Rosamunde Pilcher - talentinga rašytoja, sugebėjusi suvirpinti skaitytojų širdis savo magišku talentu. Jos kūriniai atlaikė laiko iššūkius ir toliau žavi skaitytojus visame pasaulyje. Jos romanai dažnai pasakoja apie šeimos gyvenimą, motinas ir dukteris, vyrus ir meilužius, dūžtančias širdis ir aistras, kurios žmones gali suartinti arba išskirti.
„Kriauklių ieškotojai“ - nepaprastas pasakojimas apie meilę ir gyvenimą
Legendinio tapytojo dukra Penelopė Kiling nugyveno turiningą ir įdomų gyvenimą: bohemiška vaikystė ir paauglystė Londone ir Kornvalyje, nelaiminga santuoka karo metais ir tas vienintelis, kurį mylėjo labiausiai. Likimas juodu išskyrė, tačiau širdies skausmas niekur nedingo.
Ji užaugino tris vaikus ir išmoko priimti juos tokius, kokie jie yra: godžius, savanaudžius, meluojančius, skaudinančius, vis rečiau aplankančius ir vis mažiau primenančius tuos žmones, kuriais Penelopė norėjo, kad jie taptų. „Kriauklių ieškotojai“ - nepaprastai įtraukiantis pasakojimas apie meilę ir gyvenimą.
Tai laiko iššūkius atlaikęs kūrinys, suvirpinęs skaitytojų širdis, magiškas ir neleidžiantis suabejoti Rosamunde Pilcher talentu. Tai pasakojimas apie šeimos gyvenimą: motinas ir dukteris, vyrus ir meilužius, dūžtančias širdis ir aistras, kurios žmones gali suartinti arba išskirti. Romanas „Kriauklių ieškotojai” 1988-ųjų „New York Times” sąraše pirmoje vietoje laikėsi ištisas 30 savaičių.
Kitos knygos, paliečiančios svarbias temas
Autorės kūryboje galima rasti ir daugiau knygų, paliečiančių sudėtingus šeimos santykius ir gyvenimo iššūkius.
„Motinos tyla“
„Motinos tyla“ - jautri, netikėtų siužeto vingių kupina istorija apie motinos ir dukros ryšį. Penkiolika metų Skaja Terner bėgo nuo savo praeities. Palikusi užnugaryje gimtąjį Škotijos miestelį, ji leidosi į JAV, lyg bandydama įgyvendinti jųdviejų su dvyne seserimi Džine svajonę: tapti žinomomis, po pasaulį keliaujančiomis muzikantėmis, atliekančiomis savo kūrybos dainas.
Džinė buvo nevaržoma, laisva siela, pakerinti savo žavesiu. O štai Skaja - visiška sesers priešingybė, atsakinga ir rūpestinga, - ji visada prižiūrėjo charizmatiškąją Džinę. Tą lemtingą vakarą Skaja turėjo parsivežti seserį iš vakarėlio, tačiau pakliuvusi į avariją patyrė galvos traumą, todėl neprisimena, kas atsitiko.
Pablogėjus motinos sveikatai, po šitiek metų Skaja pirmąkart susiruošia namo. Ji nenutuokia, kad viešnagę apkartins ne tik praeities vaiduokliai, bet ir po miestelį pradėjusios sklisti mįslingos paskalos apie lemtingąjį vakarą. O atrandami vis nauji tiesos fragmentai byloja, kad seserį ji pažinojo ne taip gerai, kaip maniusi.
„Laiškai iš praeities”
Karai vos per trisdešimt ir ji siuva nuotakoms vestuvines sukneles. Deja, jos pačios gyvenimas nė iš tolo neprimena pakilios šventės: tėvas serga Alzheimeriu ir Kara vienintelė gali juo pasirūpinti; motina mirė, kai jai buvo dveji, o vyresnysis brolis Maiklas paliko namus vos baigęs mokyklą.
Atradusi laiko Kara užlipa į palėpę, į kurią vaikystėje tėvas griežtai drausdavo eiti. Tarp daugybės senų daiktų ji randa dulkėtą dėžę, o joje - šūsnį atvirlaiškių iš įvairiausių pasaulio kampelių… Kas ir kodėl penkiolika metų juos siuntė? Ar tai dėl jų buvo draudžiama įžengti į palėpę? Kara negali liautis apie tai galvojusi.
Tačiau ko griebtis, jei vienintelis žmogus, galintis ką nors papasakoti, nebeatsimena net savo paties vardo? „Laiškai iš praeities” - intriguojanti istorija apie šeimą gaubiančias paslaptis ir apie tai, kiek daug galime pasiekti pasikliaudami nuojauta.