Jau įprasta, kad ne tik privačios bendrovės, bet ir valdžios įstaigos dalį savo išlaidų skiria reprezentacinėms reikmėms. Vieni perka firminius rašiklius, puodelius, kepuraites, o valgomus ar geriamus dalykus.
Kaip rodo Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenys, praėjusią savaitę Seimo kanceliarija sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl saldainių su logotipu reprezentacinėms reikmėms. Nors kiekvienam Seimo nariui skiriamos specialios reprezentacinės lėšos, kanceliarija nusprendė, kad visam parlamentui bendrai reikia nupirkti kelias tonas saldainių.
Dvejus metus galiosianti sutartys buvo sudaryta su bendrove „Rūta“. Maksimali jos vertė - 96 tūkst. eurų skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu. Sutartyje yra standartinė nuostata dėl to, kad Seimas neįsipareigoja išleisti visos šios sumos ir užsakyti visų saldainių. Tiesa, dažniausiai panašios sutartys yra įgyvendinamos visa apimtimi ir neretai pratęsiamos.
Kaip ten bebūtų, „Rūta“ pagal pirkimo sąlygas parlamentui pasiūlė trijų rūšių saldainius, kurie vadinasi „Geltona“, „Žalia“, „Raudona“. Preliminarus jų kiekis, pristatomas pagal sutartį - kiekvienos rūšies po 1500 kg. Taigi, iš viso Seimui būtų pristatytas 4,5 tonos saldainių. Trijų rūšių saldainių sudėtis skiriasi.
„Geltonoje“ bus 31 proc. cukraus, 25 proc. šokolado (bent iš 55 proc. kakavos), 6,2 proc. sutirštinto pieno. „Žalioje“ - kiek mažiau cukraus, bet bent 5,2 proc. migdolų ir 1,5 proc. karamelinių dribsnių. Galiausiai „Raudonoje“ bus net 45 proc. cukraus ir iki 22 proc. šokolado. Visų saldainių svoris bus nuo 11 iki 18 g.
Beje, viename arbatiniame šaukštelyje telpa apie 8 g cukraus. Taigi valgant „Raudoną“ saldainį bus galima įsivaizduoti, kad suvalgomas šaukštelis cukraus.
Apie fabriką „Rūta“
Vienas didžiausių saldainių ir šokolado fabrikų Lietuvoje yra fabrikas „RŪTA“ Šiauliuose. Fabriko istorija prasideda 1913 m. Pirmieji „Rūtos“ darbininkai buvo patys savininkai - A.Gricevičius ir jo žmona Juzefa. A.Gricevičius konditerijos meno mokėsi Šiauliuose, Vilniuje ir Sankt Peterburge, o jo sukurtus saldainius greit pamėgo visi smaguriai.
„Rūta įsteigtas 1913 metais, karo laike buvo okupantų beveik visai sunaikintas, 1917m. vėl atstatytas ir dabar išaugęs į milžinišką įmonę. „Rūta“ yra ddarbštaus ir energingo lietuvio p. Gricevičiaus nuosavybė.
„Rūtos“ gaminiai Lietuvos rinkoje turi pastovią ir žymią vietą, nes dėl savo aukštos kokybės labai plačiai reikalaujami. „Rūta“ gamina apie 200 įvairių saldainių ir jos apyvarta 1928m. siekė 1 milijoną litų.
„Rūta“ savo gaminiais nespėja patenkinti visų vietos rinkų reikalavimų, dėl to mažai gamina eksportui, nors „Rūtos“ gaminių reikalavimus užsieniuose, ypač Amerikoje, Prancūzijoje ir Italijoje, yra labai didelis.
„Rūtos “ gaminiai daugelyje parodų apdovanoti aukso ir sidabro medaliais, o pereitais metais tarptautinėje pparodoje Italijoje apdovanoti „Grand Prix“ dideliu aukso medaliu. Dabar „Rūtos“ įmonė persikėlė į naujai pastatytus erdvius rūmus, kurie kainavo apie 100000 litų, įsigijo daug naujų moderniškų mašinų ir dėl to žymiai praplėsta. bendrai ši rimta įmonė Lietuvoje turi didelį pasisekimą, oo jos aukštos kokybės gaminiai laikomi geriausiais.
„Rūta“ keičiasi kasmet: tobulinama gamybos technologija, parenkamos įvairesnės žaliavos, kuriamos naujos saldainių rūšys, tačiau nesikeičia senosios tradicijos - siekti geriausios kokybės.
A. Gricevičiaus „ Rūtos“ yra labai įvairi produkcija. Čia gaminama daugiau nei 80 pavadinimų saldainių. Tai kupolo formos kreminiai-riešutiniai saldainiai, likeriniai saldainiai, saldainiai su vaisių, marcipano, kremo įdarais, želė bei plaktos baltymų masės saldainiai, dražė, pralinė šokoladiniai saldainiai, karamelė, šokolado ir marcipano figūros, gaminiai be cukraus.
„Rūtos“ saldainių rasite kiekvienai progai - šv. Velykų, šv. Kalėdų, taip pamėgtos Valentino dienos ar. paprasčiausiai sau.
