pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Arbatos ruošimas žiemai: receptai ir patarimai

Pakilus temperatūrai dažnai ieškome naminių metodų pagerinti savijautą ir padėti organizmui kovoti su ligos simptomais. Vasarą valgome daug šviežių vaisių ir uogų, tačiau reikėtų nepamiršti pasirūpinti vitaminais ir šaltajam sezonui.

Augalų mišiniai gleivėms valyti ir kraujui gerinti

Svarbu yra pažinti gleivių savybes - lipnumą ir tepimą (tekėjimą), ir tai yra neigiama gleivių savybė. Pagal Tibeto mediciną žmoguje esantys skysčiai vadinami bendru vardu - geltonieji skysčiai. Limfa ir gleivės yra gelsvos spalvos, kiti skysčiai yra bespalviai ar balti. Jie labai svarbūs: pernešamos medžiagos, maitinami audiniai, ir per juos vyksta šalinimas.

Į organizmo valymąsi svarbu pažvelgti sezoniškai. Vyrauja pasyvumas ir kaupimas. Kaip gamtoje, taip ir žmoguje. Žiemos meto savybės - perteklius, jo kaupimas, t. y. tikra stagnacija jau baigėsi. Reikia pašalinti, kas susikaupė kaip žiemą būtino pertekliaus atliekos. Ankstyvą pavasarį natūraliai suaktyvėja skysčių tekėjimas. Tokiu metu reikia ne stabdyti tekėjimą, bet pasinaudoti juo.

Žolelių arbatos receptai

Štai keletas arbatų receptų, kurie gali padėti palaikyti sveikatą ir kovoti su ligomis:

  1. Dirvinio asiūklio arbata: 8 g išdžiovintos dirvinio asiūklio žolės užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti valandą, nukošti.
  2. Liepos žiedų arbata: Arbatinį šaukštelį liepos žiedų užplikyti stikline verdančio vandens, 10 min. palaikyti, nukošti.
  3. Pavasarinės raktažolės arbata: Valgomąjį šaukštą pavasarinės raktažolės lapų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 val., nukošti.
  4. Kraujažolės arbata: 20 g išdžiovintos susmulkintos kraujažolės žolės užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirti 10 min., atvėsus nukošti. Gerti po 1- 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.
  5. Aviečių uogų arbata: 2 valgomuosius šaukštus sausų avietės uogų užpilti 400 ml verdančio vandens, palaikyti 1 valandą, nukošti.
  6. Saulėgrąžų žiedlapių arbata: 2 valgomuosius šaukštus saulėgrąžos žiedlapių užpilti 1/2 litro verdančio vandens. Po 10 min. nukošti.
  7. Bruknės lapų arbata (šaltasis būdas): 5 g bruknės lapų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 12 val., nukošti.
  8. Bruknės lapų arbata (karštasis būdas): 20 g bruknių lapų užpilti 3 stiklinėmis verdančio vandens, pavirti 10 min, kiek atvėsus nukošti.
  9. Blindės žievės arbata: Arbatinį šaukštelį susmulkintos blindės žievės užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 val., nukošti.
  10. Žolelių arbata: 2 arbatinius šaukštelius išdžiovintos žolės užpilti 250 ml verdančio vandens, uždengus palaikyti 2 val., nukošti.

Mišinių receptai

  • Mišinys Nr. 1: Liepos žiedai 20 g, čiobrelio žolė 20 g, vaistinės ramunėlės žiedai 20 g. Arbatinį šaukštelį mišinio užpilti stikline verdančio vandens, 5 min. palaikyti, nukošti.
  • Mišinys Nr. 2: Aviečių lapai 20 g, aviečių uogos 10 g, raudonėlio žolė 20 g, ankstyvojo šalpusnio lapų 20 g. Valgomąjį šaukštą mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, 10 min. pavirti ant mažos ugnies, nukošti.
  • Mišinys Nr. 3: Avietės uogų 15 g, liepos žiedų 15 g, triskiaučio lakišiaus žolės 15 g, raktažolės žolės 10 g, raudonėlio žolės 15 g, varnalėšos šaknys 20 g, juoduogio šeivamedžio žiedų 10 vnt. Valgomąjį šaukštą mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti.

Augalai, padedantys valyti gleives ir stiprinti organizmą

Blindė skystina gleives, saugo nuo sulipimo. Česnakas, kaip ir dilgėlė, puikiai skaido gleives. Gleivinėms vertėtų prisiminti košes iš bolivinės balandos, burnočio. Sambucusnigra (juoduogis šeivamedis). Jo žiedai skystina gleives ir kraują. Pačios stipriausios piktžolės prieš mūsų ligas - tai kiaulpienė, garšva, dilgėlė. Dilgėlė valo kraują, negu tirština, ypač jauna.

Svarainių nauda ir receptai

Svarainiais naudinga stiprinti imunitetą, jie padeda esant anemijai, užklupus peršalimui, bendram silpnumui ir kitoms bėdoms. Svarainių sėklos liaudies medicinoje vartojamos gana plačiai: sergant gastroenteritu, spazminiu kolitu, uždegiminėmis kvėpavimo organų ligomis (bronchitu arba laringitu), skaudant gerklei, esant padidėjusiam dujų išsiskyrimui žarnyne. Tai ir toksinų šluota. Šią uogienę galite naudoti gerdami su vandeniu kaip gėrimą ar arbatą, jos galima įdėti plakant vaisių kokteilius, naudoti desertams, maišyti su kitomis uogomis. Jei ruošite arbatą, tik nedėkite uogienės į verdantį vandenį, kad nežūtų vitaminai!

Nevirta svarainių uogienė

Ingredientai: 2 stiklinės supjaustytų, nuvalytų svarainių puselių su sėklytėmis.

