Daugelis žmonių svajoja parašyti knygą, tačiau ne visi žino, nuo ko pradėti. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kurie padės jums įgyvendinti šią svajonę. Šiuolaikinės siaubo literatūros klasikas, amerikiečių rašytojas Stephenas Kingas 2000 m. išleido knygą „Apie rašymą: amato išklotinė“, kurioje aprašo savo kūrybinę karjerą, nagrinėja anglų kalbos mechanizmus ir dalija patarimus pradedantiesiems rašytojams.

Stepheno Kingo patarimai

Populiariosios literatūros karalius, kurio dešimtimis skaičiuojamų romanų ir apsakymų rinkinių pasaulyje parduota per 350 mln. egzempliorių, tikrai turėjo ką pasakyti ne tik komerciškai sėkmingos literatūros kūrimo klausimais:

1. Pirmiausia rašyk pačiam sau ir tik paskui suk galvą dėl auditorijos. „Rašydamas istoriją pasakoji ją pats sau. Kai ją perrašinėji, pagrindinė tavo užduotis yra išmesti viską, kas nėra istorija.
2. Nevartok neveikiamosios rūšies veiksmažodžių (pasyvų). „Drovūs rašytojai pasyvus mėgsta dėl to paties, dėl ko droviems meilužiams patinka pasyvūs partneriai. Neveikiamoji rūšis yra patikima. Drovuolis rašo: „Susitikimas bus surengtas septintą valandą“, nes kažkas jam kužda: „Formuluok šitaip, ir žmonės patikės, kad tu tikrai žinai.“ Atsikratyk šios išdavikiškos minties! Nebūk liurbis! Pakelk pečius, atstatyk krūtinę ir tapk atsakingas už tą susitikimą. Rašyk: „Susitikimas septintą.“ Va šitaip, Dievuli!
3. Venk prieveiksmių. „Prieveiksmis tau ne draugas. Panagrinėk sakinį: „Jis uždarė duris ryžtingai.“ Sakinys siaubingas, be jokios abejonės, bet pasvarstyk, ką čia veikia tas „ryžtingai“. Juk yra kontekstas? Juk yra situaciją nušviečiantis (kas be ko, ir emociškai veikiantis) tekstas iki to sakinio? Ar tai mums nesufleravo, kaip jis uždarė tas duris?
4. Venk prieveiksmių, ypač po frazių „jis (ji) pasakė“.
5. Nepamesk galvos dėl tobulos gramatikos. „Kalbai ne visados reikia ryšėt kaklaryšį ir avėt užrištus batus.
6. Stebuklingos galios slypi tavyje. „Esu tikras, kad daugumos nevykusių kūrinių pamatinė priežastis yra baimė.
7. Skaityk, skaityk, skaityk. „Turi daug skaityti ir skaitydamas nuolatos gludinti (ir iš naujo apsibrėžti) savo paties rašymą.
8. Nesijaudink dėl kitų žmonių. „Kultūringoje visuomenėje skaityti valgant yra nemandagu, bet jeigu sieki rašytojo karjeros, neišsiauklėjimas neturėtų būti tavo didžiausias rūpestis. O užvis mažiausiai turėtų rūpėti kultūringa visuomenė ir jos lūkesčiai.
9. Išjunk televizorių. „Daugelyje sporto klubų dabar pakabinti televizoriai, tačiau televizorius - sportuojant ar bet kur kitur - iš tikrųjų yra pats nereikalingiausias daiktas pradedančiajam rašytojui.
10. Turi tris mėnesius.
11. Yra dvi sėkmės dedamosios. „Kai manęs klausia, kokia „mano sėkmės paslaptis“ (absurdiška mintis, bet nuo jos neįmanoma pabėgti), kartais atsakau, kad sėkmę lėmė du dalykai: gera sveikata ir santuoka.
12. Rašyk po vieną žodį. „Vienas radijo laidos vedėjas paklausė, kaip aš rašau. Mano atsakymas - „po vieną žodį“, regis, atėmė jam žadą.
13. Pašalink dėmesį blaškančius daiktus. „Darbo kambaryje negali būti telefono ir, savaime suprantama, dykinėjimui skirto televizoriaus ar vaizdo žaidimų.
14. Laikykis savo stiliaus. „Neįmanoma atkartoti rašytojui būdingo žanro traktuotės, kad ir kaip paprasta atrodytų tai, ką tas autorius daro. Kitaip tariant, negali nusitaikyti į konkrečią knygą it kokia sparnuotąja raketa.
15. Kapstyk. Rašytojo užduotis - savo dėžėje turimais įrankiais tą reliktą iš žemės iškapstyti kuo mažiau pažeistą.
16. Daryk pertrauką. Knyga tavo, ją atpažinsi kaip savo, gal net atsiminsi, kokia melodija skambėjo iš grotuvo rašant vieną ar kitą eilutę, bet vis tiek atrodys, tarsi skaitytum kažkieno kito parašytą tekstą, gal kokio sielos dvynio.
17. Pašalink neįdomias dalis ir pernelyg atpažįstamus elementus. „Galvodamas apie knygos tempą dažniausiai prisimenu Elmore’o Leonardo tobulai paprastą paaiškinimą, kad jis išbraukiąs nuobodžias teksto vietas.
18. Faktinė medžiaga neturi užgožti pasakojamos istorijos. Faktinės medžiagos vieta - galiniame pasakojamos istorijos plane, kuo gilesniam fone.
19. Rašytoju tampi tiesiog skaitydamas ir rašydamas. „Kūrybinio rašymo kursų ar seminarų tau reikia ne labiau nei šitos ar į ją panašios knygos apie rašymą.
20. Rašymas turi teikti laimę. Rašymas yra magija, jis - toks pat gyvenimo vanduo kaip ir bet kokia kita kūrybinė veikla. O vanduo nemokamas.