„Lazdynų giraitė“
Vienas iš pavyzdžių yra riešutiniai - kreminiai saldainiai „Lazdynų giraitė“. Siekiant patenkinti įnoringus saldainių mėgėjų skonius, atliksiu riešutinių - kreminių saldainių „Lazdynų giraitė“ tyrimą. Šie saldainiai ypatingi tuo, jog jų sudėtyje yra net 23% lazdynų riešutų.
„Lazdynų giraitė“ - riešutinės kreminės masės saldainiai. Šie saldainiai yra sveriami, todėl mėgėjai jų gali įsigyti tiek kiek leidžia jų galimybės arba kiek kiekvieno širdelė geidžia. Įpakavimas spalvingas ir patogus. Saldainių mėgėjas gali greitai pradėti mėgautis nuostabaus skonio saldainiais. Jie suteikia trumpalaikės energijos.
Šiuos saldainius galima rasti visuose prekybos centruose kaip „Rimi“, „Iki“ „Maxima“, „Media“, specializuotose parduotuvėse, turguje, bazėje. Taip pat šiuose prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse, bazėse, turguje galima rasti ir kitų Akcinių bendrovių saldainių, kurie yra didžiausi AB „Rūta“ konkurentai kaip pvz. AB „Kraft FFood Lietuva“, AB „Vilniaus pergalė“.
Marketingo aplinka
Kaip ir kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos plėtros lygis, taip ir AB „Rūtai“ šie veiksniai turi įtakos. Nuo jų didesniu ar mažesniu mastu priklauso gyventojų perkamoji galia, jų elgsena rinkoje, saldainių (prekių) paklausa, ir jų pardavimas.
AB „Rūta“ savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra. Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai kaip šeima, jos dydis, lyties sudėtis, amžius, darbuotojų skaičius, pajamos. Visa tai nulemia saldainių perkamumą.
Siekiant šio tikslo, AB „Rūta“ užmezga ryšius su įrengimų tiekėjai, žaliavų tiekėjais, pasitelkia į pagalbą pardavimo tarpininkų ir pagalbininkų. Tuo pačiu metu AB „Rūta“ susiduria su didesniu ar mažesniu skaičiumi varžovų - konkurentų, siekiančių, kad pirkėjai įsigytų būtent jų siūlomų prekių.
AB „Rūtos“ pirkėjai, kurie yra saldainių vartotojai, daro didžiausią įtaką marketingui. Jie lemia jos tikslus, strateginius ir taktinius sprendimus, netiesiogiai formuoja marketingo kompleksą.
Pirkėjo turimos lėšos visada yra ribotos. Išleidęs pinigus vienoms prekėms, jis turi atsisakyti kitų. Todėl dėl pirkėjo paklausos ir jo pasirinkimo konkuruoja prekės ir juos gaminančios įmonės.
Konkurencija
Saldainių rinkoje galima išskirti vertikalią ir horizontalią konkurenciją. Horizontali konkurencija vyksta tarp panašių produktų, tenkinančių tuos pačius vartotojo poreikius. Šiuo atveju, parduotuvėse neprekiaujama saldainiais, kurie turėtų panašias savybes kaip tiriamas saldainis „Lazdynų giraitė“, todėl, horizontalios konkurencijos nėra.
Vertikali konkurencija - tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius, tenkinančių skirtingų prekių rūšių. Vertikali konkurencija yra didelė, nes parduotuvėse vartotojams pateikiamas platus asortimentas įvairių rūšių saldainių. Lietuvoje pagaminti ar importuoti saldainiai yra įvairių skonių ir gali būti pakaitalais šiems saldainiams.
Didžiausi konkurentai AB „Rūta“ yra ir AB „Kraft Food Lietuva“, AB „Vilniaus pergalė“, UAB „Conditor“ ir kitos užsienio įmonės. Todėl tarp šių įmonių nuolat vyksta konkurencija, kadangi jos nori patenkinti pirkėjų poreikius.
Jei AB „Rūtą“ tenkina toks neformalus ir palyginti lėtas garso apie saldainius ir tuo pačiu klientų rato didėjimas - reklamos iš tikrųjų galima atsisakyti. Tačiau atlikus tyrimą ir pateikus tokį klausimą kaip „ Ar jūs perkate AB „Rūta“ saldainius paveiktas reklamos?“ daugiau nei pusė žmonių atsako, kad „Taip“.
Šiuo metu Lietuvoje dauguma gyventojų gauna minimalius ir vidutinius atlyginimus, daug yra bedarbių, tik nedidelė dalis žmonių gauna didelius atlyginimus, todėl yra jaučiama pinigų stoka, o tai lemia, kad ne pirmo būtinumo prekės yra nustumiamos į šoną, pirma apsirūpinama tuom, kuom reikia - pirmo būtinumo prekėmis, o vėliau jau, jei yra galimybė perkama ne pirmo būtinumo prekės, kitaip galima jas pavadinti prabangos prekės, o saldainius taip galima ir pavadinti.