Nors šiais laikais įvairiausių šviežių vaisių ir daržovių prekybos centruose galime įsigyti ištisus metus, sezoniškumas vis dar svarbus. Pavasarį jau galima rasti pirmųjų lietuviškų daržovių, kurios ne tik labai gardžios, bet ir naudingos sveikatai. Ši sriuba ne tik maistas, o tiesiog vaistas! Labai skani ir kvepiani gaiviu pavasariu.

Pavasario Daržovių Nauda

Ši sriuba ne tik maistas, o tiesiog vaistas! Labai skani ir kvepiani gaiviu pavasariu. Žalią spalvą sriubai suteikia - naudingosios dilgėlės, rūgšties - vitaminingos rūgštynės, aromato - pirmosios kvapniosios gelsvės, o visų gydytojų išgirti topinambai - maloniai tirštos konsistencijos. Vietoj įprastų baltos duonos skrebučių crouton, sriubą apibarsčiau seniai savo pamėgtu sveikesniu pasirinkimu - spragintomis linų ir kanapių sėklomis. Vietoj tradicinės grietinės, sriubą dažniausiai šlakstau šaltai spaustu linų sėmenų ar kanapių aliejumi.

Ridikėliai

Ridikėliai - viena pirmųjų daržovių, pavasarį nudžiuginanti šviežiu derliumi. Traškūs, sultingi, maloniai aštrūs, o svarbiausia - labai naudingi žiemos išsekintam organizmui! Jie labai mažai kaloringi (100 g - apie 20 kcal), bet kupini ląstelienos, kuri suteikia sotumo ir prisideda prie sklandaus virškinimo. Šiose daržovėse yra daug vitamino C, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, geležies, natrio, fosforo. Įrodyta, kad ridikėliai padeda atsikratyti organizme susikaupusių toksinų, turi stiprų antioksidacinį poveikį, slopina uždegimus. Taip pat padeda palaikyti reikiamą skysčių pusiausvyrą organizme. Jie labai naudingi širdžiai, kraujagyslėms, padeda reguliuoti kraujospūdį, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Stiprina imunitetą, saugo nuo pavasarinio peršalimo. Ridikėliuose esantis kalcis ir fosforas palaiko sveikus kaulus, sąnarius, dantis.

Rūgštynės

Nepelnytai primiršta daržovė. Kaip ir ridikėliai jos visai nekaloringos (100 g - apie 21 kcal), bet nauda organizmui - milžiniška. Tai yra puikus vitaminų C, E, K, B grupės šaltinis, taip pat jose gausu geležies, kalcio, magnio, fosforo ir kitų mineralų. Šis žalumynas yra tikras pavasarinės avitaminozės priešas! Įrodyta, kad rūgštynės netgi mažina anemijos riziką, padeda varginant lėtiniam nuovargiui, galvos skausmams, sumažėjus fiziniam pajėgumui. Taip pat didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Naudingiausi jauni rūgštynių lapeliai, jie netgi detoksikuoja organizmą, gerina kepenų, tulžies pūslės, virškinimo sistemos veiklą. Taip pat stiprina širdį (ir kitus raumenis), gerina kraujotaką, palaiko sveiką nervų sistemą.

Svogūnų Laiškai

Jų galima užsiauginti net ant savo palangės. Mažai kas žino, bet svogūnų laiškai yra maistingesni už patį svogūną. Juose daugiau antioksidantų, B grupės vitaminų, vitaminų C, A, K. Taip pat gausu geležies, vario, mangano, cinko ir kitų mineralų. Tai puikus dietinis valgis, nes 100 g tėra apie 30 kcal. Kadangi svogūnų laiškuose gausu maistinių skaidulų, jie gerina virškinimą, žarnyno veiklą, mažina vidurių užkietėjimo riziką, naudingi metant svorį. Turi labai stiprų priešuždegiminį poveikį, stiprina imunitetą ir taip ne tik mažina peršalimo ir kitų infekcinių ligų, bet net ir vėžio riziką. Įrodyta, kad slopina daugelio lėtinių ligų simptomus, ypač artrito. Taip pat palaiko širdies sveikatą, sklandžią kraujotaką, mažina hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio riziką.

Vaisių Nauda

Avokadai

Dauguma prisibijo šių vaisių, nes yra girdėję, kad jie riebūs ir kaloringi. 100 g yra apie 240 kcal - palyginus su kitais vaisiais tai daug. Vis dėlto avokadai yra sveikų riebalų šaltinis ir juos į mitybą rekomenduojama įtraukti kiekvienam. Ypač pavasarį, kai organizmas yra nusilpęs po žiemos. Be sveikų riebalų čia gausu skaidulų, B grupės vitaminų, vitamino C, E, K, kalcio, magnio, antioksidantų ir dar galybė kitų sveikatai palankių medžiagų. Avokadai labai naudingi širdžiai, nes didina gerojo ir mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Įrodyta, kad jie mažina infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir kitų kardiologinių ligų riziką. Taip pat didina energijos lygį, fizinį ir protinį pajėgumą, organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Dėl skaidulų labai naudingi žarnynui, palaiko sveiką mikrobiomą, padeda pasišalintikenksmingoms medžiagoms, kartu prisideda prie svorio reguliavimo procesų. Avokaduose yra labai galingų antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukelto pavojaus, lėtina senėjimą bei mažina vėžio riziką! Šiuos vaisius turėtų pamėgti sergantieji cukriniu diabetu, nes jie padeda reguliuoti cukraus lygį kraujyje. Galiausiai jie labai naudingi regai, nes juose yra akims svarbių medžiagų liuteino ir zeaksantino. Dėl to avokadai mažina kataraktos ir amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką.