Rasos Sagės patarimai

Rasa Sagė, Lietuvoje populiarių romanų autorė, išleido naujausią knygą rašytojams bei norintiems tapti rašytojais: „Tiems, kurie svajoja parašyti knygą“:

• Jei skaitote šią knygą, jūsų pirmoji knyga jau gyvena jūsų mintyse. Reikia pripažinti, kad tai padaryti nėra lengva. Reikia daug užsispyrimo.
• Kas yra kūrybiškumas? Kūrybiškumas yra erdvės savyje atvėrimas. Kūrybiški žmonės kalba apie tai, kad geriausios mintys ateina…nuobodžiaujant.
• Pagrindinė kūrybinio darbo sąlyga - minčių erdvė, o geriausias jo draugas - vientisas, nenutraukiamas kūrybos laikas.
• Rašytojas yra kempinė - sugeria į save aplinką, ją perleidžia per save ir atiduoda visuomenei perdirbtą realybės produktą. Rašymas yra persikėlimas, nėrimas į paralelinį kūrybos pasaulį.
• Idėjos embrionas yra kasdieninė mūsų problema. Ieškodami idėjos knygai ieškokite problemos.
• Nebūtina ieškoti istorijų, visada galima rašyti apie save. Juk jūsų gyvenimas yra unikalus ir tai, kas jums nutiko, nenutiko niekam kitam.
• Kol laukiate arba brandinate knygos idėją, aprašinėkite viską, ką patiriate, pamatote, pajaučiate.
• Brandinant idėją, skaitykite daug savo mylimo žanro knygų.
• Jei turite idėją, bet nemokate jos išvystyti iki galo - ieškokite partnerių. Juk ne veltui sakoma, kad vienas lauke ne karys.
• Rašymas kartais virsta knyga, o kartais taip ir lieka „stalčiuje“. Tačiau kiekvienas rašantis žmogus svajoja, kad jo mintis pagaliau galima būtų perskaityti knygoje. Kaip tai padaryti? Vienas iš būdų - didelį dramblį supjaustyti mažais gabaliukais - išmokti rašyti knygą nesistengiant peršokti nei vieno jos gimimo ir gyvavimo etapų.

Knygos rašymo ir išleidimo etapai

Bet kurios knygos rašymas ir išleidimas susideda iš dešimties etapų. Visi etapai turi savo eigą ir trukmę ir gali būti sugrupuoti į tris pakopas:

• I pakopa: Knygos rašymo etapas.
  • Idėja.
  • Rašymas.
  • Knyga stalčiuje.
  • Perrašymas.
  • Pirmųjų skaitytojų pastabos.
• II pakopa: Knygos išleidimas etapas.
  • Leidyklos paieška.
  • Leidyklos verdiktas.
  • Darbas su leidykla.
  • Knygos spausdinimas.
• III pakopa: Knygos reklama etapas.
  • Knygos pristatymas skaitytojui.

