„Riešutų duona“ - tai lyriškas pasakojimas apie pirmąją meilę, kaimo gyvenimo realybę, žmogiškųjų santykių vingius ir nepalaužiamą tikėjimą gerumu.

Tai lietuviškas Romeo ir Džuljetos atspindys 6-ojo dešimtmečio kaime.

Filmo siužetas

Kaime gyvenančių kaimynų Šatų ir Kaminskų vaikai Andrius ir Liuka pamilsta vienas kitą, bet jų pirmajai meilei kelią pastoja… karvė.

Šatų ir Kaminskų šeimos konfliktas prasideda, kai Kaminskams nugaišta Šatų parduota karvė, sukeldama karingą nesantaiką tarp vyresniųjų.

Kaimynams susipykus Andriaus ir Liukos meilė tampa draudžiama.

Tikėdamasis šeimoms sugrąžinti ramybę, Andrius nenori nuleisti rankų - jis pažada Liukai pats nupirkti naują karvę.

Tačiau gražūs norai viską tik dar labiau sujaukia.

Mažyčiame Lietuvos provincijos miestelyje apie kokius 1950-uosius gyveno dvi kaimynų šeimos: Šatai ir Kaminskai.

Didelės santarvės tarp jų ir šiaip nebuvo, bet kai mažojo Andriaus Šato senelis pardavė Kaminskams karvę, o ši ėmė ir tuoj pat pastipo, santūrūs santykiai virto tikra tarpusavio kova.

Tiesa, mažieji - Andrius ir Liuka, jos netikras broliukas, pabėgusios su lakūnu Kaminskienės prigyventas „Peliūkštis“ - sutarė neblogai.

Andrius kartą rado kapeiką, ir, vis tebejausdamas neteisybę dėl tos karvės, neapdairiai pasižadėjo Liukai nupirkti kitą.

Bėgo metai, Kaminskas, pats basas vaikščiodamas, siuvo kitiems batus, neįvykęs agronomas Šatas paniro į saviveiklą ir dienas naktis repetuodavo su jaunąja Irena Meškute, mirė senelis, palikęs Andriui visokių - tik nebegaliojančių, byrėte byrančių carinių ir vokiškų popierinių pinigų, bet Andrius, vien savim pasikliaudamas, rinko ir pardavinėjo gelžgalius, kaulus, o ūgtelėjęs tampė bulvių maišus, dirbo prie melioracijos - kad tik sukauptų reikiamą sumą ir realizuotų tą idee fixe.

Pagaliau karvė turguje nupirkta, bet Kaminskas suvokia šią skolą-dovaną kaip patyčią, bando aiškintis mokykloje, sumuša Liuką, kuri atbėga sulyta į vienišo Andriaus namus - mat jau ir Šatienė, nebepakęsdama vyro „saviveiklų“, grįžo į tėviškę.

Pirmuosius Andriaus ir Liukos meilės gestus nutraukia Kaminskas, nušaunantis tą nelemtą karvę.

Abi subyrėjusios šeimos po truputį vėl susieina: žilstelėjusi Kaminskienė „nukrinta iš dangaus“, o Elytė pagaili savojo apleisto Antano.

Pasenę Kaminskai išsikrausto, pasiėmę Liuką.

Filmo kontekstas ir interpretacijos

„Riešutų duona“ įdomiai sukomponuota į sovietinio laikmečio kontekstą, kur grožio sinonimai - kilimėliai su briedžiais ir primityviausia saviveikla, o vaikai mokyklose mokosi „karinio parengimo“.

Kinematografiškai perteiktas S. Šaltenio literatūrinis stilius, kupinas švelnaus grotesko ir tragikomiškumo, leidžia pažvelgti į tikrovę per absurdiškumo prizmę.

Sekdama savitą literatūrinį S.Šaltenio stilių, nevengiantį švelnaus grotesko, „Riešutų duona“ imasi lietuvių menui ne tiek buitinės tradicijos, kiek tragikomiškumo, anuo metu ypač populiaraus gruzinų kine, leidusio ištarti apie tikrovę šiek tiek daugiau, nei įprasta.

