Ruduo Lietuvoje - tai metas, kai gamta ruošiasi žiemai, o ūkininkai skaičiuoja derlių ir planuoja ateinančius metus. Šis laikotarpis turi įtakos ne tik žemės ūkiui, bet ir aplinkos procesams bei gyvulininkystei.
Karstinio Kraštovaizdžio Pokyčiai Rudenį
Lietuvos geologijos tarnyba baigia 2024-ųjų Šiaurės Lietuvos karstinio kraštovaizdžio monitoringą. 2024 m. pavasario ir rudens monitoringo darbų rezultatai skiriasi: per paskutinį skaičiavimą aptikta 16 naujų karstinių reiškinių (12 smegduobių, 1 įslūga ir 3 urvai), o balandį - 49. Toks skirtumas iš dalies susijęs su meteorologinėmis sąlygomis - rudenį dėl mažo kritulių kiekio gruntinio vandens lygis buvo nusekęs 2-3 m (nuo vasaros vidurio Lietuvos šiaurėje lijo mažai).
Karstas - tai procesas, kai požeminis vanduo tirpdo uolienas, pavyzdžiui, klintį, dolomitą, akmens druską ar gipsą. Šiaurės Lietuvoje gipso uolienos slūgso arti žemės paviršiaus, todėl ištirpusios suformuoja tuštumas, virš kurių įgriuvus dirvožemiui atsiranda smegduobės. Geologų duomenimis, dabar Šiaurės Lietuvos karstiniame regione suskaičiuota daugiau nei 11 tūkst. įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių.
Gyvulininkystės Iššūkiai ir Skerdimo Laikas
Pastaruoju metu itin daug priekaištų susilaukusi naujoji atsiskaitymo tvarka už mėsai parduotus galvijus kelia nerimą ne tik gyvulių augintojams. Žemės ūkio specialistai nuogąstauja, ar užteks visiems rinkos dalyviams principingumo ir kantrybės skaidrinti šią sistemą. Po pusmečio aiškinimų, konsultacijų ir naujos atsiskaitymo už galvijus pagal skerdenų kategorijas ir klases sistemos populiarinimo, susiduriame su skerdyklų piktnaudžiavimu ar nesąžiningumu.
Dar 2005 metų pradžioje daug diskutuota apie būsimą atsiskaitymo už mėsai užaugintus galvijus būdą. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (LMPA) kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), prašydama susieti tiesiogines išmokas su atsiskaitymu už užaugintus galvijus. Kitaip tariant, išmokas už mėsai parduotus nupenėtus buliukus ūkininkai gautų tik tada, jei su jais skerdyklos už galvijus atsiskaitytų pagal skerdenos masę ir kokybę. Tuo tarpu perdirbėjai, „populiarindami“ atsiskaitymą už galvijus pagal skerdenos masę ir kokybę, pasitenkino tuo, kad pasiūlė ūkininkams patiems gyvulius lydėti į skerdyklas ir dalyvauti vertinant bei sveriant skerdenas.
Lietuvoje didžiąją dalį mėsai auginamų galvijų sudaro pieninių veislių buliukai, brokuotos karvės. Vos 4 proc. Skaičiuodami, kokį gyvulį ir pagal kokią apmokėjimo sistemą parduoti apsimoka labiau, įsitikinsime, kad naujoji apmokėjimo sistema palankesnė mėsingesnius galvijus užauginusiems ūkininkams.
Naujos sistemos tobulumu, patikimumu ar ją taikančių asmenų sąžiningumu abejoti verčia ir tai, kad stambių brokuotų karvių skerdenos išeiga buvo labai nedidelė (kai kuriais atvejais ji siekė vos 35-38 proc.). Antra, ūkininkas A. Krūvelis skerdenų vertinimo rezultatus sužinojo tik po pusantros savaitės, t. y. tada, kai apskųsti juos jau buvo vėlu (ūkininkas turi faksą, internetą, fiksuoto ir mobiliojo ryšio telefoną). Maža to, rezultatus ūkininkas gavo tik primygtinai to reikalaudamas.
