Žuvys - tai šaltakraujai stuburiniai gyvūnai, gyvenantys tiek gėluose, tiek sūriuose vandenyse. Jos pasižymi žiaunomis, neporiniais (nugaros, pauodegio ir uodegos) bei poriniais (krūtinės ir pilvo) pelekais. Mokslo žinoma apie 34,000 skirtingų žuvų rūšių, o tai sudaro didžiausią stuburinių gyvūnų grupę planetoje.
Žuvų Klasifikacija: Nuo Primityvių iki Kaulinių
Žuvų klasifikacija yra sudėtinga ir nuolat kintanti sritis, tačiau pagrindinės grupės yra tokios:
- Bežandės Žuvys (Agnatha)
- Kremzlinės Žuvys (Chondrichthyes)
- Kaulinės Žuvys (Osteichthyes)
Tai primityviausios žuvys, neturinčios žandikaulių. Joms priklauso nėgės ir miksinos. Šios žuvys neturi porinių pelekų ir kaulinio skeleto. Jų skeletas sudarytas iš kremzlių. Jos maitinasi parazituodamos kitas žuvis arba ėsdamos negyvus organizmus. Tai seniausia žuvų grupė, kurios atstovai menkai pasikeitė per šimtus milijonų metų.
Šiai grupei priklauso rykliai, rajos ir chimeražuvės. Jų skeletas sudarytas iš kremzlių, o ne kaulų. Kremzlinės žuvys paplitusios visuose pasaulio vandenynuose. Daugelis ryklių yra plėšrūnai, o rajos maitinasi dugno bestuburiais. Kremzlinės žuvys pasižymi gerai išvystytais jutimo organais, leidžiančiais joms efektyviai medžioti.
Tai didžiausia žuvų grupė, apimanti didžiąją dalį žinomų rūšių. Jų skeletas sudarytas iš kaulų. Kaulinės žuvys gyvena įvairiausiose vandens aplinkose - nuo gėlavandenių ežerų ir upių iki sūrių jūrų ir vandenynų. Ši grupė pasižymi didele morfologine įvairove ir prisitaikymu prie skirtingų ekologinių nišų. Kaulinės žuvys skirstomos į spinduliapelekes ir mentpelekes.
3.1 Spinduliapelekės Žuvys (Actinopterygii)
Tai pati didžiausia žuvų klasė, apimanti apie 99% visų žuvų rūšių. Jų pelekai paremti kauliniais spinduliais. Spinduliapelekės žuvys gyvena įvairiausiose vandens aplinkose ir pasižymi didele formų įvairove. Šiai grupei priklauso tokios žuvys kaip lašišos, karpiai, ešeriai, plekšnės ir daugelis kitų. Spinduliapelekės žuvys yra svarbios tiek ekologiniu, tiek ekonominiu požiūriu.
3.2 Mentpelekės Žuvys (Sarcopterygii)
Šiai grupei priklauso plautakės ir celakantai. Jų pelekai turi mėsingus pagrindus, panašius į galūnes. Mentpelekės žuvys yra artimiausios sausumos stuburinių gyvūnų giminės. Manoma, kad iš mentpelekės žuvų išsivystė pirmieji sausumos stuburiniai gyvūnai - varliagyviai. Šiandien išlikusios mentpelekės žuvys yra retos ir saugomos.
Žuvų Morfologija ir Fiziologija
Žuvų morfologija ir fiziologija yra labai įvairi ir priklauso nuo rūšies bei gyvenamosios aplinkos. Tačiau visoms žuvims būdingos bendros savybės:
- Žiaunos
- Pelekai
- Šoninė Linija
- Plaukimo Pūslė
- Žvynai
Žiaunos yra pagrindinis žuvų kvėpavimo organas. Jos leidžia žuvims išgauti deguonį iš vandens. Žiaunos sudarytos iš plonų plokštelių, kuriose gausu kraujagyslių. Vanduo prateka pro žiaunas, o deguonis patenka į kraują.
Pelekai naudojami judėjimui ir pusiausvyrai vandenyje. Yra poriniai (krūtinės ir pilvo) ir neporiniai (nugaros, pauodegio ir uodegos) pelekai. Kiekvienas pelekas atlieka specifinę funkciją. Krūtinės pelekai padeda manevruoti, pilvo pelekai stabilizuoja kūną, o uodegos pelekas naudojamas stumtis pirmyn.
Šoninė linija yra jutimo organas, esantis žuvies kūno šone. Ji leidžia žuvims jausti vibracijas ir slėgio pokyčius vandenyje. Šoninė linija padeda žuvims orientuotis, medžioti ir vengti plėšrūnų.
