Saldainių fabriko „Rūta“ istorija prasidėjo 1913 metais, kai Šiaulių centre ant medinio namelio pasirodė iškaba „Rūta“ ir Antanas Gricevičius dideliame katile pradėjo virti karamelę. Tai vienas seniausių saldainių fabrikų Lietuvoje, turintis turtingą istoriją ir puoselėjantis senas tradicijas.
Pradžia ir Pirmasis Pasaulinis Karas
Prieš 110 metų Antanas Gricevičius Šiaulių centre nusipirko didelį sklypą su mediniu namu ir sodu. Čia įrengė saldainių dirbtuvę, kurioje dirbo kartu su žmona. Iš pradžių savininkui A. Gricevičiui kartu su žmona Juzefa teko patiems gaminti saldainius. Plečiantis gamybai ir didėjant saldainių paklausai, atsirado ir samdomų darbininkų. Saldainių dirbtuvėje „Rūta“ 1914 m. darbininkai per dieną vidutiniškai uždirbdavo po 60 kapeikų. Saldumynų gamyba tobulėjo ir plėtėsi. 1915 metais „Rūtoje“ jau dirbo 60 darbininkų, buvo planuojama plėsti patalpas, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, dirbtuves teko uždaryti.
1915 m. prie Šiaulių artėjant Pirmojo pasaulinio karo mūšiams fabrikas buvo uždarytas. Karo metais „Rūta“, kaip ir kiti fabrikai, buvo nuniokota, patyrė daug nuostolių todėl veiklą sustabdė. Karo metais „Rūta“, kaip ir kitos Šiaulių įmonės, vokiečių okupantų buvo nuniokota ir apiplėšta. A. Gricevičius su šeima pasitraukė į Rusiją, vėliau Sankt Peterburge baigė konditerių kursus.
Tarpukario Klestėjimas
1917 m. A. Gricevičius su žmona ir pirmagimiais Vladu ir Marija grįžo į Šiaulius ir ėmėsi atstatyti beveik sunaikintą fabriką. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais saldainių dirbtuvė „Rūta“ buvo viena iš sparčiai atkuriamų miesto įmonių. Ji buvo įsikūrusi tame pačiame nedideliame namelyje, kurį savininkas A. Gricevičius nusipirko, dirbtuvei atsiskyrus nuo saldainių fabriko „Birutė“. Iki 1922 m. „Rūtos“ gamybinės patalpos buvo nedidelės. Tačiau A. Gricevičiaus „Rūtos“ fabrikas greitai buvo prikeltas, išplėtė gamybą, dalyvavo parodose.
1922 m. Kaune vykusioje Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje „Rūta“ pelnė pirmąjį aukso medalį. Auganti konditerijos gaminių paklausa skatino gamybą plėsti. 1924 m. balandžio 21 d. Finansų, prekybos ir pramonės ministerija patvirtino išplėstos „Rūtos“ saldainių dirbtuvės planą. Ją sudarė du gamybiniai vieno aukšto pastatai, kuriuose buvo įrengtos šokolado, marmelado ir saldainių dirbtuvės, taip pat sandėliai, pagalbinių patalpų pastatas ir parduotuvė. Tais pačiais metais Kaune įvyko Lietuvos gaminių paroda. „Rūta“ joje turėjo savo paviljoną.
1927 m. kovo 15 d. A. Gricevičius įteikė Prekybos ir pramonės departamentui prašymą leisti padidinti saldainių dirbtuvę „Rūta“. Pagal šį projektą prie dirbtuvės gamybinių pastatų turėjo būti pristatytas antras aukštas, kuriame turėjo įsikurti saldainių gamybos skyrius. Pagrindinis „Rūtos“ fabriko pastatas buvo pastatytas 1928 m. pagal architekto Karolio Reisono projektą. 1929 m. fabriko „Rūta“ plėtros darbai buvo baigti - pastatyti du didesni mūriniai gamybiniai pastatai ir sandėliai. Pagrindinis gamybinis pastatas iš dalies yra išlikęs iki šių dienų.
„Rūtos“ gaminiai daugelyje parodų buvo apdovanoti aukso ir sidabro medaliais. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose Kaune 1926, 1928 ir 1930 m. - aukso medaliais ir diplomais. Už aukštą gaminių kokybę 1929 m. tarptautinėje parodoje „Esposizione Mostra Campionaria“ Florencijoje, Italijoje, „Rūtos“ fabriko gaminiai apdovanoti „Grand Prix“ aukso medaliu, o 1931 m. pelnė aukso medalį tarptautinėje parodoje Didžiojoje Britanijoje.
