pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ruginės Duonos Receptas ir Kulinarinės Tradicijos

Probiotikai itin naudingi mūsų organizmui - gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą, netgi turi priešuždegiminių savybių. Dėl šios priežasties žmonės vis dažniau renkasi fermentuotus ar raugintus produktus. Pavyzdžiui, iš parduotuvių lentynų šluoja kombučią, tačiau dažnas pamiršta jos „sesę“ - Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse gerai žinomą girą, kuri pasižymi ne prastesnėmis maistinėmis savybėmis.

Gira - tradicinis gėrimas

Gira - nuo seno Rytų Europoje, Lietuvoje ir Latvijoje populiarus gėrimas, gaminamas iš ruginių duonos gabalėlių, cukraus, mielių bei vandens. Gira pasižymi itin naudingomis savybėmis - ne tik gausiu natūralių probiotikų, bet ir vitaminų kiekiu. Gira gaminama fermentuojant ruginės duonos gabalėlius, cukrų ir mieles. Visas procesas trunka apie porą dienų, (priklausomai nuo temperatūros), kol mielių pagalba cukrus fermentuojasi į alkoholį ir anglies dioksidą.

Štai kombučia - fermentuotas arbatos gėrimas, gaminamas naudojant arbatos, cukraus ir gyvą simbiotinę bakterijų ir mielių koloniją, dar vadinama „grybu“. Fermentacijos procesas taip pat gali užtrukti nuo kelių dienų iki keleto savaičių.

Giros gamybos procesas

  1. Pradedant gamybos procesą jums reikės natūralios duonos, kurią reikėtų orkaitėje paskrudinti iki tamsios spalvos. Labai svarbu šiam žingsnyje nenaudoti jokio aliejaus ar prieskonių.
  2. Paskrudintą duoną apipilkite virintu vandeniu, kuris būtų atvėsintas iki kambario temperatūros. Užpylus, palikti, kad skrudintos duonos džiūvėsiai išbrinktų.
  3. Išbrinkusią duoną perkošti. Likęs skystis nuo išbrinkusios duonos yra vadinamas „misa“, kurios mums ir reikės giros gamybos procesui.
  4. Taigi, pasigaminus „misą“ pradedame raugti girą - cukrų sumaišome su paruošta „misa“ ir pilame vandens, kol bus pasiekta 38-40 laipsnių temperatūra. Jeigu temperatūra per aukšta, naudokite šaltą virintą vandenį.
  5. Viską paruošus, sausas arba šlapias mieles sumaišome su paruoštu pagrindu, pridedame razinų ar kitų norimų pagardų ir padedame šiltoje patalpoje rūgimui bei paliekama 18-24 valandoms.
  6. Praėjus šiam laikotarpiui, girą galima atvėsinti ir mėgautis.

Šprotai - delikatesas

Estijos nacionalinė žuvis yra silkė, tačiau šprotai yra jau šimtmečius neatsiejami nuo estų kasdienybės. Kadaise buvęs neturtingų našlių pragyvenimo šaltinis yra virtęs delikatesu, kuris patiekiamas net priėmimuose pas prezidentą. Manoma, kad garsiųjų Talino šprotų su prieskoniais ištakos siekia XVIII a. pabaigą. Talino našlės sūdydavo šprotus mažose statinėse su lauro lapais ir angliškais prieskoniais. Kai XIX a. antroje pusėje vienas pirmųjų Estijos žuvų pardavėjų Voldemaras Sörensenas pradėjo gaminti šprotus skardinėse, pakrantėje prasidėjo didelis šių žuvų prekybos bumas.

Dažniausiai buvo naudojami šie prieskoniai: lauro lapai, juodieji pipirai, kvapieji pipirai, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras, muskato riešutas, kalendra, kardamonas, vanilė ir cukrus. Kiekviena šprotų konservų gamykla turėjo savo receptą, kurį kruopščiai saugojo nuo konkurentų.

