Rugsėjo 17-ąją Bažnyčios kalendoriuje minima šv. Hildegarda Bingenietė, vokietė, benediktinų vienuolė, gyvenusi 1098-1179 m. Kur šv. Hildelgardos sveikatos ir ilgo gyvenimo paslaptis? Žinoma, visų pirma - tai Dievo planas ir malonė, antra - džiaugsmingas dvasinis gyvenimas, o trečia tikriausiai ir tai, kad Hildegarda, kuri turėjo daugybę Dievo dovanų bei leido joms išsiskleisti, gerai išmanė apie gamtą ir žmogaus kūną, kurį šios priemonėmis gydė.

Hildegarda Bingenietė savo enciklopediniame medicininiame veikale apie gamtą ir žmogų - Physica (Liber Simplicis Medicinae) detaliai aprašė gausybę augalų, gyvūnų ir mineralų. Hildegarda išskyrė devynias gydymo sistemas: augalų, elementų, medžių, žuvų, paukščių, roplių ir metalų ir aprašė jų gydomąsias savybes. Renesanso laikotarpiu Hildegardos Physica labai paplito ir virto populiariu to meto medicinos vadovėliu. Negana to, šv. Hildegardos medicininiuose raštuose daug dėmesio buvo skiriama moterų sveikatai ir toms sritims, kurias paprastai ano meto gydytojai aplenkdavo. Šiandien tai vadinama ginekologija.

Šv. Hildegardai fizinė sveikata, moralinės vertybės ir dvasinės patirtys buvo lygiai reikšmingos. Gydymas buvo ir medicininis, ir dvasinis, kur Dievo valia buvo svarbus elementas. „Šie vaistai yra iš Dievo, todėl jie arba išgydys žmones, arba šie mirs, jei Dievas nenorės, kad jie išgytų,- rašė šv. Kaip ir kiti viduramžių gydytojai, Hildegarda Bingenietė rėmėsi senąja samprata, kad pasaulis yra sudarytas iš keturių elementų - ugnies, oro, vandens ir žemės, kurie atstovauja žmogaus kūno pagrindiniams skysčiams: geltonajai tulžiai, kraujui, gleivėms ir juodajai tulžiai.

Viduramžių gydytojai visus augalus skirstė į karštus, šaltus, drėgnus ir sausus, pagal tai jie buvo skiriami konkrečiam gydymui. Šv. Hildegarda rašė: „Bitkrėslė yra karšta ir truputį drėgna, todėl ji tinka vartoti nuo skysčių pertekliaus bei jų tekėjimo. Taigi, tas, kuris kenčia peršalimą ir kosti, tevalgo bitkrėslę… pyraguose ar su mėsa, ar kitaip. Žoliniai preparatai tuo metu dažnai buvo ruošiami tik iš vieno augalo. Tačiau sudėtingos ligos buvo gydomos keletu žolių, netgi jei jų savybės buvo laikomos priešingomis vienos kitoms.

Vienas šv. Hildegardos pasaulėvaizdžio principų buvo viriditas, kuris paprastai verčiamas „žaluma“, „žalumos galia“ ir interpretuojamas kaip augimas ar gyvenimas. Hildegarda rašė, kad Dievas, perduoda gyvybę augalams, gyvūnams ir brangakmeniams. Žmonės minta augalais ir gyvūnais, taip įgydami viriditas, o ją grąžina praktikuodami dorybes ir tapdami svarbia jungtimi būties grandinėje. Hildegarda Bingenietė smaragdą laikė svarbiausiu iš visų brangakmenių dėl jo žalios spalvos, o jos mėgstamiausias augalas buvo pankolis, kuris senovės ritualuose buvo naudojamas pagerbti Adonį - graikų augimo dievą.

Šv. Nors daugelis medikų Hildegardos medicinines pažiūras traktuoja kaip folklorą, tačiau esama jos teorijas vertinančių rimtai. Vokietis dr. Tarptautinė Šv. Šv. O štai įdomumo dėlei pagrindinės šv. - Kai siela, kūnas ir protas yra vienodai stiprūs, vyrauja keturių gyvybinių skysčių bei elementų pusiausvyra. Tada organizmas veikia optimaliai ir jaučiasi sveikas. Labiausiai iš maisto produktų Hildegarda vertino speltą, valgomuosius kaštonus, pankolius ir avinžirnius.

