Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas teigia, kad Lietuvoje rūkant kas trečiam suaugusiajam, o kas antram nepilnamečiui vartojant elektronines cigaretes, visuomenėje akivaizdžiai vis dar trūksta suvokimo apie alternatyvių tabako ir nikotino gaminių žalą.
Jam antrina ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios medicinos centro vadovas, kardiologas Pranas Šerpytis.
Jis pabrėžia, kad dešimtmečiais visuomenei kaip prevencinė priemonė siunčiami įspėjimai dėl nikotino žalos sveikatai rūkančiųjų seniai nebeveikia.
„Rūkymas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi. Bet tai yra ir labai didelė priklausomybė. Jau 40 metų kalbame, kad rūkymas yra žalingas sveikatai, bet, matomai, tai neveikia visuomenės ir, matyt, reikėtų tam keisti visą taktiką. Lūžio taškas turės įvykti“, - portalo „Lietuvos sveikata“ surengtoje diskusijoje apie tai, kaip spręsti Lietuvoje įsivešėjusią rūkymo problemą, kalbėjo gydytojas-kardiologas P. Šerpytis.
„Jeigu jaunimas bus užimtas kitais dalykais - jei steigsime muzikos mokyklas, jei steigsime sales, takelius - jis bus užimtas ir turės mažiau tos priklausomybės. Nors dalis visuomenės vis vien rūkys. Rūkymas yra didesnė priklausomybė nei kokainui ar alkoholiui. Ir net jei žmogus ją ir numeta, ji sugrįžta“, - kalbėdamas apie jaunų žmonių priklausomybę rūkymui pridūrė specialistas.
Naujojo Seimo Sveikatos komiteto narys S. Čaplinskas teigia, kad savo kadencijoje planuoja skirti dėmesio priklausomybių visuomenėje mažinimui.
„Nuo šitos problemos tikrai nenusišalinsiu. Bet tuo pačiu noriu ir pasakyti, kad tik kartu ir tik su žmonių palaikymu, kalbant apie priklausomybių temą, tam reikia visuomenės palaikymo ir atliepimo“, - diskusijoje kalbėjo S. Čaplinskas.
„Jei tik dalis kažkokių specialistų, kad ir kokie jie geri būtų, jei tik viena organizacija per savo prizmę kurs strategiją, kuri yra daugiakomponentė ir kurios priežastys yra daugiakomponentinės, mes norimo rezultato turbūt nepasieksime“, - sakė parlamentaras.
Būtina atskirti suaugusiųjų ir nepilnamečių amžiaus grupes
Diskusijoje dalyvavęs daugiau kaip dešimtmetį su priklausomais asmenimis dirbantis psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad ieškant priemonių kovoti su rūkymo priklausomybe visuomenėje, būtina atskirti suaugusiųjų ir nepilnamečių amžiaus grupes.
Pasak specialisto, vienai grupei pritaikoma prevencija ar žalos mažinimo priemonės nebūtinai bus tinkamos dirbant su kita amžiaus grupe.
„(Rūkymo - ELTA) situacija Lietuvoje buvo galbūt neteisingai suvaldyta, nes turėjome iš karto atskirti kelias grupes - suaugusius, kurie jau rūko ir yra priklausomi ir nepilnamečius. Tai šioje vietoje, galvoju, kad kažkur padarėme klaidą ir nesuvaldėme to proceso ir dabar turime tokią situaciją, kurią irgi kažkaip reikia spręsti“, - teigė psichologas.
„Reikia atskirti pilnamečius ir nepilnamečius ir šiais klausimais, turbūt, turi dirbti atskiros grupės, nes jie turi būti sprendžiami radikaliai kitaip“, - sakė L. V.
Jis taip pat pažymėjo, kad nors daliai visuomenės įmanoma padėti suvaldyti rūkymo priklausomybę, nereikėtų turėti iliuzijų, kad rūkymas kaip reiškinys visiškai išnyks.
„Reikia pripažinti tiesą, kad neateis ta diena, kai žmonės nevartos.(...) Priklausomybės liga yra neišgydoma, ją reikia keisti. Tai žinome nuo Froido laikų, kad jos ne išgydomos, bet pakeičiamos į kažką kitą - ar tai bus kažkokios veiklos, medžiagos ar panašiai, šiuos sprendimus dar turėsime priimti“, - sakė psichologas, pabrėždamas, jog itin svarbu, kokia veikla ar naujas formuojamas įprotis, atsisakius priklausomybės, ją pakeis.
„Rūkymas daugiausiai siejasi su nerimo ir depresijos simptomatika. Jei išimame šitą medžiagą, tai laukiame, kas ateis į jos vietą. Bet simptomatika nedingsta. (Iki tol - ELTA) medžiaga buvo pasirinkta viena, o kas dar atitinka tą simptomatiką? Pavyzdžiui, marihuana, alkoholis arba kompiuteriniai žaidimai, kas jau irgi ateina? Tai ar mes norime, kad tai ateitų į tą vietą?“ - klausimą kėlė L. V.
Elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių
Kaip rodo šiemet pristatyti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys, visame pasaulyje augant elektroninių cigarečių vartojimui tarp paauglių, kol kas bene prasčiausia situacija - Lietuvoje.
Skelbiama, kad tarp lietuvių mokyklinio amžiaus paauglių - daugiausia elektronines cigaretes bandžiusių rūkyti 11-mečių, 13-mečių ir 15-mečių.
Tarp penkiolikmečių Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą yra rūkę beveik 60 proc. berniukų ir mergaičių. Tarp trylikamečių - 41 proc. mergaičių ir 36 proc. berniukų, o 11 metų amžiaus grupėje - 21 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, tabako suvartojimas 15 metų ir vyresniems gyventojams Lietuvoje pernai siekė 1223 cigaretes per metus. Palyginti su 2022 metais, vartojimas sumažėjo 2,2 proc., o vidutiniškai Lietuvos gyventojas per dieną surūko 3,4 cigaretės, skelbia VDA.
Pernai fiksuotas ir nežymus elektroninių tabako gaminių vartojimo augimas - pernai elektroniniai gaminiai sudarė 22 proc.
ELTA primena, kad pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ryškus elektroninių cigarečių vartojimo augimas ne tik tarp suaugusių, bet ir paauglių.
Todėl nuo 2022 m. liepos 1 d. šalyje yra įsigaliojęs draudimas prekiauti elektroninių cigarečių skysčiais su skoniais. Taip pat 2022 metais Seimas priėmė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas.
Elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių Lietuvoje (PSO duomenys)
| Amžiaus grupė | Berniukai (%) | Mergaitės (%) |
|---|---|---|
| 11 metų | 21 | 18 |
| 13 metų | 36 | 41 |
| 15 metų | Beveik 60 | Beveik 60 |