Kitų autorių patarimai

Populiarias knygas išleidę autoriai pataria:

• Benediktas Gylys: „Žmonėms, kurie svajoja parašyti knygą patarčiau - nustoti svajoti. Knyga turi būti tikslas, tikslas su data. Užrašytas tikslas. Rekomenduoju sudaryti rašymo planą, žinoma, taip pat su datomis. Apie tai jog rašote, pasigirti kiek galima daugiau draugų. Ir rekomenduoju pagaliau nustoti bijoti. Gyvenimas yra arba drąsus nuotykis arba niekas.“
• Lavisa Spell: „Patarčiau rašyti. Tik rašydamas gali suprasti, ar šis laiko leidimo būdas tau patinka. Tik rašydamas gali sužinoti, ar tau pavyks ir kas tau pavyks, o kas ne. Reikia rašyti tai, kas tiktų tau pačiam, kas tave „vežtų“.
• Gabija Grušaitė: „Nesvajoti parašyti knygos. Pats leidybos procesas ir kritika po to nėra malonūs, taigi jei norisi būti įvertintam, tada geriau kitus dalykus daryti.
• Marius Povilas Elijas Martynenko: „Kasdien parašykite po eilutę. Jei išties svajojat, tai tiesiog tiek sau įsipareigokit - po eilutę, ne daugiau.
• Dovilė Štuikienė: „Siūlyčiau rašyti - ir net nebūtinai knygą. Rašykite TIK TADA, kai TURĖSI, ką pasakyti. Aukso žodžiai, ar ne?“
• Agnė Gilytė: „Patarčiau sugalvoti labai aiškiai, koks tai bus kūrinys. Reikia apgalvoti visus scenarijus, ką gali pasiūlyti.“
• Eglė Ramoškaitė: „Patikėkite, panorėkite, daug rašykite, daug skaitykite, panorėkite dar labiau, kažko atsisakykite rašymo laiko vardan, nepirkite brangios kosmetikos ir nevalgykite kasdien krevečių - reikės mažiau dirbti, bus daugiau laiko rašymui.
• Eglė Gerulaitytė: „Patarčiau sąžiningai atsakyti sau: ar galiu nerašyti? Jei gali, nerašyk. Bet jeigu nerašyti negali, tuomet pirmyn visa jėga! Jei turi pasakyti kažką unikalaus, rašyk. Jei viduje kirba ypatinga istorija, rašyk. Net jei neturi aiškios vizijos ar plano, visvien rašyk.

Ką daryti, jei leidėjas atmeta jūsų kūrinį?

Išleisti knygą yra dažno žmogaus gyvenimo svajonė, bet ją įgyvendinti neretai būna ne taip paprasta. Net ir bestseleriai, tokie kaip „Haris Poteris“, dažnai leidyklų būna atmetami, ir kartais ne po vieną kartą.

1. Yra žmonių, kurie intuityviai jaučia, kaip reikia rašyti, jie apdovanoti kalbos dovana, dėl kurios jų tekstai būna kerintys. Deja, tokių žmonių yra mažuma. Visi kiti turi mokytis rašyti. Didelė tikimybė, kad leidėjo nesužavės pirmasis jūsų bandymas. Tad mokykitės, tobulėkite ir, svarbiausia, daug rašykite. Dažna pradedančių rašytojų klaida yra intrigos kūrinio pradžioje nebuvimas. Leidėjai retai skaito visą kūrinį. Jei per pirmus dešimt dvidešimt puslapių kūrinys nesudomina, labai tikėtina, kad tiek jo ir tebus perskaityta.
2. Kūrinys, kurį rašėte keletą mėnesių, jums greičiausiai pažįstamas iki skausmo. Jūs susigyvenote su veikėjais, žinote, kas ir dėl ko kūrinyje įvyko ir kokie jausmai turėtų apimti skaitant tam tikras kūrinio eilutes. Leiskite perskaityti savo kūrinį draugams, šeimos nariams, dalykitės jo ištraukomis savo tinklaraštyje, interneto svetainėse, publikuojančiose žmonių kūrybą, pateikite kūrinį įvertinti su rašymu susijusiam specialistui (dėstytojui, mokytojui).
3. „Gal kam nors šis kūrinys bus įdomus“ tikrai nėra leidėją įkvepianti eilutė. Jei rašote meilės romaną, pagalvokite, kuo jūsų kūrinys galėtų patraukti meilės romanų gerbėjus.
4. Nors pasitaiko išimčių, didesnė tikimybė išleisti savo kūrinį nusiuntus jį leidėjui, leidžiančiam panašaus žanro literatūrą.
5. Labai retai sulauksite teigiamos leidėjų reakcijos atsiuntę tik dalį kūrinio. Visiškai suprantamas noras kaip galima greičiau savo kūryba pasidalyti su pasauliu, bet gerai knygai, kaip ir geram vynui, reikia laiko subręsti.
6. Siųsdami savo kūrinį leidėjui papasakokite apie save, kaip jūs susijęs su kūrinio tema ir apskritai rašymu. Būtinai pridėkite grožinio kūrinio santrauką. Leidėjas tikrai neturi laiko skaityti 300 puslapių rankraščio norėdamas sužinoti, apie ką yra knyga, tad santrauka labai pagelbėja. Santraukoje turi atsiskleisti, ką norima pasakyti kūriniu ir kas kūrinyje vyksta.