Gaminimas: Susmulkintus svarainius su sėklytėmis sumalti, dėti į indėlius ir į šaldiklį. Prieš naudojimą atšildyti.

Svarainių sirupas

Svarainius supjaustyti riekelėmis. Reikia kuo plonesnių riekelių, nes taip geriau išsiskirs sirupas. Užpilti cukrumi. Tiesiog užpilu tiek cukraus, kad pasidengtų riekelės iš visų pusių. Pamaišau. Palieku per naktį kambaryje. Nupilu sirupą ir vėl užpilu cukrumi. Palieku per naktį. Taip darau 2-3 kartus. Kiekvieną kartą išsiskiria vis mažiau sirupo, o jei dar ilgiau - prasideda rūgimas, pradeda skraidyti muselės. Iš dubens svarainių man išsiskyrė puslitris sirupo. Kadangi tai nėra daug, sirupo nekaitinu, o tiesiog laikau šaldytuve. Skaniausia užpilti karštu vandeniu - svarainių arbata.

Svarainius džiovinti galima džiovyklėje arba orkaitėje. Su džiovykle viskas aišku - sudėkite ant padėklų, užstatykite 70 laipsnių ir džiovinkite iki norimo kietumo. O jei orkaitėje, aš darau taip: į kepimo indą įkloju kepimo popieriaus ir supilu likusias svarainių riekeles. Orkaitę įkaitinu iki 100 laipsnių, o tarp orkaitės durelių įdedu sulankstytą rankšluostį - taip geriau išeina drėgmė ir geriau džiūva. Džiovinu 3-7 valandas, priklausomai nuo to, kiek daug sirupo pavyko ištraukti, kokio drėgnumo riekelės, kaip storai supjaustytos, kaip kietai noriu išdžiovinti. Gali gautis net kaip traškučiai, tik atsargiai - nesudeginkite.

Šaltalankių uogienės receptai

Šaltalankių uogienė - tai tikras senųjų tradicijų gamtos turtas. Šaltalankių uogienė puikiai tiks ragauti su desertiniais sūriais, ožkos pieno sūriu, ledais bei pyragais. Be to, iš šios uogienės galite pasiruošti ir organizmą stiprinančią šaltalankių arbatą. Tad pasigaminkite puikios šaltalankių uogienės ir pasimėgaukite.

Klasikinė šaltalankių uogienė

Atskirkite šaltalankių uogas nuo šakelių ir išrinkite lapus. Į puodą suberkite cukrų ir supilkite vandenį, viską išmaišykite ir išvirkite sirupą. Kai cukrus visiškai ištirps vandenyje, atsargiai į verdantį sirupą suberkite šaltalankių uogas. Sumažinkite ugnį iki mažiausios ir toliau maišydami virkite apie 5 minutes. Tam geriausia naudoti ilgą medinį šaukštą. Po penkių minučių, puodą nukelkite nuo viryklės ir palikite visiškai atvėsti. Tai užtruks apie 3-4 valandas. Atvėsusią šaltalankių uogienę supilkite į šiltus, kruopščiai išplautus stiklainius.

Šaltalankių džemas

Pasigaminti šaltalankių džemo gana paprasta, o mėgautis galėsite visus metus. Šis džemas puikiai tiks tiekti su sūriais, gardinti košes ar tiesiog tepti ant duonelės. Berkite uogas į puodą ir užpilkite vandeniu. Nemažą tankų plieninį sietą išklokite muslinu ar dviguba marle, dėkite virš švaraus indo ir perkoškite šaltalankius. Į švarų puodą supilkite gautas šaltalankių sultis, suberkite cukrų (galite dalį paprasto pakeisti uogienių cukrumi, taip džemas geriau stings). Kaitinkite apie 10 min.

Uogienių virimo patarimai

Vos pradedu virti uogienę iš karto patiriu nepakartojamą pasidididžiavimo savimi ir namų ramybės jausmą. Iki šiol man geriausias desertas yra skrebutis su uogiene. O prie blynų? O ant varškės pusrytinės? O žiemą, kai pradeda gerklę skaudėti ar drebulys krėsti?

Pirmą kartą apie uogienėms virti skirtą specialų cukrų sužinojau Anglijoje. „Jam sugar“ jis vadinosi. Ir kai Londone kulinarijos mokykloje mokiausi virti braškių uogienę (man, lietuvei, tai buvo juokingai lengva užduotis), tai ją virėm būtent su uogienėms skirtu cukrumi. Bet labiausiai man patinkantis dalykas šiame reikale yra uogienės konsistencija. Nesvarbu, ar uogienę verdate pirmą ar tūkstantąjį kartą, jei virsite uogienę su „Dansukker“ cukrumi uogienėms ji gausis tobulo tirštumo, kuris lengvai papuoš skrebutį ar trupininio pyrago nesugadins. O svarbiausia yra skonis, kai valgai ir negali sustoti… Taip, uogienės pareiga būti saldžiai, bet ne per saldžiai, kad net dantis gelia tas saldumas. Iš kur tie stebuklai??? Kuo jis kitoks nei paprastas cukrus? Nes ten yra pektino.

Kas per dalykas yra pektinas? Natūralus tirštiklis, kuris randamas vaisių ląstelių sienelėse, daugiausiai jo yra obuoliuose ir citrusiniuose vaisiuose. Ir dar šiame specialiai uogienėms skirtame cukruje yra kalio sorbato, kurio natūraliai randama šermukšnių uogose. Štai ir visas stebuklas. Tiesą sakant, aš su „Dansukker“ cukrumi uogienėms išbandžiau dešimt receptų ir nė karto juo nenusiviliau.