Ross-308 ir Cobb-500 - tai pramoninės mėsinių, greitai augančių, viščiukų veislės. Pavyzdžiui, kai kurie Cobb-500 vienadieniai viščiukai gali turėti juodų dėmelių, kai tuo tarpu Ross-308 yra visiškai balti. Ross-308 viščiukai kiek lėčiau plunksnuojasi ir maždaug trijų savaičių amžiaus yra gerokai plikesni, nei Cobb-500.
Augimas ir svorio standartai jų abiejų yra labai panašūs ir smulkiajam augintojui ar paukštininkui - mėgėjui praktiškai nesvarbu, kurią veislę laikyti. Kur kas svarbiau pirkėjui yra viščiukų sveikatingumas, kuris labiausiai yra įtakojamas veislinių tėvų būklės ir priežiūros kokybės paukštynuose, kur jie auginami.
Čia galioja bendros taisyklės:
- Veisliniai paukščiai (vadinami „tėvai“) turi būti auginami griežtai prisilaikant jų auginimo technologijos reikalavimų.
- Veisliniai paukščiai turi būti sveiki, laiku gydomi ir vakcinuojami nuo užkrečiamų virusinių ligų.
- Jų palikuonys - vienadieniai mėsiniai viščiukai turi būti išperinti moderniose peryklose su šiuolaikiškais inkubatoriais, griežtai prisilaikant perinimo technologijos reikalavimų.
Jei vienadieniai viščiukai atsivežami iš toliau, tai jie turi būti gabenami specialiu transportu, kur užtikrinamas šildymas ir ventiliacija. Gabenimo laikas neturėtų būti labai ilgas, nors viščiukai be didesnių nuostolių ištveria keliones iki dviejų parų (nelesinami ir negirdomi). Jei vienadienis viščiukas nebus iš karto parduotas, jis turi būti nedelsiant patalpintas į šiltas patalpas, gauti gerti ir lesti, tiesiog pailsėti ir sustiprėti po kelionės.
Patalpos turi būti švarios, išdezinfekuotos, kad neužsikrėstų kokiomis nors ligomis. Paprastai vienadienis viščiukas dar perykloje būna suvakcinuotas prieš kai kurias užkrečiamas virusines ligas, pavyzdžiui, infekcinį bronchitą, Gamboro ir Niukaslio ligas. Nors paskutinės dvi smulkiajam augintojui nėra labai aktualios. Didesnį pavojų kelia dažniau sutinkamas infekcinis bronchitas.
Šiuolaikinis mėsinis viščiukas- broileris yra labai lepus paukštis, ypač pirmomis auginimo savaitėmis. Nerūpestingai auginant, greitai suserga arba pradeda augti lėčiau, nei iš jo tikimasi. Šiuolaikinės genetikos ir gerų auginimo sąlygų (o ne modifikuotų lesalų, kaip kad dabar mėgstama kalbėti) dėka jo augimas yra išties fantastiškai greitas: per pirmą savaitę mėsinio viščiuko svoris padidėja net keturis kartus, o 6 savaičių amžiaus, sverdamas apie 2,5 kilogramo, jis jau yra tinkamas pjauti.
Deja, kad tai pasiekti, jam būtinai reikia pačios geriausios kokybės kombinuoto lesalo ir labai gerų laikymo sąlygų. Savo kūno sandara mėsinis viščiukas- broileris primena atletą - kultūristą, bet tai tikrai neprideda jam sveikatos. Antroje auginimo laikotarpio pusėje jis labai sunkiai ir nenoriai vaikšto, yra labai jautrus tiek laikymo sąlygoms, tiek lesalų kokybei.
