Saldainių fabriko „Rūta“ istorija prasidėjo 1913 metais, kai Šiaulių centre ant medinio namelio pasirodė iškaba „Rūta“ ir Antanas Gricevičius dideliame katile pradėjo virti karamelę.
1877 m. Šiauliuose gimė Antanas Gricevičius. Jo tėvai Antanas ir Teklė Gricevičiai augino penkis sūnus. Aštuoniolikmetis Antanas išvyko į Vilnių ir įsidarbino šokolado fabrike „Viktorija“ pameistriu, o netrukus tapo meistru. Už pavyzdingą tarnybą 1902 m. gavo fabriko savininkų vardinę dovaną - sidabrinį, o vėliau ir auksinį laikrodį, kuriuos galima pamatyti Šokolado muziejuje.
Antanas Gricevičius pagal 1913 m. lapkričio 2 d. pirkimo ir pardavimo sutartį nusipirko Šiaulių centre didelį sklypą su sodu, mediniu namu ir jame įsirengė saldainių dirbtuvę. Iš pradžių savininkui A. Gricevičiui kartu su žmona Juzefa teko patiems gaminti saldainius. Plečiantis gamybai ir didėjant saldainių paklausai, atsirado ir samdomų darbininkų.
1915 m. prie Šiaulių artėjant Pirmojo pasaulinio karo mūšiams fabrikas buvo uždarytas. A. Gricevičius su šeima pasitraukė į Rusiją, vėliau Sankt Peterburge baigė konditerių kursus. 1917 m. A. Gricevičius su žmona ir pirmagimiais Vladu ir Marija grįžo į Šiaulius ir ėmėsi atstatyti beveik sunaikintą fabriką.
Pirmosios Lietuvos Respublikos metais saldainių dirbtuvė „Rūta“ buvo viena iš sparčiai atkuriamų miesto įmonių. Ji buvo įsikūrusi tame pačiame nedideliame namelyje, kurį savininkas A. Gricevičius nusipirko, dirbtuvei atsiskyrus nuo saldainių fabriko „Birutė“.
1922 m. Kaune vykusioje Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje „Rūta“ pelnė pirmąjį aukso medalį. Vėliau A. Gricevičiaus konditerio talentas Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio parodose buvo įvertintas dar 4 aukso medaliais. „Rūtos“ gaminiai buvo apdovanoti ir tarptautinėse parodose: 1929 m. įmonė pelnė Didįjį prizą Italijoje, o 1931 m.
1924 m. balandžio 21 d. Finansų, prekybos ir pramonės ministerija patvirtino išplėstos „Rūtos“ saldainių dirbtuvės planą. Ją sudarė du gamybiniai vieno aukšto pastatai, kuriuose buvo įrengtos šokolado, marmelado ir saldainių dirbtuvės, taip pat sandėliai, pagalbinių patalpų pastatas ir parduotuvė. Fabrike veikė karamelės, pieninių saldainių rūšių ir šokolado gamybos skyriai.
1927 m. kovo 15 d. A. Gricevičius įteikė Prekybos ir pramonės departamentui prašymą leisti padidinti saldainių dirbtuvę „Rūta“. Lietuvos finansų ministro ir Prekybos departamento direktoriaus 1927 m. leidimu Nr. 4324 nuo tų pačių metų kovo 28 d. leista Antanui Gricevičiui „padidinti saldainių dirbtuvę „Rūtą“ Šiauliuose, sutinkamai su šiuo leidimu patvirtintais planais“.
Pagrindinis „Rūtos“ fabriko pastatas buvo pastatytas 1928 m. pagal architekto Karolio Reisono projektą. 1929 m. fabriko „Rūta“ plėtros darbai buvo baigti - pastatyti du didesni mūriniai gamybiniai pastatai ir sandėliai. Pagrindinis gamybinis pastatas iš dalies yra išlikęs iki šių dienų.
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose Kaune 1926, 1928 ir 1930 m. - aukso medaliais ir diplomais. Už aukštą gaminių kokybę 1929 m. tarptautinėje parodoje „Esposizione Mostra Campionaria“ Florencijoje, Italijoje, „Rūtos“ fabriko gaminiai apdovanoti „Grand Prix“ aukso medaliu, o 1931 m. pelnė aukso medalį tarptautinėje parodoje Didžiojoje Britanijoje.
1940 m. liepos 28-31 d. „Rūtos“ fabrikas buvo nacionalizuotas. Nacionalizuotame fabrike laikinai buvo palikta dirbti administracija, direktoriumi liko A. Gricevičius. Lietuvos TSR Pramonės liaudies komisariatas 1940 m. rugsėjo 4 d. išdavė mandatą naujai paskirtai fabriko „Rūta“ direktorei O. Genaitytei. Konditerijos fabrikas „Rūta“ priklausė Maisto pramonės liaudies komisariato valstybiniam „Sodybos“ trestui.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui ir hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, kurį laiką buvo sustabdyta sujungto valstybinio konditerijos fabriko Šiauliuose veikla. Vokiečių okupacijos metais „Rūtos“ fabrikas Šiauliuose priklausė Rytų prekybos centrinei bendrovei ir buvo tiesiogiai pavaldus Kaune įsikūrusiam „Sodybos“ trestui.
