūšių ir šokolado gamybos skyriai.
Iš nedidelės dirbtuvės į sėkmingai veiklą vystantį fabriką išaugusi „Rūta“ plėtė saldainių ir šokolado gamybą, dalyvavo įvairiose parodose. 1922 m. Kaune Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje „Rūta“ pelnė pirmąjį aukso medalį. 1922-1930 metų laikotarpiu „Rūtos“ fabrikas apdovanotas „Grand Prix“ ir penkiais aukso medaliais Lietuvos ir užsienio parodose. Fabriko gaminamai produkcijai realizuoti buvo atidarytos trys parduotuvės: viena buvo Šiauliuose, „Rūtos“ fabriko teritorijoje, kitos dvi - Kaune.
„Rūtos“ gaminiai daugelyje parodų buvo apdovanoti aukso ir sidabro medaliais. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose Kaune 1926, 1928 ir 1930 m. - aukso medaliais ir diplomais. „Rūtos“ gaminiai nuo 1922 m. iki 1930 m. buvo įvertinti net penkių šalies ir tarptautinių parodų aukso medaliais. Už aukštą gaminių kokybę 1929 m. tarptautinėje parodoje „Esposizione Mostra Campionaria“ Florencijoje, Italijoje, „Rūtos“ fabriko gaminiai apdovanoti „Grand Prix“ aukso medaliu, o 1931 m. pelnė aukso medalį tarptautinėje parodoje Didžiojoje Britanijoje.
Konditerijos gaminiai buvo eksportuojami ir į užsienio šalis, bet daugiausiai realizuojama Lietuvoje. 1938-1939 m. „Rūtoje“ metinė konditerijos gamyba išaugo iki 600 tonų. Buvo parduota: karamelės (vyniotos ir nevyniotos - 340 tonų (57 proc.), saldainių (glazūruotų ir neglazūruotų, marmelado, irisų) - 200 tonų (33 proc.), dražė (karamelinės ir šokoladinės) - 40 tonų (6,5 proc.), įvairaus šokolado - 20 tonų (3,5 proc.). Paklausūs buvo vestuviniai saldainiai su specialiomis etiketėmis.
Reklamos Iššūkiai Tarpukariu
Maži fabrikėliai kopijuodavo saldainių pakuotes ir receptus, todėl didieji gamintojai nuolatos ieškojo kūrybingų reklamos idėjų, kurios išskirtų jų siūlomą produkciją. Šokolado verslas Lietuvoje nuo pat pradžių buvo gana konkurencingas. Pavyzdžiui, velykinio „Šiaulių naujienų“ numerio puslapyje (1928 m.) buvo patalpinta naujiena su antrašte „Didelis gaisras Šiauliuose“, po kuria, atkreipus skaitytojų dėmesį, meistriškai pristatyti „Rūtos“ saldainių fabriko pranašumai bei apdovanojimai. Dabar tokia reklama galėtų būti laikoma klaidinanti, tačiau tuo metu ji puikiai pasitarnavo ieškantiems išskirtinumo.
Sovietinis Laikotarpis ir Nacionalizacija
Užklupus Antrajam pasauliniam karui, baigėsi ir saldusis A. Gricevičiaus laikotarpis. 1940 metais „Rūtos“ fabrikas buvo nacionalizuotas, o kiek vėliau, prie „Rūtos“ prijungus dar du konditerijos fabrikus „Birutė“ ir „Fortūna“, pavadintas valstybiniu konditerijos fabriku „Rūta“.
1940 m. liepos 28-31 d. „Rūtos“ fabrikas buvo nacionalizuotas. Nacionalizuotame fabrike laikinai buvo palikta dirbti administracija, direktoriumi liko A. Gricevičius. Lietuvos TSR Pramonės liaudies komisariatas 1940 m. rugsėjo 4 d. išdavė mandatą naujai paskirtai fabriko „Rūta“ direktorei O. Genaitytei. Vokiečių okupacijos metais konditerijos gamyba buvo tęsiama. Vidutiniškai per mėnesį darbuotojai pagamindavo apie 50 tonų konditerinių gaminių. 1944 metais vokiečių kariuomenei traukiantis „Rūtos“ fabrikas nukentėjo nuo gaisro, stipriai apgriauti buvo jo pastatai.
Kadangi iki Antrojo pasaulinio karo fabrikas buvo stambiausias visoje Šiaurės Lietuvoje, pokariu fabriką suskubta atstatyti. Atstatymo darbai buvo vykdomi 1944-1948 metais. Palaipsniui vėl pradėta saldainių gamyba. Nuo fabriko nacionalizacijos laikotarpio iki 1993 metų „Rūtos“ priklausomumas, pavaldumas ir teisinis statusas ne kartą keitėsi.
„Rūta“, kaip ir kiti saldainių fabrikai, sovietmečiu gamino saldainius pagal standartizuotas, visos Sovietų Sąjungos mastu patvirtintas receptūras. Išskirtiniais atvejais įmonės specialistų sukurtas receptūras tvirtindavo speciali institucija Maskvoje. Dėl šių priežasčių sovietiniu laikotarpiu fabriko „Rūta“ produkcija išskirtinumu iš kitų šalies saldainių fabrikų nepasižymėjo.