Plaukimo pūslė yra dujų pripildytas organas, padedantis žuvims reguliuoti plūdrumą. Ji leidžia žuvims išlikti tam tikrame gylyje be didelių pastangų. Ne visos žuvys turi plaukimo pūslę. Dugno žuvys, tokios kaip plekšnės, dažnai neturi plaukimo pūslės.
Žvynai apsaugo žuvies kūną nuo pažeidimų ir parazitų. Žvynai gali būti skirtingų formų ir dydžių, priklausomai nuo žuvies rūšies. Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, šamai, neturi žvynų.
Žuvų Mityba ir Elgsena
Žuvų mityba ir elgsena yra labai įvairi ir priklauso nuo rūšies bei gyvenamosios aplinkos. Kai kurios žuvys yra plėšrūnai, o kitos - žoliaėdės arba visaėdės.
- Plėšrūnės Žuvys
- Žoliaėdės Žuvys
- Visaėdės Žuvys
Plėšrūnės žuvys maitinasi kitomis žuvimis, bestuburiais ar kitais gyvūnais. Jos turi aštrius dantis ir gerai išvystytus jutimo organus, leidžiančius joms efektyviai medžioti. Rykliai, lydekos ir ešeriai yra tipiški plėšrūnių žuvų pavyzdžiai.
Žoliaėdės žuvys maitinasi augalais, dumbliais ar kitais augaliniais organizmais. Jos turi specializuotus dantis ir virškinimo sistemą, leidžiančią joms efektyviai virškinti augalinį maistą. Karpiai, amūrai ir kai kurios papūgžuvės yra žoliaėdžių žuvų pavyzdžiai.
Visaėdės žuvys maitinasi tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maistu. Jos yra mažiau specializuotos nei plėšrūnės ar žoliaėdės žuvys. Daugelis smulkių žuvų, tokių kaip gružliai, yra visaėdės.
Žuvų Dauginimasis
Žuvų dauginimasis yra labai įvairus. Kai kurios žuvys neršia kiaušinius, o kitos - gimdo jauniklius. Nerštas gali vykti įvairiose vietose - nuo seklių pakrančių vandenų iki gilių vandenynų.
- Neršimas
- Gyvavedystė
Neršimas yra labiausiai paplitęs žuvų dauginimosi būdas. Patelės išneršia kiaušinius, o patinai juos apvaisina. Kiaušiniai gali būti paliekami plūduriuoti vandenyje arba pritvirtinami prie substrato. Kai kurių žuvų rūšių tėvai rūpinasi kiaušiniais ir jaunikliais.
Gyvavedystė yra rečiau pasitaikantis žuvų dauginimosi būdas. Patelės išnešioja jauniklius savo kūne ir pagimdo juos jau išsivysčiusius. Rykliai ir kai kurios gyvavedės žuvys dauginasi gyvavedystės būdu.
Žuvų pasaulis pilnas įdomybių ir netikėtumų
- Kai kurios šamų rūšys plaukioja pilvu į viršų.
- Žuvys turi specializuotą jutimo organą, vadinamą šonine linija, kuri veikia kaip radaras ir padeda joms orientuotis tamsoje.
- Daugiau nei 40% visų pasaulio žuvų rūšių gyvena gėluose vandenyse, nors gėlas vanduo sudaro mažiau nei 1% Žemės vandens išteklių.
- Seniausios žuvų liekanos (žvynai, dygliai) randamos apatinio silūro geologiniuose sluoksniuose.
- Elektroliniai šamai gali generuoti elektros iškrovas, kurios naudojamos tiek medžioklei, tiek gynybai.
- Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, lašišos, migruoja didelius atstumus neršti į savo gimtąsias upes.
Žuvų Išsaugojimas
Daugelis žuvų rūšių yra nykstančios dėl peržvejojimo, aplinkos taršos ir buveinių naikinimo. Svarbu imtis priemonių žuvų išsaugojimui, įskaitant:
- Tvarios žvejybos praktikos įgyvendinimas.
- Vandenų taršos mažinimas.
- Žuvų buveinių atkūrimas ir apsauga.
- Informuotumo apie žuvų išsaugojimo svarbą didinimas.
Žuvų Rūšių Pavyzdžiai
- Atlantinė Lašiša (Salmo salar)
Tai viena iš labiausiai žinomų lašišinių žuvų, neršianti gėluose vandenyse ir auganti jūroje. Atlantinės lašišos yra svarbios žvejybos ir akvakultūros objektas.
- Didysis Baltasis Ryklys (Carcharodon carcharias)
Tai vienas iš didžiausių plėšrūnų ryklių, paplitęs visuose pasaulio vandenynuose. Didieji baltieji rykliai yra svarbūs jūrų ekosistemų reguliuotojai.