1944 m. liepos mėnesį vokiečių kariuomenei traukiantis iš Šiaulių, „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas buvo smarkiai sugriautas, nukentėjo nuo gaisrų. Gaisrai ypač suniokojo fabriko pastatus.
1945 m. liepos 3 d. „Rūtos“ fabrikas pradėjo gamybą. Pirmoji išleista fabriko produkcija buvo kieta karamelė ir monpasjė. 1945 m. liepos mėnesį A. Černiausko vadovaujamas karamelės cechas rankiniu būdu pagamino atviros karamelės daugiau kaip 2,5 tonos.
1947 m. „Rūtos“ fabrikas pradėjo gaminti minkštus saldainius ir šokoladą. Vieni pirmųjų buvo saldainiai „Sportas“. Dar buvo gaminami saldainiai „Atlasinė pagalvėlė“ su vaisių įdaru, vaisiniai įvynioti bei neįvynioti minkšti vaisiniai saldainiai ir kt.
1993 m. pabaigoje saldainių fabriko „Rūta“ nuosavybės teisės buvo grąžintos tikriesiems savininkams - A. Gricevičiaus sūnui ir vaikaitėms. Įmonei, pasivadinusiai UAB „Rūta“, stojo vadovauti jos įkūrėjo vaikaitės Aldonos Gricevičiūtės-Gluodienės (sūnaus Vlado dukros) vyras Algirdas Gluodas (1940-2020), kuris vadovavo „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikui iki pat 2014 m. pabaigos.
Saugomame istoriniame paveldo pastate buvo atidarytas „Rūtos“ šokolado muziejus, pasakojantis apie įmonės istoriją ir daugiau nei 4000 m. besitęsiančią šokolado istoriją.
2023 m. fabrikas šventė 110 metų jubiliejų, kuriam paminėti sukurta išskirtinė kolekcija. 110 metų jubiliejui paminėti saldainių fabrikas „Rūta“ sukūrė elegantišką rinkinį, kurį sudaro 5 visiškai nauji šokoladiniai saldainiai. 110 metų jubiliejui paminėti saldainių fabrikas „Rūta“ sukūrė subtilų rinkinį, kurį sudaro 3 skonių šokoladiniai saldainiai.
Šimtmečio patirtis ir meistriškas dėmesys detalėms sukuria laikui nepavaldžius skonius. Tai išskirtinė „Rūtos“ šokolado meistrų rankų darbo saldainių kolekcija „Šimtmečio istorija“. Įspūdinga 21 rūšies rankų darbo šokoladinių saldainių, juodojo šokolado ir dražė kolekcija išdėstyta kaip saldumynų medis - tarsi ąžuolas, kuriame įprasmintas fabriko įkūrėjo A. Gricevičiaus talentas, tradicijų tęstinumas, vertybės, istorijos galia ir šeimos stiprybė.
Saldainių fabrikas „Rūta“ daug dėmesio skiria gaminių skoniui, išskirtinumui ir kokybei. Siekdama patenkinti rinkos poreikius ir išlikti konkurencinga, įmonė nuolat investuoja į gamybą.
„Rūta“, seniausia konditerijos įmonė Lietuvoje. Iš natūralių maisto medžiagų rankomis ir įrenginiais gamina daugiau kaip 300 pavadinimų produktus: pieninį, juodąjį, baltąjį šokoladą, šokoladus su įvairiais priedais ir pagardais, slyvų sūrius (kulinarinis paveldas), saldainių rinkinius, vienetinius, suvenyrinius, plaktos masės, vaflinius saldainius, šokoladinius saldainius su įvairiais įdarais, triufelius, dražė, irisus, kremus, želė, minkštąją karamelę, becukrius gaminius, ekologiškus produktus, figūras iš šokolado, marcipanų ir karamelės, riešutines kremines mases saldainiams ir kita. Per metus pagamina apie 1500 tonų produkcijos, apie 20 % jos eksportuojama į Vokietiją, Latviją, Estiją, Suomiją, Didžiąją Britaniją ir kitur. Pajamos 24 mln.
„Rūtos“ Produkcija
Pagrindinė įmonės veikla - šokoladinių, želė, suflė saldainių, dražė, šokoladų, šokoladinių figūrų, minkštosios karamelės, užkandžių gamyba. „Rūtos“ asortimentą sudaro daugiau nei 300 skirtingų rūšių gaminių, įskaitant ir specialių produktų grupes (ekologiška, becukrė konditerija, liofilizuota dražė, vaisių ir riešutų, baltyminiai užkandžiai). Saldumynai gaminami iš ypač aukštos kokybės žaliavų.
Visi saldainių fabriko „Rūta“ gaminiai kuriami laikantis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų. Įmonėje yra įdiegta maisto saugos ir kokybės vadybos sistema, sertifikuota pagal Visuotinio maisto saugos standarto BRC GS9 versijos reikalavimus.
„Rūtos“ saldainiai skanaujami ir vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Danijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Ukrainoje, Skandinavijos šalyse, Azerbaidžane, Taivane ir kitose šalyse, todėl „Rūta“ gali didžiuotis turėdama ir tarptautinį pripažinimą.