Atkūrimas ir Modernizacija
Teisėtiems savininkams, A. ir J. Gricevičių įpėdiniams, nuosavybės teisės buvo grąžintos tik 1993 metų pabaigoje. Įmonei, pasivadinusiai UAB „Rūta“, stojo vadovauti jos įkūrėjo vaikaitės Aldonos Griceviūtės-Gluodienės (sūnaus Vlado dukros) vyras Algirdas Gluodas (1940-2020), kuris vadovavo „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikui iki pat 2014 m. pabaigos.
Po 1993 m. „Rūta“ išgyveno renesansą, pradėta modernizuoti gamyba, diegti naujos technologijos. Pasak bendrovės direktoriaus A.Gluodo, per metus įmonė pagamina apie 1500 t produkcijos, eksportui skiriama apie 20 proc. gaminių. Daugiausia saldainių siunčiama į Vokietiją ir Estiją, šiek tiek mažiau - į Rusiją, Latviją, Lenkiją, nedidelės saldumynų partijos keliauja į lietuviškas parduotuves Anglijoje ir Airijoje.
Įmonė galėtų plėsti eksportą, tačiau užkariauti itin konservatyvias Vakarų Europos rinkas sudėtinga. Įsitvirtinti Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Šveicarijos parduotuvių lentynose praktiškai neįmanoma: ten šokolado ir saldumynų pramonė turi šimtametes tradicijas, pirkėjai yra savo šalies prekės ženklų patriotai.
Šokolado Muziejus
Prieš 15 metų, 2008 m. birželio mėnesį, „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko pastate buvo įkurtas muziejus, kavinė. Pagrindiniame pastate, atvėrus užmūrytą arką (bromą), fabriko 100-mečio proga buvo atidarytas fabriko ir šokolado istorijos muziejus. Muziejaus reikmėms buvo suremontuotas ir pritaikytas senasis saldainių fabriko „Rūta“ pastatas, kuris yra pripažintas saugomu kultūros paveldo objektu.
Muziejuje galima pamatyti, kaip atrodė senosios saldainių pakuotės, yra išsaugota net 400 saldainių popierėlių, kurie buvo gaminti tarpukariu, reklaminės iškarpos, kurios šiandien nustebintų ne vieną, ir kt. Nors šiandien lygiai tokių pačių šokolado gaminių, kurie buvo gaminami prieš šimtą metų, niekas negamina, tačiau yra išleistos specialios linijos, leidžiančios bent pajausti tų laikų dvasią ir skonį.
„Retro“ Linija
Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti to meto istoriją, sukurta „Rūtos“ saldumynų linija „Retro“, kurios pagrindiniai motyvai - rūtos šakelė, spalvingi paveikslėliai - yra išlikę nuo tarpukario.
„Rūta“ Šiandien
Šiaulių fabrikas „Rūta“ gyvuoja 105 metus. Klestėjo atkurtos Lietuvos valstybės pirmojo dvidešimtmečio metais, o dabar "Rūtos" prekinis ženklas reprezentuoja ir miestą, ir šalį. Seniausiomis tradicijomis garsėjantis šalies saldainių fabrikas „Rūta“ pradėjo gaminti saldainių dėžutės su Jurbarko simbolika. Ši saldainių dėželė gali tapti šiltu suvenyru draugams ir verslo partneriams Lietuvoje bei užsienyje.
Ant naujosios saldainių dėžutės puikuojasi menininkės Rasos Grybaitės piešinys. Centre ant dėžutės viršaus esantis atvirukas vaizduoja Jurą ir Barkų. Kitoje atviruko pusėje atspausdinta legenda apie Jurbarką lietuvių, anglų bei rusų kalbomis. Rasos Grybaitės darbai puošia ne pirmą šokoladinių saldainių dėžutę. Šias saldainių dėžutes su Jurbarko simbolika galima įsigyti „Kavos, arbatos ir prieskonių“ parduotuvėje Jurbarke, Dariaus ir Girėno gatvėje.
„Rūtos“ Apdovanojimai
- 1922 m. Kaune Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje - aukso medalis.
- 1926, 1928 ir 1930 m. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose Kaune - aukso medaliai ir diplomai.
- 1929 m. tarptautinėje parodoje „Esposizione Mostra Campionaria“ Florencijoje, Italijoje - „Grand Prix“ aukso medalis.
- 1931 m. tarptautinėje parodoje Didžiojoje Britanijoje - aukso medalis.
- Net 12 rūšių saldainiai ir jų rinkiniai pelnė konkurso “Lietuvos metų gaminys” aukso medalius.
- Tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje “BAF 2006” dražė “Žara” pelnė diplomą, o saldainių rinkinys “Rūta” - medalį.
- 2009 m. Maskvoje vykusios tarptautinės parodos “PRODEXPO” konkurso “Geriausias gaminys” sidabro medalis (saldainių rinkinys “Rūta”).
- 2010 m. šios parodos bronzos medalis (saldainių rinkinys “Gintaro kelias”).
- 2008 m. šalies konkursą “Inovacijų prizas” laimėjo saldainiai “Staigmena”.
Šiandien „Rūta“ toliau puoselėja tradicijas, gamina aukštos kokybės produkciją ir garsina Lietuvos vardą pasaulyje.