O prisiragavę vėl grįžtame prie savo šaknų, prie juodos ruginės duonos, rūkytų lašinukų ir raugintų kopūstų.
Tradicijos ir dabartis
Daugelis žmonių iš naujo atranda savo istoriją ir iš naujo perkonstruoja savo tapatumą. Jei bandome ją paversti savotišku kanonu, sudaryti vienintelį teisingą visų laikų lietuviškų patiekalų sąrašą - tradicija numiršta. Tad, galime sakyti, kad kiekvienas laikmetis turi savo lietuviškiausius patiekalus.
Lašiniai lietuvių virtuvėje
Pasak V. Sako, nė viena pasaulio tauta nevartoja tiek daug kiaulės lašinių, kaip šiaurinėje Žemės pusrutulio dalyje gyvenantys lietuviai. Kepti, marinuoti, rūkyti, sūdyti, švieži, troškinti, virti, malti, gardinti druska ir prieskoniais, lašiniai drebučiuose, net su medumi ir šokoladu. O kur dar įvairiausiai pagaminti ir prieskoniais gardinti spirgai, kepamieji ir tepamieji taukai?
Dešros, netikras zuikis, paštetai Lietuvoje gaminami su lašiniais. Jais prismaigstomi liesesnės mėsos didieji kepsniai, kad mėsa kepant arba troškinant būtų sultingesnė, riebesnė, skanesnė. Rūkytais lašinukais būtinai įdaromi įvairių mėsų vyniotiniai, suktinukai, kepsniai, maltinukai, kukuliai.
Anot eksperto, rūkytų lašinių juostelė su krienais ant juodos ruginės duonos riekės - gardžiausias ir geriausias užkandis lietuviui. Tik pridėk epušės - ir rūkylai geri, dešros, skilandžiai po trejus po ketverius metus negesdami, nepelydami iškaba, o išstovėję tokį kvapą susibrandina, kad ne tik kokybės ženklo, o net auksinės etiketės reikėtų.
Lašinių rūšys ir gaminimo būdai
Lietuviai nuo senų senovės žinojo, kad lašiniai privalo būti sūdomi tik tamsioje patalpoje ir be salietros. Gerai atvėsusius lašinius iš visų pusių įtrinti druska (10 % mėsos svorio). Sudėtus į indus lašinius dar reikia apibarstyti druska.
Lašiniai įsisūri per 2-3 savaites. Per tą laiką juos reikia dažnai pavartyti, palaistyti atsiradusiu sūrymu, kad vienodžiau įsisūrėtų ir nebūtų geltonų dėmių. Unikali lašinių savybė: jų neįmanoma persūdyti.
- Aukštaitiškai kaimiškai sūdyti lašiniai.
- Dusetų dvaro sausai sūdyti lašiniai.
- Dzūkiškai biednai sūdyti lašiniai.
- Meikštų dvaro sūdyti lašiniai.
- Utenos sūdyti lašiniai.
Taip paruošti lašiniai išlaiko ilgesnes keliones, tad tinka vežtis į tuos kraštus, kur žinoma, kad lašiniai negaminami.
- Augustavo dvaro marinuoti sūdyti lašiniai.
- Ginkūnų dvaro marinuoti sūdyti lašiniai.
- Šiaulių gardieji kepti lašiniai.
- Lygumų dvaro virti aitrieji lašiniai.
- Pakruojo dvaro su medumi virti lašiniai.
Patiekti prie gerai atšaldytos „Trejų devynerių trauktinės“ su šviežiai raugintais agurkėliais yra tikras delikatesas. Rozalimo dvaro virti lašiniai. Senovėje taip ruoštais lašiniais dvaro darbininkai būdavo maitinami per sunkiuosius darbymečius.
- Senoviniai virinti lašiniai iš Pautenas.
- Šiaulių greitieji lašiniai.
- Žagarės dvaro virti lašiniai.
- Žiemgališki virti užkandiniai lašiniai.
Kretingos dvaro mėsinėje 1kg lašinius su oda nuplaudavo, gerai nusausindavo ir perpjaudavo į du lygius po 500 g gabalus. Šie dviejų skonių, gražūs savo išvaizda lašiniai anais laikais būdavo didžiausias delikatesas Rusijos imperatoriaus rūmuose.
Sveikata ir lašiniai
Kad žmogus būtų sveikas, kad nesirgtų gripu, peršalimo ir plaučių ligomis, būtina kasdien suvalgyti 30 gramų tikrų lašinių su tikra juoda rugine duona ir česnako skiltele.
Jų biologinis aktyvumas yra penkis kartus aukštesnis nei jautienos riebalų arba sviesto. Lašiniai iš kraujagyslių pašalina cholesteriną, o organizmas juos įsisavina net 97% ir todėl nesikaupia toksinės medžiagos.