Ko reikia, norint pradėti rašyti?

Rašome tam, kad papasakotume istoriją, o, štai, kaip ją pasirinkti, kartais gali būti pakankamai keblus klausimas. Rašyti geriausia tai, ką labiausiai norėtųsi paskaityti. Kadangi autorius yra tas žmogus, kuriam teks daugiausiai laiko praleisti su tekstu, neatsižvelgti į jo nuomonę būtų neatleistina. Taigi išsirink tai, kas labiausiai žavi, ir pirmyn! Taigi geriausia kurti tai, kas pačiam patinka. Net jei tai bus pats savotiškiausias kūrinys, vis tiek atsiras, kas jį supras ir kam jis bus aktualus. O rašymas suteiks malonumo autoriui ir nereikės prie kompiuterio sėsti kaip prie kankinimų stalo.VISADA bus skaitytojų, kuriems tekstas nepatiks, atrodys neįdomus, neužkabins. Tai yra visiškai normalu, nes ne visi mėgsta picą su ananasais, ne visi alpsta dėl tos naujausios dainos, yra keistuolių, kurie mina dviratį ir nė neplanuoja pirkti prabangaus automobilio, nors galėtų sau tai leisti.

Aš tokių nežinau. Yra tik geras, įdomus idėjos išpildymas arba nevykęs. Ir paskutinis svarbus dalykas, be ko negalėsite apsieiti rašydami, yra fantazija. Nebijokit sugalvoti kažko, ko kiti dar nebandė. Štai ir viskas, ko reikia, norint pradėti rašyti - taip paprasta, kad net banalu…

Kaip rašyti?

Pradedantiems kurti autoriams, kartais atrodo, kad reiktų rašyti taip, kaip matė kine, nes filme tokia scena atrodė tiesiog awesome. Kinas jokiais būdais nėra literatūros evoliucija. Tai nėra tapatūs dalykai ir rašant svarbu suvokti skirtumą. Knyga yra ne tam, kad nupieštų vaizdus, o tam, kad perteiktų jausmą ir išgyvenimą. Taigi rašant tekstą reikia pasakoti taip, kad vaizdus skaitytojas susikurtų savo galvoje, kad įsijaustų į veikėjus ir priimtų jų pasaulio suvokimą bei emocijas kaip savus. Skaitytojas nėra stebėtojas (kaip žiūrovas kine), jis pats yra veikėjas, todėl itin svarbi nuotaika, veikėjų išgyvenimai bei galimybė skaitytojui save įsivaizduoti kuriamoje aplinkoje. Kaip tai sukuriama? Kiekvienai scenai tinkančiu balansu, tai yra mišiniu, į kurį skirtingomis proporcijomis įeina: aprašymų, dialogų, veiksmo, emocijų, apmąstymų ir kitų elementų.Venkite kinematografinio vaizdavimo, tai yra, vaizdo nereiktų aprašyti taip, kaip jį „matytų“ judanti kamera ir kaip keistųsi vaizdas ekrane. Taip pat nėra tikslo surašyti visus veikėjų veiksmus.

Kaip išsirinkti kūrinio žanrą?