Bananai

Juos su malonumu valgome ištisus metus, bet pavasarį bananai gali būti naudingi kaip niekad. Kaip ir avokadai jie gana kaloringi (100 g - apie 110 kcal), bet kartu labai maistingi. Juose gausu B grupės vitaminų, vitamino C, kalio, magnio, mangano, antioksidantų. Pavasarį bananai labiausiai rekomenduojami dėl teigiamo poveikio nuotaikai, o juk labai dažnai pasibaigus žiemai organizmas būna pervargęs ir dėl to mus apninka depresyvios mintys. Bananuose yra triptofanų, kuriuos organizmas paverčia į laimės hormonu vadinamą serotoniną. Todėl reguliariai valgant šių vaisių gerėja nuotaika, mažėja neigiamas streso poveikis organizmui, tampa lengviau atsipalaiduoti, net pagerėja miego kokybė. Be teigiamo poveikio psichikai ir nervų sistemai, bananai labai naudingi širdžiai, mažina hipertenzijos, infarkto, insulto ir kitų kardiologinių ligų riziką. Taip pat palaiko sklandų virškinimą, imuninės sistemos darbą. Kadangi ilgam suteikia sotumo, pasitarnauja metant svorį. Be to, jie gerina raumenų funkcijas, didina jų pajėgumą, spartina atsigavimą po fizinio krūvio, todėl padeda pasiekti geresnių rezultatų sportuojant.

Rūgštynių Sriubos Receptas

1. Topinambus šepetėliu gerai nuplaukite, lupti jų nebūtina, bet jei norite, daržovių skustuku galite nuskusti jų odelę. Topinambus supjaustykite gabaliukais ir pakepinkite puode su šlakeliu alyvuogių aliejaus.
2. Svogūnų laiškus nuplaukite ir supjaustykite, suberkite ant kepamų topinambų ir maišydami kelias minutes pakepkite kartu.
3. Rūgštynių ir gelsvių lapus perinkite, nuplaukite, jų pjaustyti nebūtina. Taip pat nuplaukite ir dilgeles, jų nuplikyti karštu vandeniu prieš dedant į puodą irgi nebūtina, nes vis tiek bus sriuboje užverdamos. Dilgėlių irgi nepjaustykite.
4. Į puodą su topinambais ir svogūnų laiškais supilkite sultinį. Pavirkite 5 minutes, tada suberkite švarius rūgštynių, dilgėlių, gelsvių lapelius. Leiskite sriubai užvirti ir iš karto nukelkite nuo ugnies. Uždengtą puodą su sriuba palikite karštai 15 minučių, kad daržovės lėtai baigtų gamintis.
5. Sriubą sutrinkite elektriniu trintuvu ar kokteilinėje iki kreminės konsistencijos. Jei reikia, dar gardinkite druska, pipirais bei dar kartą pašildykite iki virimo. Sriubą pilstykite į lėkštes, apibarstykite spragintomis sėklomis, pjaustytais svogūnų laiškais ir apšlakstykite tyru aliejumi.
6. Norėdami paspraginti linų sėmenis ir kanapių sėklas, įberkite jų po kelis šaukštus į sausą keptuvę, spraginkite ant vidutinio karštumo ugnies kelias minutes vis pamaišydami, kad nesudegtų. Spraginamos sėklos gali pradėti spragsėti, tai uždenkite dangti, kad neišsilakstytų. Taip paruoštas sėklas galite pasidėti ilgesniam naudojimui, jos tinka ne tik sriubų, bet ir salotų bei užkandžių apibarstymui.

Tai pirmoji šviežia sriuba, kurią išviriau iš šiųmetinių žalumynų, užaugusių mano pakeltose lysvėse bei šalia vasarnamio patvoryje surinktų jaunų dilgėlių. Ką tik, pavasarį nukasti topinambai yra patys šviežiausi, juos pirkau tik pargrįžusi iš Krokuvos pas vieną močiutę Druskininkų turguje. Kol kas topinambų dar nesu pati pasisodinusi, bet planuoju iki vasaros įkišti į žemę, kad jau vėlyvą rudenį galėčiau kasti savą derlių. O rūgštynės, gelsvės, bei laiškiniai česnakai tai iš mano daržo. Jie patys pirmieji po žiemos atželia, nes yra daugiamečiai augalai.

---