Išvykos prie jūros ar savaitgaliai prie ežero daugeliui neatsiejami nuo iš tolo sklindančio rūkytos žuvies aromato. Dažnai tokia žuvis būna sūroka, todėl sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad ją vartoti derėtų saikingai.
Nors rūkytos mėsos gaminių normos gana griežtos (jų siūloma suvartoti tik 50g per savaitę), o rūkytai žuviai tokių nustatytų normų nėra, pasak E.Gavelienės, ji neturėtų būti kasdienės mitybos dalis. Rūkymas - vienas iš konservavimo būdų, kai produktas apdorojamas nevisiško degimo medienos dūmais. Deja, proceso metu susidaro tam tikros medžiagos, galinčios pakenkti sveikatai, jei rūkytos žuvies suvartojama per daug.
„Nors pasaulyje nuolat ieškoma naujesnių rūkymo technologijų, pritaikomi tam tikri filtrai, kad kiek galima mažiau tokių medžiagų valgant žuvį patektų į organizmą, rūkyti patiekalai tebūna proginis maistas. Sveikatai palankiausia būtų trumpai žuvį virti garuose, kepti orkaitėje, apšlaksčius citrinos sultimis, arba troškinti. Reikėtų taip pat vengti gaminti žuvies filė tešloje, gruzdinant dideliame aliejaus kiekyje.
Jei renkatės rūkytą žuvį, jos maistinė vertė nepriklauso nuo rūkymo būdo: šalto ar karšto, tai tik skonio reikalas. Nors prekybos centruose rūkytą žuvį pirkėjai dažniausiai renkasi šaltojo sezono mėnesiais, pasak Lilijos Eidukaitienės, visus metus populiarios rūkytos lydekos, skumbrės ir ešeriai.
„Šio sezono naujiena - karštai ir šaltai rūkytos auksaspalvės dorados.
Kaip išsirinkti šviežią rūkytą žuvį?
„Rimi“ kokybės vadovė Ana Čudinienė pataria, kaip išsirinkti šviežią rūkytą žuvį. „Šaltai rūkytos žuvys turėtų būti aukso spalvos, jų paviršius - švarus, sausas, o kvapas - malonus, būdingas rūkytiems gaminiams. Pradedančios gesti žuvys būna drėgnos, lipnios, gali būti juntamas pelėsių kvapas. Rūkytą žuvį būtinai laikykite šaldytuve ir suvartokite iki galiojimo termino pabaigos. Taip pat nepatariama valgyti rūkytos žuvies odos, nes rūkymo metu joje gali kauptis kenksmingos medžiagos“, - perspėja A.
Leidimai ir registracija
Norint užsiimti žuvies apdorojimu, rūkymu ir pardavimu, reikia registruotis Teritorinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Tačiau, jei Jūsų gamybos apimtys viršis 150 kg per savaitę išrūkytos žuvies bei savo produkciją planuojate išvežti į kitas šalis, tokiu atveju, reikia gauti gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinį patvirtinimą.
Išsamesnę informaciją apie šiuos reikalavimus galite rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos portale. Mažais kiekiais gaminamų žuvininkystės produktų tiekėjai prieš registravimą turi suderinti gaminamų žuvininkystės produktų asortimentą su Teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios kontroliuojamoje teritorijoje planuoja vykdyti veiklą.
Svarbu paminėti, kad patalpos, kuriose bus vykdoma ši veiklą turi būti gamybinės paskirties.
Žuvininkystės produktai turi būti tvarkomi patalpose ar vietose, kurios įrengtos pagal reglamento (EB) Nr. 852/2004 reikalavimus. Produktai turi būti rūkomi tam skirtoje patalpoje arba specialioje vietoje, įrengtoje su ventiliacine sistema, kad dūmai nepatektų į kitas gamybos patalpas.
Vienas pagrindinių leidimų, kuriuos turėsite gauti, norint užsiimti žuvų produktų prekyba yra Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Šį pažymėjimą išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuriai reikia pateikti:
- Nustatytos formos prašymą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo.
- Maisto tvarkymo patalpų projektą (planą) su įrenginių išdėstymu. Maisto tvarkymo patalpos turi būti suprojektuotos, pilnai įrengtos, švarios, suremontuotos, geros būklės.
- Vadovo įsakymą dėl Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (toliau - RVASVT) principais pagrįstos savikontrolės sistemos taikymo.
Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 3 punkto nuostatos reglamentuoja, kad maisto tvarkymo subjektai tvarko maistą, taikydami RVASVT sistemą, parengtą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) 5 straipsnio nuostatas.
Maisto tvarkymo įmonės savanoriškai gali pasirinkti joms priimtiną savikontrolės sistemos diegimo variantą. Norint užsiimti raudonųjų ir juodųjų ikrų prekyba, užtenka turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kitų leidimų nereikia. Svarbu turėti produktų atsekamumą patvirtinančius dokumentus ir laikytis visų gamintojų nurodytų produktų laikymo sąlygų.
