Komunikacijos svarba pastaruoju metu vis didėja ir įgyja didelę įtaką perteikiant ir skleidžiant informaciją. Siekiama plėsti komunikacines galimybes, norint greitesnio, efektyvesnio bendravimo, informacijos perteikimo ir žinių sklaidos. Komunikacija apima platų tiriamą objektų lauką: nuo įprasto kasdienio bendravimo iki masinės komunikacijos ir viešųjų ryšių reiškinio.
Pasak J. Fiskės, komunikacija yra viena iš tų žmogaus veiklos sričių, kurias kiekvienas atpažįsta, bet mažai kas gali bent kiek tiksliau apibrėžti. Reklama įvardijama kaip specifinė komunikacijos tarp reklamuotojo ir potencialaus vartotojo sritis. Ji turi visus reikalingus komunikacinės veiklos komponentus, taip pat adresantą ir adresatą, kurių sąlyginis bendravimas palaikomas naudojantis viešomis informacijos sklaidos priemonėmis. Išskirtinis reklamos, kaip komunikacijos akto, bruožas - ne tik perduoti informaciją, bet ir paveikti adresatą.
Transliuojamosios televizijos reklamos adresatui poveikį daro trimis pagrindiniais komponentais - tekstu, vaizdu ir garsu. Atsižvelgiant į tai, tikslinga vartoti komunikato terminą. Komunikatas nuo teksto skiriamas kaip sudėtingesnė sąvoka: jis realizuojamas ne tik natūralios kalbos priemonėmis, bet ir neverbalinėmis priemonėmis. Komunikatas yra komunikacinio akto dėmuo.
Pragmatinės lingvistikos įtakos
Pasakymų intencijos yra pagrindinis pragmatinės lingvistikos kalbinių aktų teorijos tyrimo objektas. Šiuo atveju vaizdo ir garso sąveika su tekstu yra glaudi. Remiamasi J. L. Austino ir J. R. Searle'o mokslo darbuose išdėstyta pragmatinės lingvistikos teorine medžiaga, taip pat G. Yule'o ir J. Verschuereno darbais, kuriuose plėtojama pragmatinės lingvistikos teorija, o transliuojamosios televizijos reklamos mikroaktų skirstymui pritaikyta K. Bacho kalbinių aktų klasifikacija.
Pagrindinis darbo objekto tyrimo aspektas - pragmatinė lingvistinė analizė, nes šis darbas yra kalbotyros disertacija, tad jame svarbiausia yra transliuojamosios televizijos reklamos kalba, verbalinis tekstas. Vaizdo ir garso komponentai aptariami vertinant jais galimai reiškiamas intencijas ir kaip jos (ne)susijusios su teksto intencijomis.
Reklamos vaizdas ir garsas
Reklamos vaizdas ir garsas aptariamas remiantis tiek lietuvių, tiek užsienio mokslininkų atliktais tyrimais. Vaizdas mokslinėje literatūroje dažnai tiriamas semiotiškai, aptariami galimi vaizdo ir teksto tyrimai intermedialumo aspektu, o reklamos garso tyrimai daugiausia siejami su žmogaus psichologija: poveikiu, emocijomis, troškimais.
Tyrimo metodika
Tyrimui surinkti 2703 pasakymai, reiškiantys įvairius kalbinius aktus, iš 761 televizijos reklamos, transliuotos 2007-2010 metais per Lietuvos televizijos kanalus (BTV, LNK, LTV, TV1, TV3). Medžiagai rinkti naudota paprastoji atsitiktinė imtis. Tiriamoji medžiaga rinkta ją įrašant DVD vaizdo leistuvu į kompaktinį diską, o paskui apdorota kompiuterinėmis programomis Sony Vegas 8 ir Windows Movie Maker. Reklamos tekstai išrašyti perklausant reklamos įrašus.
Siekiant įgyvendinti darbe iškeltus uždavinius ir pasiekti įvardytą tikslą, naudojamas kalbinių aktų analizės metodas suponuoja kalbinių aktų susisteminimą, jų klasifikacijos sukūrimą ir adaptavimą, leidžia nustatyti intencijas, padeda išanalizuoti būdingąją jų gramatinę raišką. Taikant šį metodą, atskleidžiamos pagrindinės transliuojamosiose televizijos reklamose vartojamais pasakymais reiškiamos kalbinės aktų intencijos.
Papildyti kalbinių aktų analizės metodą dėl transliuojamosios televizijos reklamos specifikos reikia reklamos komponentų (teksto, vaizdo, garso) kompleksinės analizės metodu. Jis padeda atskleisti transliuojamosios televizijos reklamos vaizdo ir garso komponentų, kaip teksto komplementų, vaidmenį. Remiantis šiuo metodu, atskleidžiama galimybė transliuojamosios televizijos reklamos vaizdo ir garso komponentus analizuoti kartu su teksto elementais.
Procentinė kalbinių aktų išraiška padeda atskleisti vienų kalbinių aktų dominavimą kitų atžvilgiu - tai leidžia įvertinti transliuojamosios televizijos reklamos pasakymais reiškiamos kalbinės aktų intencijų vyravimo tendencijas. Reklamos kalbinis aktų raišką ir kompleksinio komunikato komponentų (teksto, vaizdo, garso) santykis televizijos reklamose. Taip pat svarbus kalbinių aktų intencionalumas ir galimas jų tarpusavio ryšys.