Lengvai užsikrečia įvairiomis ligomis, ypač, jei šalia yra vyresnių paukščių. Gerai dar, jei augdamas jis turi galimybę išeiti į gryną orą, pabūti saulėje, gauna papildomai lesti žvyro ir grūdų. Tačiau beveik visada dalis paukščių pulke auga prasčiau, atsilikdami nuo likusios dalies ir tas skirtumas augimo metu tik didėja. Vyresnio amžiaus paukščiai labai jautrūs karščiui, staiga sustojus širdžiai, krenta patys gražiausi ir iš pažiūros visai sveiki paukščiai.
Kai kurie jų apšlumba, pabaidžius labai lengvai susilaužo kojų ir sparnų kaulus. Trūkstant ventiliacijos ir esant šiltam orui dalis paukščių suserga vandene. Viskas tai, deja, mokestis už jų nenatūralų mėsingumą, kai trečdalis kūno masės atsideda ant krūtinės, o kojos ir sparnai lieka palyginus silpni. Kaulai nebespėja augti pagal raumenis ir dalis paukščių praktiškai voliojasi vietoje, nepajėgdami paeiti ir kelių žingsnių.
Todėl rekomenduotume mėsinių viščiukų auginimą planuoti taip, kad iki vasaros karščių didesni kaip 2 kg svorio jau būtų papjauti. Arba auginti vasaros pabaigoje, kad suaugusiems paukščiams netektų kamuotis karštyje.
Pramoniniams paukštynams, kurie perina ir parduoda vienadienius viščiukus, stengiantis suvaldyti įvairias ligas, tenka sunaudoti didelius kiekius vaistų ir įvairių vakcinų. Deja, nei viena jų neduoda šimtaprocentinės apsaugos nuo įvairiausių virusinių ligų ir neretai dalis viščiukų kokį nors užkratą jau atsineša su savimi iš veislinio pulko ir peryklos. Nors viščiukus peryklose ir vakcinuoja prieš kai kurias virusines ligas, imunitetas pas jas susidaro tik per 7-10 dienų, o iki tol viščiukas yra labai pažeidžiamas ir, auginimo vietoje pasigavęs sukėlėją, gali lengvai susirgti dar iki imuniteto susiformavimo.
Viščiukų pirkimo patarimai
Mes patariame mėsinius viščiukus pirkti dviem būdais:
- Tie augintojai, kurie turi tikrai geras patalpas auginimui ir auginimo patirties, o taip pat nori užsiauginti viščiukus pigiausiu būdu, paprastai perka ką tik išsiritusius, vienadienius viščiukus. Jie būna maždaug 40- 45 gramų svorio, juos reikia tuoj pat vežti namo, laikyti labai šiltai, nes jų kūno termoreguliacija dar neveikia ir paukšteliai lengvai sušąla. Parvežus nedelsiant pradėti lesinti ir girdyti. Patys silpniausi ir mažiausi viščiukai paprastai nugaišta per pirmas tris - keturias dienas, taigi šiokie tokie keleto procentų nuostoliai beveik visada neišvengiami.
- Todėl mes patartume geriau pirkti viščiukus, kurie jau yra šiek tiek paūgėję, sustiprėję, priaugę svorio. Pavyzdžiui, savaitės amžiaus mėsinis viščiukas vietoj 40 - 45 gramų jau sveria 160 - 180 gramų. Daugeliui žmonių tai labiau priimtina, nes tokį viščiuką lengviau užauginti, ypač kol dar orai vėsesni, jis jau atsparesnis stresams, patys silpniausieji jau būna jau išgaišę ir auginimo nuostoliai ateityje mažesni.
Nemažai žmonių, kurie nori greitai pasigaminti daug mėsos, perka dar didesnius - dviejų ar trijų savaičių amžiaus viščiukus, kuriuos jau mažai bereikia šildyti, jų priežiūra labai paprasta ir užauga atitinkamai greičiau. Auginimo nuostoliai, jei viščiukai sveiki, būna minimalūs.