Anot A. Verčiant ūkininkus parduoti gyvulius pagal naują tvarką, tarsi pamirštama, kad naujos tvarkos turėtų laikytis ir pirkėjai. Pavyzdžiui, pirkti gyvulių jie turėtų važiuoti su svarstyklėmis. Kita problema - nuostatos pristatyti iš ūkininko nupirktą gyvulį į skerdyklą tą pačią dieną nepaisymas. Važtaraščiuose paprasčiausiai nefiksuojamas pirkimo laikas. Tai patogu tarpininkams, kurie darbuojasi toli nuo skerdyklų.
Iš čia paaiškinimas, kodėl ūkininkas negali laiku (t. y. per parą) sužinoti skerdenos vertinimo rezultatų. Tai verčia manyti, kad iš ūkininkų nupirkti gyvuliai, prieš keliaudami į skerdyklas, dar pabuvoja nelegaliose stovyklose. Tarpinėse stovyklose nešeriami galvijai praleidžia net iki savaitės - ši faktą dažnai mini ir ūkininkai.
Kalbant apie skerdenų išeigą, verta atsiminti, kad net ir labai liesų galvijų ji būna ne mažesnė kaip 38 proc. (tai patvirtina ilgamečiai tyrimai). Todėl sunku įsivaizduoti, kad daugiau kaip 700 kg sveriančios reprezentacinio ūkio karvės skerdena siekia vos 35 proc. pradinio svorio. Su tokiu teiginiu nenori sutikti skerdyklos.
Paukščių Auginimo Sezoniškumas
Tyrimų objektu pasirinkti X paukštyno paukštidės auginimo aplinka, mėsinių viščiukų broilerių ROSS - 308 pulkas ir po paukščių skerdimo šlaunelių ir krūtinėlių mėsa. Auginimo sąlygų aplinka įvertinta, remiantis stebėjimo būdu pagal kompiuterinę programą „Big Dutchman“ gautais duomenimis, kurie fiksuoti auginimo sąlygų rodiklių registracijos žurnaluose“. Vidutinis svoris, pašaro konversija, paros priesvoris įvertinti, remiantis įmonės viščiukų broilerių registracijos duomenimis.
Nustatyta, kad kuo didesnė auginimo temperatūra, tuo didesnis paukščių kritimų skaičius, tačiau kitos aplinkos sąlygos (dulkių kiekis ir drėgmės kiekis) kritimų skaičiui įtakos neturėjo. Sezoniškumas turėjo poveikį aplinkos sąlygoms paukštidėje. Didesnė drėgmė paukštidėje užfiksuota žiemos ir rudens sezonais (65±00 proc.), aukščiausia temperatūra (25±00 ºC) nustatyta vasarą, o dulkių kiekis mažiausias rudens ir žiemos periodu (4± mg/m3).
Nustatyta priklausomybė tarp paukščių sveikatingumo ir mėsos maistinės vertės: kuo didesnis viščiukų broilerių kritimų skaičius, tuo mažesnis baltymų ir didesnis drėgmės kiekis paukščių mėsoje. Didžiausią įtaką maistinei mėsos vertei turėjo paukščių produktyvumo rodikliai.
Gerinant auginamų viščiukų broilerių sveikatingumą ir produktyvumą, rekomenduojame vasaros laikotarpiu paukštidėje sumažinti temperatūrą iki 20±00 °C.
Aplinkos Sąlygų Įtaka Viščiukų Broilerių Rodikliams
Aplinkos drėgmės ir dulkių kiekis turėjo įtakos viščiukų broilerių produktyvumo rodikliams- paros priesvoriui ir vidutiniam svoriui, nustatyti tarp rodiklių stiprūs tiesinės priklausomybės ryšiai. Nustatyta, kad drėgmė paukštidėje turėjo didelės įtakos viščiukų broilerių krūtinėlės mėsos baltymų kiekiui (r=-0,682) ir riebalų kiekiui (r=0,986). Drėgnesnėje aplinkoje augintų paukščių mėsoje nustatytas mažesnis mėsos baltymingumas ir didesnis riebalų kiekis.