Karvės motyvas, perpinantis siužetą, -- sąlyginis, absurdiškas (neveltui mokytoja taip skaudžiai svarsto: kodėl karvė?), kaip ir daugelis personažų charakterių, jų neišaiškinamų poelgių, tarkim, Kaminsko pliekimas iš šautuvo, kvatojantis visišku bepročio juoku.

Patyrę ir tuomet visai dar jauni, nauji aktoriai (A.Latėnas, E.Piškinaitė, K.Smoriginas) smaginasi tuo absurdiškumu, lengvai pašiepdami „trenktus“ herojus, liūdėdami dėl jų nesusiklosčiusių likimų, o kartu juos ir labai mylėdami.

Ta skaudi meilė atsiliepia suaugusio Andriaus Šato komentare, baigiamaisiais žodžiais: „Kur tu, Liuka?...“ (Saulius Macaitis)

Aktoriai

• Šatus: Andrių Šatą - Algirdas Latėnas
• Tėvą Antaną - Saulius Sipaitis
• Motiną Elytę - Doloresa Kazragytė
• Senelį - Leonidas Obolenskis
• Andrių vaikystėje - Stasys Jonynas

Filmo peržiūros ir restauravimas

Kartu su Lietuvos kino centru surengta iniciatyva „Lietuviško kino naktis“, kurios metu Lietuvoje ir pasaulyje Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“ žiūrėjo beveik 15 tūkst.

„Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė vienam magiškam vakarui virto didžiausia kino sale Lietuvoje, tačiau „Riešutų duoną“ žiūrėjo visur - kiemuose, pievelėse, atvirose ir uždarose erdvėse.

Įsitikinome, kad lietuviškas kinas gali mus suvienyti ne prasčiau nei sporto varžybos ar tautiškos giesmės giedojimas.

Nuo Nidos prieplaukos iki Los Andželo, nuo Vilniaus iki Pasvalio - vakar A. Žebriūno „Riešutų duona“ pakvipo nuo mažiausių Lietuvos kaimelių iki pasaulio megapolių.

„ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje tą pačią dieną filmą nemokamai žiūrėjo Meksikoje, Čekijoje, Olandijoje, Ukrainoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Airijoje, Austrijoje, Kipre.

„Lietuviško kino naktyje“ apsilankę žiūrovai galėjo iš arčiau susipažinti ir su filmo legendomis: klaipėdiečiai susitiko su aktore Regina Arbačiauskaite, uteniškiai su Liuką bei Andrių suvaidinusiais Algirdu Latėnu ir Elvyra Piškinaite, o Vilniaus Katedros aikštėje vykusiame seanse apsilankė rašytojas Saulius Šaltenis, kurio apsakymo motyvais ir sukurtas A.

„Kaip kūrėjui labai smagu, kai tavo kūrinys išlieka gyvas.

Juk daugybė knygų yra, kurių ne vienas tomas, bet jų niekas nebeskaito.

Galbūt reikia rašyti apie tokius dalykus, kurie amžini, nesistengiant įtikti aktualijoms.

Jos kaip bandelės - iš ryto dar šviežios, o per pietus jau bus sužiedėję.

Labai gražus vakaras, gražios spalvos, Katedros aikštės atmosfera - jaučiuosi dar gyvas“, - įspūdžiais iš didžiausio kino seanso po atviru dangumi dalijosi rašytojas, „Riešutų duonos“ scenarijaus autorius S.

Lietuvos kino centro pastangomis restauruota A. Žebriūno „Riešutų duona“ - išskirtinis filmas, turintis daug ironijos.

„Mes galime pasidžiaugti, kad sunkiai įsibegėjantis kino paveldo restauravimo darbas, kuris ne tik brangus, bet reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų ir laiko, turi didelę prasmę.

Tai nėra tik kino paveldo saugojimas tik dėl saugojimo.

Siekiame žmonėms suteikti galimybę pažiūrėti šį filmą bet kuriuo metu pasitelkiant naujas technologijas“, - teigia Lietuvos kino centro direktorius R.

Filmo "Riešutų duona" faktai

Faktas	Informacija
Režisierius	Arūnas Žebriūnas
Žanras	Drama
Trukmė	1 val. 11 min.

---