Jau tuomet buvo populiaru juos valgyti su duona, sviestu ir kiaušiniu, tačiau sumuštinis nebuvo siejamas su šventine diena. Sovietmečiu šprotai su kiaušiniu ėmė puošti ir stalus per šventes, nes paprasčiausiai trūko kitų kokybiškų žuvų. Estai į sumuštinius su šprotais žiūri rimtai, juos patiekia bet kokia proga - nuo vestuvių ir laidotuvių iki gimtadienių ar Naujųjų metų išvakarių.

Įdomu tai, kad net ir pastarojo dešimtmečio vykusiuose Estijos prezidentų priėmimų meniu yra dešimtys užkandžių kompozicijų, kuriose šprotai yra pagrindiniai herojai. Patys populiariausi sumuštiniai, kuriuos rasite kone ant kiekvieno šventinio stalo - tiesiog su sviestu, raudonaisiais svogūnais, šprotais, kietai virtais kiaušiniais ir krapais. Variacijų, žinoma, yra visokiausių - vienuose namuose duona patepama garstyčiomis, kiti mėgsta vietoj sviesto naudoti kreminį sūrį, gardinti česnakais ar kaparėliais.

Receptas: Šprotų sumuštinis su žirneliais

Šiek tiek netradiciniam šprotų sumuštinio variantui panaudokite šviežius arba šaldytus žirnelius.

  • Reikės: juodos ruginės duonos, šprotų aliejuje, raudonojo svogūno, cukraus, citrinos sulčių, sviesto, petražolių, krapų.
  1. Gaminame: keptuvėje įkaitinkite šiek tiek sviesto ir jame apkepkite susmulkintą baltąjį svogūną.
  2. Sudėkite žirnelius, įberkite druskos ir pipirų ir kaitinkite apie 10 minučių.
  3. Žirnelių ir svogūnų mišinį sudėkite į trintuvą ir supilkite pašildytą pieną arba grietinėlę. Mišinį sutrinkite iki vientisos masės.
  4. Raudonąjį svogūną supjaustykite plonais griežinėliais, įberkite šiek tiek cukraus, citrinos sulčių ir palikite pastovėti apie 10 minučių.
  5. Duonos riekes supjaustykite trikampiais arba išilgai per pusę, patepkite jas sviestu ir ant viršaus šaukštu dėkite purios žirnelių tyrės.

Receptas: Nesaldus pyragas su šprotais

Ypač lengvai ir greitai pagaminamas nesaldus pyragas bus tikras išsigelbėjimas, kai reikia greitai pamaitinti būrį žmonių.

  • Reikės: 500 g mielinės sluoksniuotos tešlos, didelė sauja svogūnų laiškų, 4 virti kiaušiniai, 1-2 indeliai šprotų aliejuje, sauja šviežių krapų, 2 žali kiaušiniai, 200 ml 35 proc. grietinėlės.
  1. Gaminame: sluoksniuotą tešlą iškočiokite iki kepimo skardos dydžio. Skardą išklokite kepimo popieriumi ir ant jo dėkite tešlą.
  2. Susmulkinkite svogūnų laiškus ir virtus kiaušinius, tolygiai apibarstykite tešlą. Ant viršaus išdėliokite šprotus. Ant viršaus pabarstykite smulkintų krapų.
  3. Išplakite kiaušinius su grietinėle ir tolygiai apipilkite pyragą.
  4. Kepkite 200 °C temperatūros orkaitėje apie 20-25 minutes, kol apskrus. Leiskite šiek tiek atvėsti, tada supjaustykite mažais gabalėliais ir patiekite.

Receptas: Šprotų tortas su rugine duona

Tai tarsi sočios salotos su duona, tik puošnesnės. Nebrangūs produktai juos pateikus netradiciniu būdu gali virsti viso vakarėlio pažiba - ypač, jeigu skirsite laiko papuošti šį „tortą“.