„Spelta kūną ir kraują daro sveikus ir suteikia džiaugsmingą požiūrį į gyvenimą. Mėsa turėtų būti gyvulių, kurie ėda žolę ir šieną ir nėra turėję daug palikuonių. Sviestas ir grietinėlė gerai karvės pieno, bet ožkos pienas ir sūris yra tinkamesni. Pasak šv. Hildegardos Bingenietės, pusryčiai turi būti šilti, kad sušiltų skrandis. Pirmą kartą valgyti reikėtų vėlyvą rytmetį, prieš pat vidurdienį ar vidury dienos. Gerti skysčius reikia saikingai. Hildegarda patarė gerti valgant, bet ne per daug, nes galite praskiesti savo geruosius kūno skysčius. Hildegardos įsitikinimu, gerti vieną vandenį nėra sveika.

Pasak Hildegardos, blogai išvirtas ar žalias maistas gali pakenkti kūnui. Nors nemažai šv. Hildegardos Bingenietės sveiko gyvenimo nurodymų ir patarimų atrodo išmintingi, visų jų nereikėtų vertinti ar jais naudotis nekritiškai. Taip pat neužkibkite ant reklamos kabliuko. Esama produktų ir linijų, pavadintų Hildegardos Bingenietės vardu, arba esą sukurtų pagal šios šventosios ir gydytojos senąsias receptūras. Internete „klajoja“ ir šv. Hildegardos „Džiaugsmo sausainių“ receptas, esą paimtas ir pritaikytas šiai dienai iš jos veikalo Physica.

Antot Hildegardos Bingenietės šiuos sausainius reikėtų valgyti reguliariai siekiant padidinti džiaugsmą ir pozityvų nusiteikimą. Išsukti sviestą, medų ir kiaušinius iki vientisos masės. Kitame inde sumaišyti sausus ingredientus. Jų viduryje padaryti duobutę, į kurią supilti skystus ingredientus ir gerai viską išminkyti. Tešlą atvėsinti šaldytuve ir formuoti graikinio riešuto dydžio rutulėlius. Skanaus ir su šv. Hildegardos Bingenietės diena!

Moliūgų nauda sveikatai

Kai įsibėgėjus rudeniui parduotuvių lentynos mirga nuo oranžinių atspalvių moliūgų gausos, dažnai susimąstoma, ar verta neštis tokią sunkią daržovę namo. Vis dėlto, gydytoja dietologė dr. „Moliūgai yra labai maistinga daržovė, kuri gali būti vertinga mitybos raciono dalis. Juose mažai kalorijų: viename puodelyje virto sutrinto moliūgo yra apie 49 kalorijos.

Šiose daržovėse gausu svarbiausių vitaminų, įskaitant vitaminą A, vitaminą C ir keletą B grupės vitaminų, pavyzdžiui, folio rūgšties, niacino ir B6. Vitaminas A ypač svarbus sveikai odai, regėjimui ir stipriai imuninei sistemai palaikyti, kas yra ypač svarbu šaltuoju metų laiku“, - pasakoja dr. E. Be to, moliūguose gausu maistinių skaidulų, ypač - tirpių, kurios svarbios virškinimo sistemos sveikatai, yra puikus gerųjų bakterijų maistas, užtikrina sotumo jausmą, jį prailgina, palaiko širdies sveikatą, mat prisideda prie cholesterolio koncentracijos mažinimo: „Be jau minėtų vitaminų, veikiančių kaip antioksidantai (vitaminas A ir jo provitaminas betakarotenas, vitaminas C), moliūgo minkštimas turtingas ir kitais stipriais antioksidantais: polifenoliais, triterpenoidais, flavanoidis, kumarinais ir kt.

