Lietuviškas šventinis stalas sunkiai įsivaizduojamas be vieno puošniausių ir seniausių lietuviškų desertų - šakočio. Nuo 15 amžiaus žinomas kepinys, kepamas bene visoje Europoje. Vis tik kiekviena šalis turi savo tradicinį šakotį. Lietuva - taip pat. Dažnai mūsiškis palyginamas su vokiškuoju baumkuchenu.
Net jei ir nesate užkietėjęs saldumynų mėgėjas, vargu, ar kada sugebėjote atsispirti gabalėliui šakočio, kuris atsiduria ant dažno lietuvio šventinio stalo. Istorijos šaltinių duomenimis, penkioliktame amžiuje Europoje šakočius kepdavo vienuoliai, bet receptai būdavo laikomi paslaptyje.
Šakočio gamybos procesas
Daugybę metų Ignalinoje šakočius kepanti Marytė sako, nors šis desertas laikomas prabangiu, jo gamybai užtenka vos kelių ingredientų. „Į tešlos sudėtį įeina tik penki produktai. Svarbiausias produktas yra kiaušiniai. Jų tešloje yra daugiausiai, - pasakoja aukštaitė. - Šiandien kepu šakotį, kuris svers maždaug apie du kilogramus. Tokiam šakočiui yra sudaužoma nuo 25 iki 30 kiaušinių.
Marytė sako, šakotį galima išsikepti ir namuose, tik tam reikia specialios įrangos. „Šakočio kepimui pirmiausiai reikia užkurti židinį, reikalingas iešmas, forma. Na ir, aišku, samtis! Šeimininkė įkaitina formą ir į skardą supila tešlą.
„Skarda yra truputį šilta, nes joje tešla turi įšilti. Skysta tešla gražiai vienodai pasiskirsto po visą formą, - demonstruodama komentuoja M. Gudonienė. Palaukus kol iškeps pirmas sluoksnis, pilamas antrasis. „Kuomet tešla truputėlį paruduoja, ją pilame truputuką iš aukščiau. Dalis tešlos prilimpa, kita dalis krenta žemyn ir po truputėlį formuoja ragiukus, - sako ignalinietė.
Taip kartojama, kol šakotis įgauna reikiamą tūrį. „Anksčiau, kada nebuvo varikliukų, dirbo du žmonės. Vienam reikėdavo sukti iešmą, kitam pilti tešlą. Procesas užtrukdavo truputėlį ilgiau. Baigiant kepti šakotį, varikliukus reikia išjungti, tačiau jokiu būdu nepalikti jo ramybės būsenoje, jį vis tiek reikia sukti rankiniu būdu.
„Visą laiką turi suktis, nes jeigu mes jį sulaikysime, tada labai greitai pats kepinys pradės svilti, - įspėja ne vienerius metus šį pyragą kepanti moteris. Šakočių kepimas reikalauja itin didelio kruopštumo.
„Lietuvių auksarankių dėka atsirado rageliai, kuriuos mes beveik vieninteliai pasaulyje turime. Taip pat atsirado trapus šakotis. Neretai šakočiai dar pavadinami bankuchenais ar baumkuchenais, tačiau, atkreipiamas dėmesys, kad tai visiškai skirtingi kepiniai.
LRT.lt primena, kad baumkuchenas (vok. „Principas kepimo tas pats, bet baumkucheno pats pavadinimas sako, kad tai yra medžio keksas. Prapjovus jo pagrindą yra matomos rievės. Baum - medis, o kuchen - kepinys. Baumkuchenas neturi ragelių - juos ten su šukom lygina. Vokiškas kepinys yra visai skirtingas produktas ir pagal išvaizdą, ir pagal sudėtį“, - patikina Strigailiškyje, Ignalinos rajone, kepyklai vadovaujantis R.
Šakočio receptai
Šakočio pyragui reikės: 1 a.š. vanilinio cukraus, 3 v.š. grietinės, 150 g krakmolo, 200 g miltų, 7 kiaušinių, 350 g cukraus, 350 g sviesto. Gaminimas: Visi produktai turi būti kambario temperatūros.
Ingredientai: 60 kiaušinių; 2 kg aukščiausios rūšies kvietinių miltų; 1,5 kg cukraus; 1,5 kg sviesto; 900 g grietinės; 10 g vanilinio cukraus.
Paruoškite šakočio masę: Kiaušinių trynius atskirkite nuo baltymų. Sviestą išsukite su cukrumi bei vaniliniu cukrumi. Maišykite, kol cukrus ištirps. Sudėkite kiaušinių trynius. Palaipsniui berkite miltus, maišant, kol gausis vientisa masė. Tada supilktie grietinę ir vėl išmaišykite iki vientisos masės. Baltymus išplakite ir lėtai sudėkite į tešlą.
