Senieji Šiauliuose veikę šeimos verslai perduodami iš kartos į kartą, o kai kurie veikia ir šiandien bei skaičiuoja 111 metus. Vienas jų - saldus verslas iš Šiaulių, besislepiantis po pavadinimu „Rūta“.
Įkūrimo Istorija
Fabriko ir verslo įkūrėjas A. Gricevičius buvo vienas iš 5 vaikų šeimoje. „Jis (A. Gricevičius - LRT.lt) yra mano prosenelis, kuris viską pradėjo nuo nulio dar caro laikais - 1913 m. kartu su žmona. Ėjo savo talento pėdom, turėjo nepaprastą gebėjimą tiek skonio receptorių, tiek auksines rankas. Jis sugebėjo išvystyti įmonę iki pat Antrojo pasaulinio karo, kuri buvo viena didžiausių Lietuvoje saldainių gamintojų“, - sako R.
Iš Šiaulių į Vilnių atvykęs vaikinas stojo dirbti pameistriu Bunimovičių saldainių fabrike „Viktorija“. Netrukus jis tapo meistru ir buvo apdovanotas dviem vardiniais laikrodžiais - auksiniu ir sidabriniu.
Saldainių fabriko „Rūta“ istorija prasidėjo 1913 m. Šiauliuose, kai 36 m. A. Gricevičius nedideliame mediniame name įrengė karamelės virimo katilą. „Iš pradžių jie nusipirko nedidelį pastatą, nusipirko karamelės virimo aparatą ir pradėjo gaminti saldainius“, - pasakoja M.
„Reikėjo daug drąsos, užsispyrimo. Netgi įmonę pavadino taip, kad išskirtų tą lietuviškumą - lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“. Tai yra mūsų nacionalinis augalas. Ar buvo sunkumų? Tikrai taip. Žydai yra labai organizuota bendruomenė. Pavyzdžiui, jie buvo susitarę neparduoti A. Gricevičiui cukraus. O kokie saldainiai be cukraus?
1915 m. prie Šiaulių artėjant Pirmojo pasaulinio karo mūšiams fabrikas buvo uždarytas. A. Gricevičius su šeima pasitraukė į Rusiją, vėliau Sankt Peterburge baigė konditerių kursus. 1917 m. A. Gricevičius su žmona ir pirmagimiais Vladu ir Marija grįžo į Šiaulius ir ėmėsi atstatyti beveik sunaikintą fabriką.
Asortimento plėtra
„Pats labai mėgo kurti saldainių receptūras. Kaip pasakoja Gricevičiaus palikuonys, jei papuldavo koks naujas saldainis, mėgo jį analizuoti - iš ko padarytas, kaip padarytas. M. „Jis po truputį didina asortimentą - marmeladiniai saldainiai, vėliau karameliniai. Iš tikrųjų saldainiai buvo skanūs ir vertingi. (...) Buvo netgi padirbinėjami pavadinimai.
Kaip pastebi „Šokolado“ muziejaus edukacijų vadovė, A. Gricevičius buvo tikras Lietuvos patriotas. „Buvo Jonas Basanavičius, Lietuvos didvyriai, Gedimino pilis, lietuvaitė.
1922 m. Kaune vykusioje Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje „Rūta“ pelnė pirmąjį aukso medalį. Vėliau A. Gricevičiaus konditerio talentas Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio parodose buvo įvertintas dar 4 aukso medaliais. „Rūtos“ gaminiai buvo apdovanoti ir tarptautinėse parodose: 1929 m. įmonė pelnė Didįjį prizą Italijoje, o 1931 m.
Tarpukariu įmonė suklestėjo. 1929 m. A. Gricevičius pastatė naują gamybinį pastatą su patalpa parduotuvei pagal žymaus architekto K. Reisono projektą. UAB „Rūtos“ gamybos direktoriaus Rimanto Gluodo teigimu, pagrindiniai pastatai, kuriuose ir dabar vyksta gamyba, pastatyti 1928 m. „Unikalus pastatas, manau, tikrai puošia Šiaulius.
Nors sovietų okupacija išblaškė šeimą - buvo likviduota privati nuosavybė, tačiau nacionalizuotas saldainių fabrikas veikė.
Saldainiai „Lietuvaitė“
1969 m. saldainių fabrike „Rūta“ pradėti gaminti saldainiai „Lietuvaitė“, kurių receptūra nepakito iki šių dienų. Saldainiai „Lietuvaitė“ - tai trijų sluoksnių suflė ir želė saldainiai su šokoladu. - Aplieti juoduoju šokoladu. - Šokolade kakavos sausųjų medžiagų - 55 %.
Sudedamosios dalys: cukrus, šokoladas (kakavos masė, cukrus, kakavos sviestas, emulsiklis SOJŲ lecitinas, natūrali kvapioji medžaga vanilė), gliukozės sirupas, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis, tirštiklis agaras, KIAUŠINIŲ baltymų milteliai, drėgmę išlaikanti medžiaga sorbitolio sirupas, juodųjų morkų sulčių koncentratas, dažikliai (kurkuminas, natrio vario chlorofilinas), kvapiosios medžiagos.