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, kad šiuo metu laukia itin platus moliūgų sezono asortimentas: „Pirkėjai turės progą įsigyti tokių moliūgų, kurių jiems reikės labiausiai: tiek Šiurpnakčio žibinto skaptavimui, tiek įvairių patiekalų gamybai ar tokių, kurie tinka tiek žibintų gamybai, tiek kulinarijoje. Pavyzdžiui, turėsime Lietuvoje bei Latvijoje augintų moliūgų, kurių dydis svyruos nuo 0,8 kg iki 4 kg. Skaptavimui puikiai tiks muskatinis moliūgas, moliūgas „Halloween“ bei paprastas moliūgas iš Lietuvos.

O gardžiausiais patiekalais bus galima mėgautis įsigijus sviestinį ar spagetinį moliūgą. Ekspertė priduria, kad renkantis aukštos kokybės moliūgą, reikėtų ieškoti tokio, kuris būtų tvirtas, pastovios spalvos, be minkštų dėmių ar pelėsio žymių. Taip pat O. O. „Išskaptavus moliūgą, yra daugybė kūrybiškų būdų, kaip panaudoti jo minkštimą. Pirmiausia neleiskite sėkloms nueiti perniek. Atskirkite jas nuo moliūgo minkštimo ir gyslų, nuplaukite ir sumaišykite su trupučiu aliejaus ir mėgstamais prieskoniais. Paskrudinkite sėklas orkaitėje: tai bus traškus ir maistingas užkandis. Tuo tarpu moliūgo minkštimas yra neįtikėtinai universalus. Supjaustykite jį gabalėliais, pašalinkite odelę ir virkite, kol suminkštės. Tada sutrinkite jį į vientisą tyrę.

Moliūgų lazanija

Ingredientai:

• 2 vnt. moliūgų;
• 1 vnt. svogūno;
• sviesto;
• šalavijų;
• lazanijos lakštai;
• špinatai;
• rikotos sūris;
• parmezano sūris.

Gaminimo eiga:

1. Užkaitinkite orkaitę iki 180 C°.
2. Moliūgą dėkite į kepimo skardą, jį apšlakstykite aliejumi. Šalia moliūgo skardoje guldyti sviestą, šalaviją.
3. Skardą su moliūgo gabaliukais įdėti į įkaitusią orkaitę 30 min.
4. Įkaitinkite keptuvę ir joje karamelizuokite svogūną.
5. Iškeptą moliūgą su šakute sutrinkite iki vientisos, „siūlinės“ masės.
6. Kepimo skardoje sluoksniuokite lazaniją: pirmame sluoksnyje gausiai tepkite moliūgų masę, pagardinkite šviežiu šalaviju. Tada dėkite lazanijos lakštus, ant viršaus tepkite špinatų ir rikotos mišinį bei užbarstykite tarkuoto parmezano sūrio.

Receptai su feta sūriu

Graikiška virtuvė yra ne tik paprasta ir elegantiška, bet ir laikoma viena sveikiausių pasaulyje. Būtent šiai šaliai priklausanti Ikarijos sala priskiriama Mėlynajai zonai, kas reiškia, kad joje gyvena daugiausiai šimtamečių pasaulyje. Vitaminai ir skonis viename Ankstyviausi sūrio gaminimo įrašai senovės Graikijoje buvo aptikti Homero „Odisėjoje“, kur aprašoma, kaip šio epo veikėjas kiklopas Polifemas gamino fetos sūrį. Visgi, pavadinimas „feta“ oficialiai buvo pavartotas tik XVII a. Išvertus į lietuvių kalbą, šios sūrio pavadinimas reiškia riekelę. Spėjama, kad tai susiję su tuo, kad, prieš sudedant sūrį į medines bačkas, jis buvo supjaustomas riekėmis.