  • Reikės: 200 g tamsios ruginės duonos, 75 g sviesto, 1 indelio šprotų aliejuje, 150 g šviežio kreminio sūrio, 150 g 30 proc. grietinėlės, želatinos, citrinos, kiaušinio, kaparėlių, žalumynų.
  1. Gaminame: duoną smulkiai sutrinkite pirštais arba virtuviniu kombainu. Ištirpinkite sviestą ir sumaišykite su smulkinta duona.
  2. 20 cm skersmens torto formą išklokite kepimo popieriumi ir ant dugno suspauskite duonos masę. Dėkite skardą į šaldytuvą pusvalandžiui, kad sustingtų.
  3. Šprotus smulkiai supjaustykite.
  4. Želatinos lapelius 5 minutes pamirkykite šaltame vandenyje. Iš želatinos išspauskite vandens perteklių. Išspauskite iš citrinos sultis ir jas užvirinkite nedideliame puode. Užvirus, nukelkite nuo ugnies ir ištirpinkite želatinos lapelius jose.
  5. Atsargiai supilkite į grietinės ir kreminio sūrio mišinį.
  6. Supilkite šią masę ant duonos sluoksnio ir palikite pastovėti šaldytuve bent 3 valandas. Patiekdami apibarstykite smulkintu kiaušiniu, kaparėliais, ir žalumynais.

Kulinarinis paveldas Kaišiadorių rajone

Kaišiadorių rajonas garsėja savo kulinariniu paveldu. Čia rasite sūrių, sraigių, šakočių, liofilizuotų produktų, duonos gaminių, medaus, mėsos gaminių ir kitų skanėstų.

Sūrinės

  • Sūrinė „Ostvalds fabrica“ - sūriai pagaminti pagal latvišką receptą, bet tobulėjant mokomasi gaminti ir kitų šalių sūriai. Šie sūriai pamėgti ne tik Kaišiadorių rajono gyventojų, bet ir svečių iš visos Lietuvos.

Sraigių ūkis

  • Sraigių ūkis „Aspersa“ - čia galima paragauti išskirtinio skonio paruoštų sraigių su česnakiniu padažu, sraigių su pelėsiniu sūrių, sraigių konservų, sraigių ikrų ir t.t.

Šakočiai

  • „Kaišiadorietiška virtuvė“ - dažno lietuvio šventinis stalas be šakočio neįsivaizduojamas. Šakotis - išskirtinio skonio, unikalios išvaizdos kepinys, stalo puošmena.

Liofilizuoti produktai

  • „Fresco fiorito“ - tai liofilizuotų produktų linija ieškantiems aukščiausios kokybės maisto produktų sau ir savo artimiesiems.

Duona

  • UAB „Gudobelė“ - čia kepa skanią plikytą kvietinę duoną. Duona yra kasdieninis patiekalas. Su ja organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. paros kalorijų poreikio.

Medus

  • Algirdo Medus - keturių kartų bitininkystės tradicijos. Bitininkystė - tai jų gyvenimo būdas, jų hobis, pomėgis ir laisvalaikis.

Mėsos gaminiai

  • Rūtos Kriaučiūnaitės IĮ - Zūbiškėse esančioje Rūtos Kriaučiūnaitės individualioje įmonėje gaminami konservai, dešros ir kiti gaminiai iš žvėrienos.
  • UAB „Žiežmarių mėsa“ - firminis Žiežmarių skilandis taip pat yra tikrasis mūsų krašto pasididžiavimas.
  • ŽŪB „Nematekas“ - lietuviai yra mėsavalgių tauta, ypač gausiai valganti kiaulieną.

Žolinė Rumšiškėse ir kituose Lietuvos miestuose

Žolinė - tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Lietuvoje, įvedus krikščionybę, Žolinės šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.

Sakoma, kad Žolinė esanti bene vienintelė metų šventė, kai visos gėlės nori būti nuskintos ir nuneštos į bažnyčią. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji.

LRT.lt pateikia renginių programą. Rumšiškėse - kermošius, koncertas, vakaronė su dainomis. Saulės mieste - liaudiška Žolinės vakaronė. Į Pivašiūnus suplūs tūkstančiai tikinčiųjų.

