Riešutų sviestas - tai gardus ir universalus produktas, kuris tinka tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams. Sodrus, riebus riešutų sviesto skonis ir glotni konsistencija malonios tekstūros suteikia patiems įvairiausiems desertams. Riešutų sviestas gali būti naudojamas ir nesaldiems patiekalams pagardinti. O Azijoje iš šio skanėsto dažnai gaminami įvairiausi padažai, kuriais gardinamos ne tik salotos, bet ir „summer rolls“ suktinukai.

Riešutų Sviesto Gamyba Namuose

Riešutų sviestą pasigaminti namuose - paprasta. Tereikia mėgstamus riešutus paskrudinti orkaitėje, sudėti į trintuvą ir trinti apie 4-5 minutes, tuomet įdėti šaukštelį medaus arba klevų sirupo bei žiupsnelį druskos ir viską dar šiek tiek patrinti, kol taps norimos konsistencijos. Vienam puodeliui riešutų sviesto reikės 262,5 g mėgstamų riešutų. Namie paruoštas sviestas, laikomas šaldytuve, tinkamas vartoti išlieka nuo 3 iki 6 mėnesių.

Riešutų Sviesto Rūšys

Kaip sako pranešime žiniasklaidai cituojama prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė, riešutų sviesto rūšių gali būti pačių įvairiausių. Tai priklauso nuo to, kokie riešutai naudojami. Nuo to, kokius riešutus gamindami riešutų sviestą naudosite, priklauso jo maistinė vertė, tačiau, kad ir kokios rūšies riešutų sviestas būtų, visi jie pasižymi mineralų bei vitaminų gausa.

• Žemės riešutų sviestas
• Migdolų sviestas
• Anakardžių sviestas
• Lazdyno riešutų sviestas

Istorija ir Įdomūs Faktai

Žemės riešutų sviestą 1895 m. pirmą kartą pagamino amerikiečių gydytojas ir mitybos specialistas Johnas Harvey'us Kelloggas. Įdomu tai, kad jis riešutų sviestą sukūrė vyresniems žmonėms, kuriems buvo sunku kramtyti riešutus ar kitą daugybę maistingų medžiagų turintį maistą. Per metus vienas amerikietis vidutiniškai suvalgo 1,5 kg riešutų sviesto. Laikui bėgant Amerikoje šis ingredientas tapo toks populiarus, kad netgi turi savo dieną. Ji švenčiama sausio 24-ąją.

Kulinarijos Panaudojimas

Žemės riešutų sviestą kulinarijoje galima panaudoti pačiais įvairiais būdais. Žinoma, populiariausia yra šį skanėstą tepti ant sumuštinių, juo gardinti košę. Arba paprasčiausiai valgyti su vaisiais: obuoliais ar bananais. Riešutų sviestas taip pat dažnas įvairiausių desertų priedas: nuo šokoladinių batonėlių, pyragų, keksiukų, tartalečių iki ledų. Visgi, šis ingredientas dažnai naudojamas ne tik saldiems, bet ir pikantiškiems patiekalams ruošti. Riešutų sviesto dedama į įvairiausias sriubas ar troškinius, pavyzdžiui, vištienos, avinžirnių, čili troškinį. Arba trintą riešutų sviesto sriubą, kuri gaminama iš riešutų sviesto, vištienos sultinio, svogūnų, česnakų, salierų ir mėgstamų prieskonių.

Azijos šalių virtuvėje naudojami padažai su riešutų sviestu pagaminami labai paprastai: tereikia riešutų sviesto, sojos padažo, žaliosios citrinos sulčių, medaus, tarkuoto imbiero ir smulkinto česnako. Visi šie ingredientai yra sudedami į nedidelį indelį, užpilami karštu vandeniu ir sumaišomi. Vėliau gautas padažas yra atvėsinamas ir naudojamas įvairiausiems patiekalams pagardinti.

Receptai su Riešutų Sviestu

Paprastas obuolių pyragas

Ingredientai:

• 500 g šaldytos sluoksniuotos tešlos
• 7 obuoliai
• 5 valg. šaukšt. mėgstamo riešutų sviesto
• 2 valg. šaukšt. malto cinamono

Gaminame:

1. Šaldytą sluoksniuotą tešlą atšildykite ir iškočiokite.
2. Obuolius nulupkite, išpjaukite sėklalizdžius ir supjaustykite plonomis skiltelėmis.
3. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir išdėliokite lakštus taip, kad neliktų tarpų. Išklotą tešlą padenkite riešutų sviestu, ant viršaus tvarkingai išdėliokite obuolių skilteles, apibarstykite cinamonu ir užlankstykite tešlos kraštus, suformuodami krepšelį.
4. Paruoštą pyragą pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200°C, ir kepkite apie 20 minučių.
5. Patiekite su smulkintais lazdynų riešutais, o jei norėsis daugiau gaivumo, pagardinkite šviežiomis ar šaldytomis uogomis.