1930 m. balandžio mėnesį laikraštyje „Šiaurės Lietuva“ buvo išspausdintas poeto Jovaro sukurtas Šiaulių „Rūtos“ saldainių fabriko himnas „Rūtos“. Konditerijos gaminiams realizuoti buvo atidarytos trys parduotuvės: viena buvo Tilžės g., „Rūtos“ fabriko teritorijoje, kitos dvi veikė Kaune - Laisvės al. 1937 m. pirmą kartą „Rūtos“ saldainiai buvo išsiųsti į tarptautinę parodą JAV. 1938 m. spalio 5 d. Prekybos departamento Patentų skyriui buvo pateiktas „Rūtos“ fabriko įgaliotinio prašymas Nr. 25786 įregistruoti prekės ženklą pagal aprašymą: „Rūtos atvaizdas ir žodis „Rūta“.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrike Šiauliuose dirbo 160 darbuotojų, gamyba buvo mechanizuota.
Sovietinė Okupacija ir Nacionalizacija
Tačiau užgriuvusi sovietų okupacija, vėliau - nacionalizacija ir karas sugriovė visus saldainių ir šokolado fabriko „Rūta“ savininko A. Gricevičiaus planus. 1940 m. liepos 28-31 d. „Rūtos“ fabrikas buvo nacionalizuotas. Lietuvos TSR Pramonės liaudies komisariatas 1940 m. rugsėjo 4 d. išdavė mandatą naujai paskirtai fabriko „Rūta“ direktorei O. Genaitytei.
1941 m. pavasarį buvo pradėti Šiaulių konditerijos pramonės įmonių stambinimo darbai. Tuo metu Šiauliuose veikė trys konditerijos fabrikai: „Rūta“, kurioje dirbo 157 darbininkai, „Birutė“ - 73 darbininkai, „Fortūna“, kurioje dirbo 38 darbininkai. Konditerijos fabrikai Šiauliuose buvo sujungti ir pavadinti valstybiniu konditerijos fabriku „Rūta“ Šiauliuose.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui ir hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, kurį laiką buvo sustabdyta sujungto valstybinio konditerijos fabriko Šiauliuose veikla. Vokiečių okupacijos metais „Rūtos“ fabrikas Šiauliuose priklausė Rytų prekybos centrinei bendrovei ir buvo tiesiogiai pavaldus Kaune įsikūrusiam „Sodybos“ trestui.
1944 m. liepos mėnesį vokiečių kariuomenei traukiantis iš Šiaulių, „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas buvo smarkiai sugriautas, nukentėjo nuo gaisrų. 1944 m. liepos 29 d. konditerijos fabrikas „Rūta“ buvo priskirtas Lietuvos TSR Maisto pramonės liaudies komisariato Valstybinio konditerijos ir vaisių bei daržovių perdirbimo tresto priklausomybėn. Fabriko atstatymo darbams organizuoti nuo 1944 m. rugpjūčio 1 d.
Fabriko kolektyvo pastangomis 1945 m. liepos mėnesį buvo atstatyti mažiau karo metu nukentėję karamelės ir monpasjė cechai. 1945 m. liepos 3 d. šiuose fabriko „Rūta“ cechuose buvo pradėta gamyba.
1946 m. „Rūtos“ fabrikas gavo iš Kauno „Kodimo“ fabriko cukraus malūną, būtiną minkštiems saldainiams gaminti, iš Šilutės cukraus fabriko parsivežė tris dražė gaminti reikalingus katilus. Gavus šiuos įrenginius, fabrike buvo pradėta minkštų saldainių ir dražė gamyba. Šokoladas ir šokoladiniai saldainiai fabrike pradėti gaminti 1947 m. „Rūtos“ saldainių fabrikas galutinai baigtas atstatyti 1948 m.
Nuo 1940 m. iki 1993 m. keitėsi „Rūtos“ konditerijos fabriko priklausomumas, pavaldumas ir teisinis statusas.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Šokolado Muziejus
1993 m. „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas buvo grąžintas jo teisėtiems savininkams - A. ir J. Gricevičių įpėdiniams. Prieš 15 metų, 2008 m. birželio mėnesį, „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko pastate buvo įkurtas muziejus, kavinė. Muziejaus reikmėms buvo suremontuotas ir pritaikytas senasis saldainių fabriko „Rūta“ pastatas, kuris yra pripažintas saugomu kultūros paveldo objektu.