Iškepkite šakotį: Kepimo formą-veleną apvyniokite kepimo popieriumi ir virvele, aptepkite sviestu. Sukdami veleną pilkite tešlą, kad pasidengtų visas ritinėlis. Tešlą pilkite sluoksniais, vis sukant. Kartais padarykite staigesnius judesius tam, kad gautųsi rageliai - spygliai. Taip kepkite, kol sunaudosite visą paruoštą tešlą. Iš nurodyto kiekio ingredientų iškepamas 70 cm aukščio šakotis, kurio svoris apie 5 kg.
"Romnesa" įmonės indėlis į šakočių gamybą
Šakočio receptu pasidalinusiai ir projekte „100 tortų Lietuvai“ dalyvaujančiai įmonei „Romnesa“ priklauso ir didžiausio pasaulyje šakočio rekordas. 2015 m. iškepto milžiniško šakočio aukštis - 372 cm, apimtis storiausioje vietoje - 302 cm, svoris - 85,8 kg. Tai sunkiausias, aukščiausias ir storiausias šakotis Lietuvoje, kuris kepė vieną valandą ir keturiasdešimt minučių.
Rekordinio šakočio kepimui buvo suprojektuota ir pagaminta speciali įranga: keturių metrų ilgio malkomis kūrenama krosnis, 4 m ilgio ir apie 1,5 m pločio skarda tešlai bei 3,7 m aukščio kūgis.
17 metų darbo patirties, 60 šakočių receptų, 2 tonos produkcijos per parą. Apie kelionę iki tokių rezultatų, pirmąsias pamokas, idėjas bei sėkmingo verslo receptą kalbamės su šakočių karaliumi - UAB „Romnesa“ įkūrėju ir vadovu Romualdu Spuliu.
„Romnesa“ per metus sudaužo iki 3 mln. kiaušinių. „Turime netgi kiaušinių daužytojo etatą. Toks darbuotojas per pamainą sudaužo iki 12 tūkst. kiaušinių. Prie jo darbo vietos stovi ženklas: „Vyrams praeiti draudžiama. Būkite atsargūs“, - juokėsi R.Spulis.
Verslo pamokos iš R. Spulio
R.Spulis pasidalino savo verslo pamokomis. Anot jo, didžiausia pamoka buvo 1998 metų krizė, kuri parodė, kad nereikia nerti stačia galva į vandenį, nežinant, koks gylis. Geriau nepaimti tiek, kiek norėtum, bet ir neprarasti visko - tokia gyvenimo taisyklė jam leido išsilaikyti versle.
Šakočių idėja patraukė viena Lenkijos įmonė per Vilniuje surengtą parodą. Jos atstovai mus pamokė technologijų, supažindino su skaičiais. Taip ir perėmėme idėją. Kai jie pasakė, kad iškepa 200-300 kilogramų šakočių per parą, stebėjomės, o dabar patys pasiekėme savo rekordą - 2 tonos per parą.
R.Spulis mano, kad svarbiausia yra idėja, komanda ir partneriai. Mums pasisekė suburti žmones, kurie idėją gali paversti kūnu ir nuolat kelti produkcijos kokybę. Taip pat pasitikėjome prekybos vietomis. Jos mus užaugino, o mes pateisinome jų lūkesčius.
Svarbu viskas, ką išvardijau anksčiau. Taip pat reikia trupučio talento, avantiūrizmo, drąsos. Manau, verslo pasaulyje labai svarbi asmenybė - ne bet kas gali plėtoti verslą ir pasiekti gerus rezultatus.
Šakočių įvairovė prekybos centruose
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sutinka, kad lietuviškas šakotis - tarsi karūna ant šventinio stalo. Anot jos, gruodį nuperkama pustrečio karto daugiau šakočių nei, tarkime, spalį ar lapkritį.
Iš viso šakočių asortimentą „Maximos“ parduotuvėse sudaro apie 30 skirtingų pasirinkimų, tarp kurių galima rasti ne tik tradicinių: trapių, sviestinių ir kaimiškų šakočių, bet ir iš grikių miltų ar su špinatais - tai mūsų šalies ūkininkų kūrybos vaisiai, kurie puikuojasi skyreliuose „Linkėjimai iš kaimo“.
Patys populiariausi šakočiai - 1 kilogramo ir 500 gramų pakuotėse. Pigiausias šakotis „Maximos“ parduotuvėse nekainuoja nė 5 eurų. Į pačių populiariausių šakočių trejetuką patenka „Danutės šakotis“, mažas kaimiškas šakotis ir bendrovės „Romnesa“ kepamas „Populiarusis“ šakotis.
| Pavadinimas | Gamintojas | Pastabos |
|---|---|---|
| Danutės šakotis | Nežinomas | Populiarus pasirinkimas |
| Mažas kaimiškas šakotis | Nežinomas | Kaimiško stiliaus šakotis |
| Populiarusis | Romnesa | Garsus dėl savo kokybės |