Žanrai rašytojui yra iš viso nereikalingas išmislas, kuris svarbus tik skaitytojui (kad jis galėtų lengviau išsirinkti, ką nori skaityti) ir kritikams (kad galėtų pasikabinėti ir pabambėti, kad kažkas neįsipaišo į rėmus). Labai dažnai apsisprendus dėl žanro, jaunas autorius save apriboja ir neišnaudoja visų galimybių, kurios galėtų padaryti tekstą gyvesniu, o istoriją labiau įtraukiančią. Neribokit savęs ten, kur nebūtina. Tegu jūsų istorijos būna tokios pat įvairiapusės, kaip pats gyvenimas, kuriame gali stebėti, kaip vienu metu toje pačioje gatvėje spygaudami žaidžia vaikai, pensininkė tempia pirkinius iš Norfos, ant suolelio bučiuojasi įsimylėjėlių porelė, o keliu važiuoja laidotuvių procesija. Maišykit viską, kas siejasi su jūsų pasakojimu ir kas padeda geriau perteikti sumanymo esmę. Kol istorija dar neparašyta, nesukit galvos dėl žanro - tą etiketę priklijuosite vėliau, kai jau viskas bus sugulę ant popieriaus ir ji niekaip neberibos autorinių sprendimų.

Vieną dalyką prieš rašant vis dėlto padaryti pasiūlysiu. Apgalvokit, kas yra jūsų stiprioji pusė ir kas bus kūrinio kabliukas, kas bus istorijos pagrindas ir kam skirsit daugiausiai dėmesio. Kitaip tariant, kas bus dominuojantis kūrinio elementas.

Dominuojantys kūrinio elementai:

• Veikėjas. Šio tipo istorijoje dominuoja veikėjas ir jo pastangos pakeisti savo vaidmenį gyvenime. Tokia istorija paprastai prasideda situacija, kurios veikėjas ne(be)gali ištverti ir pasiryžta keisti(s), o baigiasi, kai įvyksta transformacija arba personažas grįžta į pradinę padėtį.
• Pasaulis (aplinka). Tai yra istorijos, kuriuose aplinka (pasaulis) aprašomi taip išsamiai, kad gali būti prilyginti veikėjui. Autorius tokio tipo istorijose itin daug dėmesio skiria būtent detaliam aplinkos aprašymui, kuris apima ne tik vaizdą, bet jau minėtas tradicijas bei visuomenę bendrai. Šios tipo pasakojimo tikslas nėra išnagrinėti veikėją, jo jausmus ar gyvenimo pasirinkimus, o labiau parodyti aplinką.
• Problema (paslaptis). Šios istorijos turi pakankamai paprastą struktūrą: pradžioje skaitytojas supažindinamas su problema ar paslaptimi, kuri kūrinio eigoje išsprendžiama arba atskleidžiama.

Gabrieliaus E. Klimenkos OP patarimai

• Jei tikrai nori tapti rašytoju, tuomet turi nebegalvoti apie rašymą „savo malonumui“, nes toks rašymas retai kada padaro žmogų rašytoju.
• Rašymas yra juodas darbas. Darbas su savimi, disciplina ir tekstu. Tai gali būti mėgstamas darbas, kurį tau malonu daryti, tačiau tai vis tiek yra darbas.
• Rašytojas fantastas Ray Bradbury buvo užsibrėžęs kasdien parašyti po tūkstantį žodžių, kai nesisekdavo rašyti tekstų, jis kurdavo žodžių derinius ir juos vėliau panaudodavo savo apysakose bei romanuose.
• Rašytoju retai tampa tas, kuris neperskaitė nė vienos knygos. Skaitymas plečia tavo žinias ir skatina kūrybines idėjas.
• Svarbu skaityti būtent knygas ir rimtus straipsnius, žinutės feisbuke netinka.
• Jei nesi įvaldęs plunksnos meno ir žodžių ekvilibristikos, tau tikrai nepavyks susidoroti su didelės apimties tekstu. Ko gero, dažniausiai daroma pradedančiųjų rašytojų klaida - pradėti būtent nuo romano.
• Mintis apie tekstą turėtų išsakyti nesuinteresuotas asmuo, t. y. toks, kurio nesaisto draugystės ar giminystės ryšiai.
• Redaktorius - tavo draugas ir bendradarbis. Jūs kartu tobulinate kūrinį.
• Nebijok, kurk, skirk laiko ir tapk puikiu rašytoju.