VMVT Kontrolė ir Pažeidimai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama oficialią importuojamų bei rinkai tiekiamų maisto produktų ir pašarų kontrolę, teikia informaciją apie nesaugius maisto, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus, nustatytus rinkos kontrolės ar importo kontrolės metu. Skubūs pranešimai apie nesaugų maistą talpinami nuolat.
Potogeniniai mikroorganizmai Listeria monocytogenes visai neseniai nustatyti 2024. 08. 22 “ Lašišos gabalėliai su svogūnu” iš Latvijos. Primename skelbiamą informaciją VMVT apie šios bakterijos pavojingumą.bei apie tai, kad būtina laikytis savikontrolės programos taisyklių.
2024 m. VMVT specialistai tikrindami lauko prekybininkus, vis dar fiksuoja pardavėjus, dirbančius neturint reikalingų dokumentų tokiai veiklai vykdyti. 2022 m. buvo patikrinta virš 1 tūkstančio prekybos vietų, o 2023 m. beveik 500, iš kurių kasmet buvo nustatoma apie 20-30 nelegalių prekiautojų.
VMVT leidimai maisto tvarkymo veiklai išduodami nuotoliniu būdu, teikiant dokumentus el.
Asociatyvi nuotr. FOTO: | Delfi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tikrindama įtarimus dėl Šventojoje, Kopų gatvėje, nehigieniškomis sąlygomis rūkomos ir galimai neteisėtai prekiaujamos žuvies, inicijavo neplaninį patikrinimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Patikrinimo metu inspektoriai nustatė, kad rūkytos žuvies prekeivis Ž. C. šios veiklos nebuvo įregistravęs VMVT, o išrūkytą žuvį laikė netinkamomis sąlygomis - dėl to šis produktas galėjo tapti nesaugus vartoti. Nors tąkart, dar vasaros sezono metu, VMVT minėtam asmeniui uždraudė vykdyti nelegalią veiklą ir skyrė 195 eurų baudą, jis vis tiek neįregistravo savo veiklos VMVT ir toliau neteisėtai prekiavo rūkyta žuvimi.
Atlikus pakartotinį patikrinimą su Jungtinio operacijų centro ekonominės policijos pareigūnais, paaiškėjo, kad Ž. C. nevykdė ankstesnių VMVT inspektorių reikalavimų ir nepašalino kai kurių trūkumų, pavyzdžiui, rūkytą ir atvėsintą žuvį laikė ne šaldytuve, o atvirai ant prekystalio neapsaugant jos nuo išorinės taršos, be to, ir toliau žuvimi prekiavo nelegaliai.
Dėl pasikartojančių pažeidimų Ž. C. buvo taikyta griežtesnė sankcija - skirta 1040 eurų bauda.
Vien vasaros sezono metu, kai prekyba rūkyta žuvimi yra itin populiari tarp poilsiautojų bei vietos gyventojų, VMVT inspektoriai Klaipėdos regione patikrino 14 prekybos žuvimi ir žuvies gaminiais vietų - 4-iose iš jų fiksavo pažeidimus: nuo prastos darbuotojų higienos, produktų laikymo sąlygų pažeidimų iki nepateikiamų kainų etikečių, be to, ne visi prekiautojai kontrolę atliekantiems inspektoriams pateikė privalomus turėti termometro patikros sertifikatą ir geriamojo vandens tyrimų protokolą.
Už nustatytus pažeidimus jiems buvo taikyta administracinė atsakomybė.
VMVT primena, jog žuvies produktai yra vieni greičiausiai gendančių produktų, kurie laikomi netinkamomis sąlygomis gali sukelti sveikatos negalavimų, todėl labai svarbu, kad prekiaujant šiais produktais būtų griežtai laikomasi reikalavimų.
Kaip atskirti kokybišką rūkytą žuvį?
Žuvis yra ypač jautrus laikymo sąlygoms ir trukmei produktas, kuris greitai genda. Laikoma netinkamomis sąlygomis žuvis gali būti apsinuodijimo maistu priežastimi. Dėl to patys pirkėjai turi išlikti budrūs ir turi vengti žuvį pirkti iš atsitiktinių prekeivių.
Šaltai rūkytos žuvys yra aukso spalvos, jų paviršius - švarus, sausas. Neskrostų žuvų pilvas - neperplyšęs, o raumenys - pilkai gelsvos spalvos, kieti, pjūvyje lengvai trupa. Šių žuvų kvapas malonus, būdingas rūkytiems gaminiams.
Sugedusių rūkytų žuvų paviršius būna drėgnas, blankaus aukso arba pilkšvo atspalvio, jų pilvas glebus, kartais suplyšęs, pati mėsa glebi, nemalonaus kvapo.
Karštai rūkytų žuvų paviršius - nuo šviesiai auksinės iki rudos spalvos. Konsistencija švelni, sultinga, gali būti sausoka, trupanti, kvapas - malonus.
Sugedusios žuvies paviršius - drėgnas, lipnus, aštraus ar pelėsių kvapo, pilvas - glebus ar plyšęs, viduriai - su irimo požymiais, raumenys glebūs, o mėsa apkartusi.