Svarbiausi dalykai auginant viščiukus
Dauguma paukščių augintojų puikiai žino, kaip auginti ir prižiūrėti parsivežtus vienadienius viščiukus ar vištaites. Tačiau norime priminti, kad svarbiausi dalykai vienadieniams viščiukams ar vištaitėms yra šie: šiluma, vanduo, lesalas ir šviesa. Internete galima rasti nemažai naudingos filmuotos medžiagos apie paukščių priežiūrą.
Pirmomis dienomis optimali temperatūra viščiukams yra 33 - 35 laipsniai šilumos. Tam galima naudoti specialias elektrines kaitinimo lempas. Vienos 150 - 300 vatų lempos užtenka maždaug 50 viščiukų. Pakabinkite ją taip, kad tiesiai po ja padėtas termometras rodytų apie.33 - 35 laipsnius šilumos. Tačiau būtinai stebėkite viščiukų elgesį.
Jei viščiukams per karšta - jie patys pasitrauks toliau. Jei per šalta - susispaus į krūvelę po pačia lempa. Lempas reikia naudoti kol viščiukai pilnai apsiplunksnuos, apie 15 - 20 dienų visą parą, net ir vasarą. Kraikui geriausia naudoti sausas pjuvenas ar drožles (5 - 7 cm storio sluoksnį), galima tam tikslui panaudoti ir sausas durpes, smulkintus šiaudus. Svarbiausia yra, kad kraikas būtų visada sausas.
Reikia nuolat stebėti viščiukų elgesį ir, keliant lempą ar šildytuvą aukštyn, palaipsniui mažinti temperatūrą. Kai viščiukai jau gerai apsiplunksnuoja (maždaug 3 savaičių amžiaus), o temperatūra naktimis nenukrenta žemiau +18 laipsnių, šildymą galima nutraukti. Labai gerai, jei viščiukai turi galimybę išeiti į lauką, kai šilta ir pasišildyti atokaitoje. Šviežio oro trūkumas gali būti viena iš priežasčių, dėl ko paūgėję mėsiniai viščiukai suserga vandene.
Rekomenduojama temperatūra pagal viščiukų amžių
Rekomenduojama temperatūra pagal viščiukų amžių dienomis lentelėje:
| Viščiukų amžius dienomis | Rekomenduojama temperatūra C° |
|---|---|
| 0 | 32 - 33 |
| 7 | 29 - 30 |
| 14 | 27 - 28 |
| 21 | 24 - 26 |
| 28 | 21 - 23 |
| 35 | 19 - 21 |
| 42 | 18 |
| 49 | 17 |
| 56 | 16 |
Vandenį rekomenduojame girdyti iš specialių plastmasinių girdyklėlių. Jų būna įvairių dydžių: nuo 1,5 iki 15 litrų talpos. Įsigykite, tokia girdykla tarnaus ne vienus metus. Iš jų viščiukai nelaisto vandens, mažiau šlampa kraikas, o kartu nešlampa ir patys viščiukai. Pirmomis dienomis vanduo turėtų būti kambario temperatūros. Viščiukams augant, girdyklą reikia pakelti vis aukščiau, kad paukščiai vandens netaškytų.
Lesinti prieauglį geriausia specialiu kombinuotu lesalu viščiukams. Jokių priedų į jį šiaip jau dėti nereikia. Jame yra visko, ko paukščiukui reikia. Nuo maždaug trijų savaičių amžiaus galite pradėti duoti kitų lesalų - kviečių, smulkintos žolės, įvairių maisto atliekų.
Reikia nepamiršti, kad šiuolaikinės, ypač greitai augančios mėsinių viščiukų veislės, savo organizmo poreikius patenkina tiktai gaudamos iki soties lesti geros kokybės kombinuotų lesalų. Jei didelę dalį jų pakeisite prastesniais pakaitalais, sulėtės viščiukų augimas. Auginant dedekles vištaites, tas nėra taip svarbu, čia reikėtų žiūrėti, kad jos atvirkščiai, nebūtų per sunkios. Kuo jas lesinti - kiekvienas augintojas sprendžia pats, priklausomai nuo paukščių kiekio ir savo galimybių.