- Paprastasis Karpis (Cyprinus carpio)
Tai gėlavandenė žuvis, paplitusi Europoje ir Azijoje. Karpiai yra svarbūs akvakultūros objektas ir mėgstami žvejų.
- Upėtakis (Salmo trutta)
Tai lašišinių žuvų rūšis, gyvenanti gėluose vandenyse. Upėtakiai yra vertinami dėl savo skanaus skonio ir populiarūs tarp žvejų.
- Plekšnė (Platichthys flesus)
Tai dugninė žuvis, paplitusi Baltijos jūroje ir kituose Europos vandenyse. Plekšnės yra svarbios žvejybos objektas.
Žuvų Įtaka Kultūrai ir Ekonomikai
Žuvys turi didelę įtaką įvairių kultūrų virtuvei, religijai ir mene. Žvejyba ir akvakultūra yra svarbios ekonomikos šakos, aprūpinančios milijonus žmonių pragyvenimo šaltiniais.
Žuvys yra neatsiejama mūsų planetos ekosistemų dalis. Jų įvairovė ir svarba yra neįkainojama.
Kaip išsirinkti tinkamą žuvį?
Lietuvos gamtos fondas taip pat pateikia kelis patarimus, kaip išsirinkti tinkamą žuvies rūšį ir prisidėti prie jų populiacijos išsaugojimo.
- Aplinkosauginis ženklinimas padės Jums išsirinkti tokią žuvį, kuri sugauta ar išauginta kuo mažiau kenkiant aplinkai ir ištekliams.
- Šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusi žuvų ir jūros gėrybių ženklinimo sistema - MSC (angl. Marine Stewardship Council). MSC ženklas nurodo, kaip ir kokioje vietovėje žuvis buvo sugauta bei užtikrina, kad gaudant šią žuvį gamtai padaryta minimali žala.
- Žuvininkystės ūkiuose auginamai žuviai, ypatingai užaugintai Pietryčių Azijoje, taikoma analogiška - ASC (angl. Aquaculture Stewardship Council) ženklinimo sistema, kuri užtikrina, kad žuvies auginimas nekenkia vietinėms ekosistemoms.
- Žvejybos regionas. Neretai tų pačių žuvų rūšių ištekliai skirtinguose regionuose yra skirtingos būklės. Todėl labai svarbu žinoti, kuriame tiksliai regione žuvis buvo saugauta.
- Visoje ES nuo 2002 m. galioja reikalavimas ant žuvies ir jūros gėrybių produktų pakuočių nurodyti žuvies sugavimo vietą.
- Žvejybos metodas. Žvejybos poveikis aplinkai ir žuvies ištekliams labai dažnai priklauso nuo žvejybos metodo - ši informacija taip pat turėtų būti pateikiama produkto etiketėje.
- Itin žalingas metodas yra žvejyba traluojant - taip pažeidžiamos dugno bendrijos bei jose gyvenantys organizmai, dažnai traluojamos vietos tampa beveik dykynėmis.
- Neremkite nelegalios žvejybos. Taip apvagiate ne tik valstybės iždą, tačiau apvagiate save ir savo vaikus, anūkus, nes remdami nelegalią, nereglamentuotą žvejybą, atimate iš savęs galimybę ateityje mėgautis įvairių rūšių žuvimis.
- Rinkitės vietines žuvų rūšis. Taip ne tik sumažinsite poveikį aplinkai, bet ir paremsite vietines žvejų bendruomenes, o ant Jūsų stalo puikuosis kur kas šviežesnė ir kokybiškesnė žuvis.
- Būkite įkyrūs pirkėjai ir restoranų klientai. Deja, pirkdami žuvį ar užsisakydami žuvies patiekalą restorane, labai retai gauname apie jį išsamią informaciją. Nesidrovėkite klausti - net jei negausite atsakymų, Jūsų klausimai gali paskatinti verslo atstovus domėtis žuvies kilme ir į parduotuves tiekti daugiau tų žuvų rūšių, kurių išlikimui negresia pavojus, o žvejyba vykdoma tausojančiais metodais.
- Rinkitės mitybos grandinės apačioje esančias žuvis. Nepelnytai nuvertintos tokios skanios žuvys kaip europinė sardinė, Baltijos šprotas, silkė ir strimelė yra sunaudojamos žuvų miltų, žuvų aliejaus ir pašarų kitoms žuvims ar gyvuliams gamybai. Naudodami maistui šias smulkias žuvis, prisidedame prie racionalesnio išteklių vartojimo.