Iniciatyva "Lietuvoje užauginta duona"

Penktadienį „Vilniaus duona“ pristatė ilgalaikę iniciatyvą „Lietuvoje užaugina duona“, kuria bus siekiama ruginius gaminius kepti naudojant miltus, pagamintus tik iš Lietuvoje užaugintų rugių. Prie iniciatyvos taip pat prisijungė šalies ūkininkai ir miltų gamintoja „Malsena“. Palaikymą išreiškė ir LR Žemės ūkio ministerija, rašoma pranešime spaudai.

Siekiant užtikrinti aukščiausio lygio kontrolę ir atsekamumą, „Vilniaus duona“ iš miltų gamintojo pirks tik išimtinai iš lietuviškų grūdų sumaltus miltus. Tam, kad jų nepritrūktų, pasirašytos sutartys su miltų gamintoju, kad atrinkti ūkininkai augins rugius būtent „Vilniaus duonai“.

Kepyklėlė "Miltuotos rankos" Dotnuvoje

Darbštus ir sumanus dotnuvis Andrius Balandis kartu su žmona Gina perkeltoje iš Pakruojo r. Degėsių k. autentiškoje senovinėje troboje Dotnuvoje įkūrė kepyklėlę „Miltuotos rankos“. Čia išsaugotos net menkiausios vidaus ir išorės detalės, o duona, pynutės ir bandelės kepamos malkomis kūrenamoje krosnyje.

Kiekvieną dieną malkinė krosnis užkuriama apie 14 valandą ir kūrenama iki 19 valandos. Naudojamos eglinės malkos, kurios išdega iki ryto, o žarijos paliekamos krosnyje. Penktą valandą ryto atėjęs Andrius išima pelenus, krosnį išvalo, išplauna ir paruošia dienos darbams. Tada pradedamos maišyti tešlos. Vienos, pavyzdžiui, duonai, jau būna paruoštos iš vakaro - rūgsta. Kiti gaminiai maišomi ryte. Kol tešla kyla, užbaigiami paruošiamieji darbai prie krosnies.

Krosnies temperatūra siekia 350-370 °C. Pirmiausia kepama ruginė duona - jai reikia daugiausia karščio. Kepant temperatūra pamažu mažėja, todėl vėliau dedami šviesių miltų gaminiai: balta duona, batonai, pynutės. Galiausiai - bandelės.

Kepyklėlėje dirba keturiese: Andrius su žmona Gina ir dvi padėjėjos. Kepama visko - pynes didesnes ir mažesnes, batoną, ruginę ir plikytą duoną, bagetes, beigelius, baronkėles. Turima keturių rūšių bandelių: su juodųjų serbentų įdaru, su razinomis, su cinamonu ir su lašinukais. Dar kepami sausainiai.

„Bandelių tešloje vietoj cukraus naudojamas vietinis medus, o prieš Kalėdas kepama kalnai kūčiukų. Vyrai labiausiai mėgsta bandeles su lašinukais, moterims dažniau patinka saldžios“, - papildo G. Per mėnesį „Miltuotos rankos“ sunaudoja apie toną baltų miltų ir 300 kilogramų ruginių. Kai būna daugiau užsakymų, miltų prireikia dar daugiau. Visgi gamybą riboja krosnis - daugiau tiesiog netilptų.

Ruginės duonos receptas formavosi palaipsniui ir iki šiol yra tobulinamas - galutinio varianto dar nėra. Tešlą maišo maišykle, o visa kita - rankomis. Kepėjai sako, kad galėtų kepti ir daugiau, bet tiek neparduosi per dieną. Vienu kepimu į krosnį deda po 20 kepaliukų ruginės duonos ir tiek pat plikytos. Maksimalus kiekis - apie 40 kepaliukų.

Duoną galima iškepti su vardu ar smagiu piešiniu. „Turime savų, nuolatinių pirkėjų. Čia rytais būna veiksmo metas“, - pripažįsta A. Balandis, kuris taip pat yra Dotnuvos bendruomenės pirmininkas.