Viščiukams augant būtina atskirai duoti sijoto žvyro arba kviečių grūdų, tiesiog įmaišant jų į lesalą. Tai skatina geresnį raumeninio skrandžio vystymąsi ir lesalo įsisavinimą. Lesinant vien tik kombinuotu lesalu, liaukinis skrandis, ypač pas mėsinius viščiukus, dažnai išauga neproporcingai didelis, tuo tarpu raumeninis lieka sunykęs.
Pirmą savaitę rekomenduojamas apšvietimas ir dieną, ir naktį, nes viščiukai turi prieiti prie lesalo ir vandens visą parą. Vėliau rekomenduojama naktį keletui valandų šviesą išjungti. Mėsiniai viščiukai labai intensyviai auga 2 - 3 amžiaus savaitę. Šiuo metu net rekomenduojama jų augimą kiek pristabdyti, ribojant apšvietimo trukmę nakties metu. Pristabdžius augimą, sutvirtėja skeletas ir ypač kojų kaulai, viščiukai vėliau būna tvirtesni ant kojų. Dedeklėms vištaitėms paprastai tokių problemų nekyla.
Profilaktinės priemonės
Paukščių augintojams nemažai nuostolių pridaro įvairios virusinės ligos. Auginant nedidelius kiekius viščiukų nuo jų suvakcinuoti nėra galimybės, nes vakcinos pardavinėjamos įpakuotos tik tūkstančiais dozių. Tačiau vienadieniai viščiukai ar vištaitės paprastai būna jau vakcinuotos nuo kai kurių virusinių ligų peryklose, taigi po 7-10 dienų imunitetą prieš tas ligas įgauna. Bet iki to laiko viščiukas yra labai pažeidžiamas ir lengvai suserga. O ir vakcinos šimtaprocentinės apsaugos niekuomet neduoda. Todėl smulkiajam augintojui svarbiausia yra įvairios profilaktinės priemonės, iš kurių efektyviausios būtų šios:
- pirkti ką tik išsiritusius viščiukus tiesiai iš paukštynų peryklų arba paukščių ūkių, turinčių veterinarinės priežiūros numerius ir pasidomėti, nuo kokių ligų jie jau yra vakcinuoti. Tą patį daryti, perkant ir jau paaugusius viščiukus fermose ir paukščių ūkiuose.
- auginti viščiukus ir vištaites tik švariose, prieš tai gerai išplautose ir išdezinfekuotose patalpose.
- vengti auginamo prieauglio kontakto su kitais paukščiais, (ypač su suaugusiomis vištomis dedeklėmis), kurie gali būti persirgę virusinėmis ligomis, bet likti jų užkrato nešiotojais. Ypač rekomenduojama saugoti auginamą prieauglį nuo kontakto su laukiniais paukščiais (žvirbliais, balandžiais ir pan.).
Vėliau, paukščiams augant, palengva formuojasi natūralus imunitetas ir pavojus užsikrėsti sumažėja. Tačiau jis niekuomet neišnyksta visiškai. Be to, įvairūs virusai labai lengvai kinta, mutuoja ir dažnai net vakcinos nebūna veiksmingos. Ypač tai liečia įvairius virusus- kvėpavimo takų ligų sukėlėjus, kurie ko gero, pridaro daugiausia žalos paukščiams.
Paskutiniais metais labai išplito ir didžiulių nuostolių pasaulio paukštynams atnešė paukščių gripas. Kai kuriems pramoniniams paukštynams teko išnaikinti milijonus paukščių juos uždusinant ir po to sudeginant. Pavienių atvejų pas smulkius augintojus pasitaikė ir Lietuvoje. Kol kas tik vienoje Lietuvos pramoninėje fermoje 2023m. gruodį teko sunaikinti keletą tūkstančių kalakutų….bet niekas nežino, kur ir kada jis vėl jis gali pasirodyti.