Nekepti sausainiai su riešutų sviestu

Ingredientai:

• 1 puodelis baltojo cukraus
• 3/4 puodelio rudojo cukraus
• 115 g sviesto, supjaustyto kubeliais
• 1/2 puodelio pieno
• 240 g žemės riešutų sviesto
• 2 arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto
• 1/2 arbat. šaukšt. druskos
• 2,5 puodelio avižinių dribsnių

Gaminame:

1. Didelę kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.
2. Vidutinio dydžio puode sumaišykite cukrų, sviestą ir pieną. Viską užvirkite ir pavirkite apie minutę. Nukelkite nuo ugnies ir įmaišykite žemės riešutų sviestą, vanilę ir druską, tuomet suberkite avižinius dribsnius ir viską išmaišykite.
3. Iš gautos tešlos suformuokite sausainius ir padėkite ant paruoštos kepimo skardos, leiskite sausainiams sustingti.

"Rūta" - Šokolado Istorija Lietuvoje

Traukia smaližius Į Šiaulius atklydę smaližiai visada randa kelią į senąjį saldainių fabriką, šiandien žinomą kaip UAB „Rūta“. Čia ne tik galima patenkinti savo gurmaniškus poreikius įmonės kavinukėje ar nupirkti saldžių lauktuvių namiškiams parduotuvėlėje, bet ir susipažinti su įdomia šokolado istorija tik šiemet duris atvėrusiame „Rūtos“ šokolado muziejuje, kokio Lietuvoje daugiau neturi nė viena konditerijos įmonė.

Istorija

Kad saldainius gaminanti įmonė jau skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, galima nesunkiai suprasti tik žvilgtelėjus į paties pastato išvaizdą ir pamačius šalia pastato išrikiuotus įrenginius, kitados naudotus saldainių gamybai. Beje, senąjį fabriko pastatą sukūrė tarpukario Lietuvos latvių kilmės architektas Karolis Reisonas, kuris taip pat suprojektavo ir žymius Kauno statinius - Prisikėlimo bažnyčią, Vytauto Didžiojo karo muziejų. Tad „Rūtai“ priklausantis statinys yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą.

Šimtametė „senutė“ Šiaulių „Rūta“ yra viena iš ilgiausią istoriją turinčių konditerijos įmonių Lietuvoje. Kitąmet ji minės savo šimtmetį. Viskas prasidėjo 1913 metais, kai 36-erių konditeris Antanas Gricevičius, įsigijęs žemės sklypą su mediniu namu Vytauto ir Tilžės gatvių sankirtoje, čia įsitaisė karamelės virimo katilą ir su savo žmona Juzefa ėmė gaminti saldainius. Iki pirmojo pasaulinio karo Šiauliuose veikę šeši saldainių fabrikai priklausė rusų, vokiečių, žydų ir lenkų tautybės verslininkams, tad, norėdamas pabrėžti pirmosios mieste lietuviškos saldainių dirbtuvėlės tautiškumą, A. Gricevičius pavadino ją augalo „rūta“ vardu.

Šokolado Muziejus

Kakavos pupelės vietoj pinigų Tik šių metų vasaros pradžioje bendrovės „Rūta“ patalpose atidarytas Šokolado muziejus greit tapo žinomas ir pritraukia būrius saldumynų mėgėjų. Vos įėjus į muziejų, lankytojas pasijunta tarsi ispanas, pirmą kartą išsilaipinęs Centrinėje Amerikoje. Lankytojus pasitinka žmogaus ūgio actekų imperatorius Montesuma ir kakavos medis.

Tokia muziejaus ekspozicijos „indėniškoji“ detalė nėra atsitiktinė, mat kakavmedžiai, iš kurių gaunamos kakavos pupelės, augo Lotynų ir Vidurio Amerikos atogrąžų miškuose. Centrinės Amerikos gyventojai pirmieji išmoko gaminti šokoladą ir jį vartojo skystą. Actekai šventai tikėjo, kad kakavos sėklos į žemę atkeliavo tiesiai iš rojaus. Kakavos pupeles jie naudojo vietoj pinigų. Teigiama, kad garsusis actekų imperatorius Montesuma turėjo net 40 tūkstančių kakavos maišų! Šiuo Dievų maistu jis mėgaudavosi iš auksinių indų.

---