„Riešutų duona“ - Andriaus Šato ir jo šeimos gyvenimo istorija, atspindinti tuometinio laikotarpio gyvenimo aplinkybes bei sprendžianti buitines problemas.

Filmo siužetas ir pagrindinės temos

Režisierius Arūnas Žebriūnas savo režisuotame filme „Riešutų duona“ vaizduoja dviejų kaiminystėje gyvenančių šeimų - Kaminskų ir Šatų konfliktą. Suaugusieji nesutaria, nesugebėdami priimti bendrų abipusių sprendimų buitiniais klausimais, negerbia vieni kitų. Vaikai taipogi perima tėvų panieką vieni kitiems ir nekenčia vienas kitų, tačiau praėjus keleriems metams Liuka Kaminskaitė ir Andrius Šatas įsimyli vienas kitą.

Taip jie pradeda maištauti prieš vyresniuosius, užsiima neleistinais dalykais bei ekstremaliomis pramogomis ir reikalauja teisės mylėti vienas kitą. Andrius Šatas pagrindinis apysakos „Riešutų duona“ veikėjas. Jam penkiolika metų. Jį, kaip ir dažną paauglį, supa artimieji ir tėvai. Vaikinas gana gerai sutaria su mama, tačiau Andriaus nesupranta tėtis, o gal net nenori suprasti, todėl jis lieka nuošaly.

Ši situacija jį labai skaudina, juk iš tiesų, kiekvienam besiformuojančiam jaunuoliui, yra svarbus tėvo palaikymas, pavyzdys ir būvimas šalia. Andriaus gyvenime, yra mergina - vaikystės draugė Liuka. Vaikinas įsimylėjęs pirmą kartą, todėl nemoka parodyti savo jausmų. O, galbūt jam tiesiog truputį gėda tai prisipažinti. Tai, kaip Andrius slaugo savo išrinktąją, kaip stengiasi jai padėti, parodo, kad karštai, nors ir pirmą kartą jis myli Liuką.

Knygos ir filmo skirtumai

Tarp filmo ir knygos yra itin ryškūs skirtumai kaip, pavyzdžiui, Andriaus tėvas filme yra labiau atskleista asmenybė negu apsakyme, daugiau vaizduojama jo meilė muzikai. Dar vienas itin ryškus skirtumas tarp knygos ir filmo - veikėjo Aliuko Šovinio romanas su mokytoja Irena Meškute, kuris filme yra visiškai pakeičiamas: Aliuko šovinio kaip personažo filme nėra, vietoje jų romano yra vaizduojama meilės nuotykis tarp Irenos Meškutės bei Antano Šato.

Filmo aktualumas ir įvertinimas

Filmas „Riešutų duona“, nors sukurtas daugiau nei prieš keturis dešimtmečius, aktualus ir gyvas iki šiol. Kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė teigia, kad filmas „Riešutų duona“ jau tapęs daugelio gyvenimo dalimi: „Tokie posakiai kaip, pavyzdžiui, „myliu tave žvėriškai žvėriškai“ cituojami ir vis prisimenami. Todėl pasirinkome šiuo filmu pradėti ir „Kino po žvaigždėmis“ sezoną, juk tai juosta, kuri nesensta.

Žurnalisto Vytaro Radzevičiaus teigimu LRT RADIJUI, „Riešutų duona“ - neabejotinai vienas geriausių lietuviškų filmų: „Jame yra visko - ir melodrama, ir geras humoras, ir puikus stilius, ir gražūs, šilti jausmai. Kinotyrininkė Izolda Keidošiutė sako, kad „Riešutų duona“ - artima juosta dėl sąsajų su vaikyste. Jis apie dalykus, kurie nesikeičia“.

Lietuvos kino centro pastangomis restauruota A. Žebriūno „Riešutų duona“ - išskirtinis filmas, turintis daug ironijos. „Mes galime pasidžiaugti, kad sunkiai įsibegėjantis kino paveldo restauravimo darbas, kuris ne tik brangus, bet reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų ir laiko, turi didelę prasmę. Tai nėra tik kino paveldo saugojimas tik dėl saugojimo. Siekiame žmonėms suteikti galimybę pažiūrėti šį filmą bet kuriuo metu pasitelkiant naujas technologijas“, - teigia Lietuvos kino centro direktorius R.

„Lietuviško kino naktis“ ir filmo populiarumas

Didžiausiais kokybiško kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ dešimtąjį sezoną pradėjo įspūdingai. Kartu su Lietuvos kino centru surengta iniciatyva „Lietuviško kino naktis“, kurios metu Lietuvoje ir pasaulyje Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“ (1978) žiūrėjo beveik 15 tūkst.

„Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė vienam magiškam vakarui virto didžiausia kino sale Lietuvoje, tačiau „Riešutų duoną“ žiūrėjo visur - kiemuose, pievelėse, atvirose ir uždarose erdvėse. Įsitikinome, kad lietuviškas kinas gali mus suvienyti ne prasčiau nei sporto varžybos ar tautiškos giesmės giedojimas. Nuo Nidos prieplaukos iki Los Andželo, nuo Vilniaus iki Pasvalio - vakar A. Žebriūno „Riešutų duona“ pakvipo nuo mažiausių Lietuvos kaimelių iki pasaulio megapolių.

„Lietuviško kino naktyje“ apsilankę žiūrovai galėjo iš arčiau susipažinti ir su filmo legendomis: klaipėdiečiai susitiko su aktore Regina Arbačiauskaite, uteniškiai su Liuką bei Andrių suvaidinusiais Algirdu Latėnu ir Elvyra Piškinaite, o Vilniaus Katedros aikštėje vykusiame seanse apsilankė rašytojas Saulius Šaltenis, kurio apsakymo motyvais ir sukurtas A.

Rašytojas Saulius Šaltenis, pagal kurio novelę ir sukurtas filmas, LRT RADIJUI teigia, kad kūrinio kaltininkė - mergaitė Lola: „Ji iš Argentinos, kadaise įkvėpė mane, o vėliau tapo ir mano vaikų motina. Aš Lolai vis ką nors parašęs diktuodavau, ji žiovaudavo, bet kartais akys sudrėkdavo. Tai buvo toks sielų pasikuždėjimas, žaidimas.

Miestai, prisijungę prie „Lietuviško kino nakties“

• Vilnius - Katedros aikštė
• Kaunas - Šalia Kauno pilies (Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius)
• Šiauliai - Šiaulių kino muziejus (Aušros al. 15)
• Panevėžys - Kino centras „Garsas“
• Alytus - Miesto sodas (Birutės g. 1)
• Druskininkai - Druskininkų pramogų aikštė (Vilniaus al. 24)
• Palanga - Kultūros pievoje „I love Palanga“ ir restorane „Oldman“
• Jurbarkas - Šalia Jurbarko kultūros centro (Dariaus ir Girėno g. 94)
• Raseiniai - Maironio parkas (Maironio g.)

Ir dar daugelyje kitų Lietuvos miestų bei pasaulio šalių.

Aktoriai

• Andrių Šatą - Algirdas Latėnas
• Antaną - Saulius Sipaitis
• Elytę - Doloresa Kazragytė

Šią knygą patarčiau perskaityti paaugliams, kurie yra įklimpę asmeninėse problemose, ir jaučiasi lyg vieni tokie šiame pasaulyje. Skaitydama šią knygą susiradau artimą draugą, su kuriuo išgyvenau jo gyvenimo akimirkas.

---