Gurmanų mėgstama feta, pasak dietologų bei gydytojų visame pasaulyje, yra bene sveikiausias sūris pasaulyje. Daugiausia iš avių arba ožkų pieno (dažnai derinamo) gaminamas sūris yra gausus tokių maistinių medžiagų, kaip baltymai, kalcis, B grupės vitaminai, fosforas ir kt. Iš fetos sūrio labai populiaru gaminti užtepus, kurios galima patiekti su įvairiais priedais. Tam puikiai tiks traškios daržovės (agurkai, morkos, salierai ar net paprika), marinuotos alyvuogės, duonos lazdelės, krekeriai, pita, skrudinta duona ar orkaitėje keptos bulvės.

Keptų raudonųjų paprikų ir fetos sūrio užtepas

Jums reikės:

• 250 g „Eridanous“ gabaliukais supjaustyto fetos sūrio;
• 1 didelės raudonosios paprikos;
• 60 ml „Eridanous“ aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus ir papildomai papuošimui;
• 1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių;
• ¼ arbatinio šaukštelio kajeno pipirų (praleiskite, jei nemėgstate aštriai);
• šviežiai maltų juodųjų pipirų (pagal skonį);
• smulkintų aitriųjų paprikų drožlių papuošimui (nebūtina).

Gaminimo eiga:

1. Įkaitinkite orkaitę iki 230°C, į kepimo popieriumi išklotą skardą sudėkite į 4-5 dalis supjaustytą papriką (odele į viršų) ir pakepkite 25-30 minučių, kol odelė gražiai apskrus.
2. Trinkite, kol mišinys taps oranžinės spalvos, gana vientisas ir nebematysite didelių fetos sūrio gabalėlių (maži gabaliukai - gerai, suteiks užtepui papildomos tekstūros).
3. Perkelkite mišinį į serviravimo dubenį, išlyginkite viršų ir šaukštu padarykite keletą bangelių.
4. Ant viršaus lengvai pašlakstykite alyvuogių aliejaus ir, jei norite, pabarstykite aitriosiomis paprikomis.

Skanaus!

Kreminis plaktos fetos sūrio užtepas

Jums reikės:

• 250 g „Eridanous“ fetos sūrio;
• 170 g graikiško jogurto;
• 1 citrinos žievelės;
• 2 šaukštų aukščiausios kokybės „Eridanous“ alyvuogių aliejaus;
• 1 arbatinio šaukštelio aitriųjų paprikų drožlių;
• 2 šaukštų susmulkintų šviežių mėtų;
• 2 šaukštų susmulkintų šviežių petražolių;
• 2-3 šaukštų skrudintų kedro riešutų;
• 1-2 šaukštų susmulkintų pistacijų.

Gaminimo eiga:

1. Virtuvinio kombaino dubenyje sutrinkite fetos sūrį, graikišką jogurtą ir citrinos žievelę.
2. Pašlakstykite alyvuogių aliejumi ir plakite, kol užtepas taps vientisos masės.
3. Išplaktą fetą perkelkite į serviravimo lėkštę.
4. Šaukšto nugara išlyginkite paviršių, viduryje padarykite įdubą ir įpilkite į ją šiek tiek alyvuogių aliejaus.
5. Tada pabarstykite aitriosiomis paprikomis, šviežiomis žolelėmis ir riešutais.

Žaliasis fetos sūrio užtepas

Jums reikės:

• 150 g „Eridanous“ fetos sūrio;
• 2 skiltelių česnako;
• 1 didelio avokado;
• 1 citrinos sulčių;
• 65 g šviežių krapų;
• 65 g šviežių mėtų;
• 65 g šviežių bazilikų;
• 65 g šviežių česnakų arba svogūnų laiškų;
• 1 arbatinio šaukštelio Dižono arba paprastų garstyčių;
• 60 ml „Eridanous“ alyvuogių aliejaus;
• vandens, druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Gaminimo eiga:

1. Į virtuvinį kombainą sudėkite fetos sūrį, česnaką, avokadą, citrinų sultis, krapus, mėtas, bazilikus, česnakų arba svogūnų laiškus ir garstyčias.
2. Eigoje įpilkite alyvuogių aliejaus ir, jei reikia, vandens, kol gausite norimos konsistencijos užtepą.
3. Pagal poreikį pagardinkite druska ir pipirais.

---