100 g maistingumas: energinė vertė - 1588 kJ/380 kcal, riebalai - 7,5 g, iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių - 4,5 g, angliavandeniai - 76 g, iš kurių cukrų - 72 g, baltymai - 2 g, druska - 0,025 g.
Saldumynų linijos „Lietuva“ gaminiai įprasmina įmonės siekius skatinti pilietiškumą, žadinti bet kuriame pasaulio kampelyje gyvenančio lietuvio pasididžiavimą savo kraštu bei formuoti patrauklų Lietuvos įvaizdį.
„Rūtos“ Šokolado Muziejus
Seniausias Lietuvos saldainių fabrikas „Rūta“, perkėlęs gamybą į naujus cechus, senosiose patalpose įkūrė šolokolado muziejų. Muziejaus reikmėms buvo pritaikytas senasis saldainių gamyklos „Rūta“ pastatas, kuris yra pripažintas saugomu kultūros paveldo objektu.
Nenorėjo „sausos“ istorijosIdėja seniausio Lietuvos saldainių fabriko „Rūta“ senose gamybos patalpose įkurti šokolado muziejų sklandė jau senokai, tačiau nebuvo lėšų įkurti jį tokį, kokio norėta. „Turėjome patalpas, dalį eksponatų, viziją, tačiau norėjosi ne tik tam tikroje erdvėje sudėti ką turime, bet sukurti ir pramogą šokolado mėgėjams“, - dėsto M. Požemeckaitė.
Muziejaus vizija įgyvendinta pasinaudojus ES struktūrinės paramos lėšomis. Šokolado muziejus įkurtas įgyvendinus ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą „UAB ,,Rūta” senojo saldainių fabriko pastato rekonstrukcija ir pritaikymas turizmo reikmėms“.
Pasinaudojus ES struktūrine parama įkurtame muziejuje ne tik pasakojama 4000 metų siekianti šokolado istorija, bet ir mokoma pasigaminti saldainių, susikurti saldainių popieriukų, pažaisti su šokoladu susijusių žaidimų kompiuteriu.
Kaip pasakojo muziejaus ekskursijų vadovė Meilutė Požemeckaitė, 2012 metų viduryje duris atvėręs muziejus jau per pirmuosius gyvavimo metus sulaukė daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų. Tokiu populiarumu tikrai gali pasigirti ne visi muziejai.
Šiuo metu muziejaus lankytojai gali susipažinti su beveik keturis tūkstančius metų trunkančia šokolado istorija, sužinoti, kaip šokoladą gamino majai ir actekai, kaip šokoladas ir jo vartojimo tradicijos keitėsi bėgant amžiams, išgirsti apie pirmuosius Lietuvos šokolado fabrikus ir daugiau sužinoti apie ilgiausiai šalyje veikiantį saldainių fabriką „Rūta“.
„Siūlome ne tik edukacinę ekskursiją, bet ir inovatyvias bei įdomias paslaugas. Šokolado muziejuje yra kompiuteris, kuriuo lankytojai gali žaisti su šokoladu susijusius žaidimus, pasitikrinti įgytas žinias viktorinoje, susikurti nuosavą saldainių popierėlį ar nusifotografuoti ir el. paštu nusiųsti draugams nuotrauką iš muziejaus“, - pasakoja M. Požemeckaitė.
Ekskursijos pabaigoje rodomas filmas įvairiomis kalbomis apie šokolado gamybą nuo kakavos pupelės iki šokolado plytelės. Susipažinus su šokolado istorija, lankytojai kviečiami užsukti į edukacijų salę, kur svečiams parodoma, kaip gaminami rankų darbo saldainiai su įdaru, po to lankytojai patys gamina bei ragauja unikalius saldainius.
Lankytojai ir Delegacijos
Saldainių fabriko „Rūta“ vadovai neabejoja, kad projektas pasiteisino. Nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. muziejuje apsilankė 21 279 lankytojai, iš jų 3 432 užsieniečiai, daugiausiai svečiai iš Latvijos. Taip pat muziejuje lankėsi verslo partneriai, oficialios delegacijos, Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, garbės konsulai.
„Manome, kad toks muziejus svarbus ne tik saldainių fabrikui „Rūta“, bet ir Šiauliams, ir visai Lietuvai, nes lankytojai sužino daug įdomių, naujų dalykų apie šokoladą, koks jis buvo prieš 4000 metų, kaip kito laikui bėgant“, - sako M. Požemeckaitė.
„Rūta“ Šiandien
1993 m. pabaigoje saldainių fabriko „Rūta“ nuosavybės teisės buvo grąžintos tikriesiems savininkams - A. Gricevičiaus sūnui ir vaikaitėms.
Saldainių fabrikas „Rūta“ daug dėmesio skiria gaminių skoniui, išskirtinumui ir kokybei. Siekdama patenkinti rinkos poreikius ir išlikti konkurencinga, įmonė nuolat investuoja į gamybą. 2017 m. 2019 m. firmines saldainių fabriko „Rūta“ parduotuves vartotojai galėjo rasti net 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
„Rūta“ nuolat siekia prisidėti prie geresnio pasaulio žmonėms ir gamtai. Būtent todėl 2022 m. 2023 m. fabrikas švenčia 110 metų jubiliejų, kuriam paminėti sukurta išskirtinė gaminių kolekcija.