Seniausias Lietuvos saldainių fabrikas „Rūta“, perkėlęs gamybą į naujus cechus, senosiose patalpose įkūrė šokolado muziejų. Šokolado muziejus įkurtas įgyvendinus ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą „UAB ,,Rūta” senojo saldainių fabriko pastato rekonstrukcija ir pritaikymas turizmo reikmėms“. Kaip pasakojo muziejaus ekskursijų vadovė Meilutė Požemeckaitė, 2012 metų viduryje duris atvėręs muziejus jau per pirmuosius gyvavimo metus sulaukė daugiau kaip 20 tūkst. lankytojų. Šiuo metu muziejaus lankytojai gali susipažinti su beveik keturis tūkstančius metų trunkančia šokolado istorija, sužinoti, kaip šokoladą gamino majai ir actekai, kaip šokoladas ir jo vartojimo tradicijos keitėsi bėgant amžiams, išgirsti apie pirmuosius Lietuvos šokolado fabrikus ir daugiau sužinoti apie ilgiausiai šalyje veikiantį saldainių fabriką „Rūta“.
„Siūlome ne tik edukacinę ekskursiją, bet ir inovatyvias bei įdomias paslaugas. Šokolado muziejuje yra kompiuteris, kuriuo lankytojai gali žaisti su šokoladu susijusius žaidimus, pasitikrinti įgytas žinias viktorinoje, susikurti nuosavą saldainių popierėlį ar nusifotografuoti ir el. paštu nusiųsti draugams nuotrauką iš muziejaus“, - pasakoja M. Požemeckaitė. Ekskursijos pabaigoje rodomas filmas įvairiomis kalbomis apie šokolado gamybą nuo kakavos pupelės iki šokolado plytelės. Susipažinus su šokolado istorija, lankytojai kviečiami užsukti į edukacijų salę, kur svečiams parodoma, kaip gaminami rankų darbo saldainiai su įdaru, po to lankytojai patys gamina bei ragauja unikalius saldainius.
Saldainių fabriko „Rūta“ vadovai neabejoja, kad projektas pasiteisino. Nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. muziejuje apsilankė 21 279 lankytojai, iš jų 3 432 užsieniečiai, daugiausiai svečiai iš Latvijos. Taip pat muziejuje lankėsi verslo partneriai, oficialios delegacijos, Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, garbės konsulai. „Manome, kad toks muziejus svarbus ne tik saldainių fabrikui „Rūta“, bet ir Šiauliams, ir visai Lietuvai, nes lankytojai sužino daug įdomių, naujų dalykų apie šokoladą, koks jis buvo prieš 4000 metų, kaip kito laikui bėgant“, - sako M. Požemeckaitė.
„Rūta“ Šiandien
Pagrindinė įmonės veikla - šokoladinių, želė, suflė saldainių, dražė, šokoladų, šokoladinių figūrų, minkštosios karamelės, užkandžių gamyba. „Rūtos“ asortimentą sudaro daugiau nei 300 skirtingų rūšių gaminių, įskaitant ir specialių produktų grupes (ekologiška, becukrė konditerija, liofilizuota dražė, vaisių ir riešutų, baltyminiai užkandžiai). Saldumynai gaminami iš ypač aukštos kokybės žaliavų. Gamybai naudojamos tiek tradicinės, tiek šiuolaikinės receptūros.
2023 m. fabrikas šventė 110 metų jubiliejų, kuriam paminėti sukurta išskirtinė gaminių kolekcija.Subtilus šokoladinių saldainių rinkinys „Istorija, kvepianti šokoladu“, kuris nustebins 3 „Rūtos“ šokolado meistrų sukurtais skoniais. Elegantiškoje, baltos spalvos dėžutėje su langeliu rasite juodojo šokolado rinkinį. Kiekvieno šokoladuko etiketės dizainas - skirtingas. Jose vaizduojamos saldainių fabriko „Rūta“ istorinės pakuotės bei nuotraukos.
Įmonei priklauso 24 firminės parduotuvės, kavinė ir vienintelis Lietuvoje Šokolado muziejus. „Rūtos“ saldainiai skanaujami ir vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Airijoje, Danijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Ukrainoje, Skandinavijos šalyse, Azerbaidžane, Taivane ir kitose šalyse, todėl „Rūta“ gali didžiuotis turėdama ir tarptautinį pripažinimą.
„Rūtos“ Gaminiai Parodose:
| Metai | Vieta | Apdovanojimas |
|---|---|---|
| 1922 | Kaunas, Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda | Aukso medalis |
| 1926, 1928, 1930 | Kaunas, Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos | Aukso medaliais ir diplomais |
| 1929 | Florencija, Italija, „Esposizione Mostra Campionaria“ | „Grand Prix“ aukso medalis |
| 1931 | Didžioji Britanija, tarptautinė paroda | Aukso medalis |