Žuvys, kurių reikėtų nevalgyti:
- Atlantinės lašišos (sugautos laisvėje)
- Kuprės ir ketos (sugautos Ramiajame vandenyne)
- Baltijos menkės (sugautos Atlanto vandenyne)
- Ledjūrio menkės/amerikinio polako (sugauto traukiamaisiais tinklais Farerų salų ir Islandijos vandenyse)
- Skumbrės (sugautos Viduržemio jūroje)
- Tuno (visos rūšys, nesertifikuotos MSC)
- Oto (sugauto traukiamaisiais tinklais)
- Auksaspalvio sparo, marlinų ir durklažuvių
- Jūros velnio, ungurio, pangasijų, tilapijos, vilkešerio, tropinių krevečių, jūros lydekos (daugelio rūšių)
- Jūrinės plekšnės (sugautos Šiaurės jūroje)
- Upinės plekšnės (sugautos Skagerako, Kategato sąsiauriuose)
- Rykliai, jūros ešerių (sugautų Šiaurės Atlante, Grenlandijos ir Islandijos vandenynuose)
- Europinės sardinės (sugautos Viduržemio jūroje), paprastųjų šiaurinių krevečių (sugautų likusiame Šiaurės Atlante)
- Austrių (sugautų naudojant spec. įrangą).
Pagalvoti turėtume prieš perkant šias žuvis:
- Erškėtus (užaugintus ūkiuose)
- Atlantinę lašišą (iš ūkių)
- Jūrinę plekšnę, Baltijos menkę (sugautą šiaurės vakarų Baltijoje)
- Ledjūrio menkę/amerikinį polaką (sugautą Atlanto vandenyne)
- Aliaskinę rudagalvę menkę (sugautą Ramiajame vandenyne)
- Skumbrę (sugautą šiaurės Atlante)
- Dryžąjį tuną (sugautą Indijos vandenyne ar Ramiojo vandenyno rytuose)
- Otą (sugautą Baltijos ir Šiaurės jūrose, vakarų Europos vandenyse)
- Kuprę ir ketą (sugautą Kanadoje)
- Upinę plekšnę (sugautą Baltijos jūroje)
- Jūros lydeką (sugautą Atlanto vandenyne ir pietryčių Atlante)
- Jūros ešerį (sugautą šiaurės rytų Atlante)
- Vilkešerį (sugautą šiaurės rytų Atlante ir Viduržemio jūroje)
- Europinę sardinę (sugautą šiaurės rytų Atlante ir centriniame Atlante)
- Paprastųjų šiaurinių krevečių (sugautų Barenco ir Norvegijos jūrose).
Valgyti į sveikatą galime:
- Karpius, erškėtus (užaugintis uždarose sistemose)
- Pangasijas (tik sertifikuotas ASC)
- Tilapijas (užaugintas uždarose sistemose)
- Atlantinę lašišą (tik sertifikuotą MSC)
- Kuprę ir ketą (sugautą Aliaskoje)
- Baltijos menkę (sertifikuotą MSC, sugautą centrinėje ir šiaurės Baltijos jūroje, Barenco ir Norvegijos jūrose)
- Ledjūrio menkę/amerikinį polaką (sugautą ties Islandijos krantais)
- Aliaskinę rudagalvę menkę (MSC ir sugautos Ramiajame vandenyne)
- Silkes ir strimeles, bretlingį/šprotą
- Tuna (tik sertifikuotą MSC)
- Otą (užaugintą ūkiuose)
- Jūrines plekšnes (sugautas Šiaurės jūroje)
- Midijas, austres (rinktas rankomis).
Žuvų rūšių sąrašas, aptinkamas Lietuvos vandenyse ir pasaulyje:
- Atlantinė Lašiša (Salmo salar)
- Europinis Šamas (Silurus glanis)
- Paprastasis Karosas (Carassius carassius)
- Paprastasis Ešerys (Perca fluviatilis)
- Lydeka (Esox lucius)
- Upėtakis (Salmo trutta)
- Karpis (Cyprinus carpio)
- Lynas (Tinca tinca)
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus)
- Sturys (Acipenser sturio)
Žuvys gyvena sūriuose, apysūriuose ir gėluose vandenyse; jų yra šaltose ir srauniose upėse ir upeliuose (upėtakiai, kiršliai), karštuose (apie 50 °C temperatūros) geizeriuose, pvz., karštųjų versmių lėlžuvė (Cyprinodon macularius), sekliuose ir iki dugno užšąlančiuose gėluose vandenyse (pvz., dalijos), jūrose iki 8000 m gylio (pvz., gelminė ungurmenkė Bassogigas profundissima).