Henry Millerio patarimai

1964 m. išleistoje knygoje „Henry Milleris apie rašymą“ (Henry Miller on Writing) Henry Milleris (1891-1980) atvirai rašė apie savo kūrinius, jų parašymo aplinkybes ir patį kūrybinį vyksmą:

1. Dirbk laikydamasis plano, o ne pagal nuotaiką.
2. Nepaliauk būti žmogum!
3. Nebūk darbinis kuinas!
4. Jei knieti, atsisakyk Plano, bet kitą dieną vėl jo laikykis. Kondensuok. Retink.
5. Pirmiausia ir visada rašyk.

George'o Orwello patarimai

Skaitant vieno iš įtakingiausių, įžvalgiausių ir produktyviausių praėjusio amžiaus britų rašytojų George’o Orwello (1903-1950) esė „Politika ir anglų kalba“ (Politics and the English Language, 1946) galima suprasti, kodėl šio griežto, bet teisingo visuomenės kritiko kūryba laikoma skaidraus ir glausto stiliaus etalonu:

1. Niekada nenaudok metaforos, palyginimo ar kitos kalbos figūros, kurią esi įpratęs matyti atspausdintą.
2. Niekada nenaudok ilgo žodžio, jei pakanka trumpo.
3. Jei įmanoma išbraukti žodį, visada brauk jį.

Jacko Kerouaco patarimai

Bytnikų lyderis Jackas Kerouacas (1922-1969) savo spontaniškosios prozos metodą glausčiausiai papunkčiui išdėstė 1958 m. laiške redaktoriui ir leidėjui Donaldui Allenui:

1. Būk beprotiškas rašytojas, priverčiantis viską atgyti.
2. Būk subjektyvus, o žodynas tepasiekiamas iš pasąmonės, o ne iš spintos.
3. Niekada negalvok apie žodžius, kuriuos ruošiesi pasakyti, kol nepasieksi tos vietos.
4. Rašyk visą laiką nenustodamas, negalvodamas, nepertraukiamai.
5. Atsisakyk minties, kad kada nors pabaigsi.

Johno Steinbecko patarimai

1962 m. Johnas Steinbeckas pasidalino šiais patarimais:

1. Pamiršk neapibrėžtą auditoriją. Pirma, bevardė, beveidė auditorija tave mirtinai išgąsdins, o antra - kitaip nei teatre, jos nėra. Raštijoje tavo publika yra vienas vienintelis skaitytojas.
2. Jei vargsti su kokia scena ar pastraipa, bet tau ji atrodo būtina, palik ją ir rašyk toliau.
3. Saugokis scenos, kuri tau pasidaro brangi, brangesnė už visa kita.

John Grishamo patarimai

Teisės ir teisėtvarkos pasaulio užkulisius savo trileriuose narpliojantis amerikiečių rašytojas, teisininkas Johnas Grishamas (g. 1955) taip pat pateikė milijoniniais tiražais visame pasaulyje leidžiamų ir parduodamų savo bestselerių sėkmės receptą:

1. VISADA - kiekvieną dieną parašykit po puslapį. Tai apie 200 žodžių, arba 1000 žodžių per savaitę.
2. Siužetui reikia kruopštaus planavimo.
3. Anksti ryte, per pietų pertraukėlę, traukinyje, panakčiais - nesvarbu.
4. Prologas - tai skaitytojų užkabinimo triukas. Venkit jų. Susidarykit pasakojimo planą.
5. VISADA dialogus išskirkit atitinkamais grafiniais ženklais.
6. NIEKADA nelaikykit žodyno lengvai pasiekiamoj vietoj.
7. Dauguma rašytojų per daug žodingi.
8. Skaitytojai trokšta pradėti skaityti. Neužverskite jų keturių tos pačios giminės kartų asmenvardžiais.

F.Scotto Fitzgeraldo patarimai

Portalas openculture.com pateikia septynis F.Scotto Fitzgeraldo patarimus iš knygos „F. F.Scottas Fitzgeraldas turėjo įprotį užrašų knygutėse užsirašinėti jam staiga šaunančias mintis:

1. Turi pradėti nuo to, kad užsirašinėsi pastabas. Gali būti, kad tau prireiks tai daryti ilgus metus...Kai galvoji apie kažką, kai kažką prisimeni, viską užsirašyk. Užsirašyk tuo metu, kai apie tai galvoji.
2. Viską pradėti nuo didelio, detalaus plano sudarymo.
3. Laikėsi principo niekam nepasakoti apie tai, ką tuo metu rašo.
4. Jis teigė, kad tai tebūdavo atsitiktinumai, o jis iš tiesų visuomet stengdavosi rašyti apie konkrečius žmones, kurie jam yra įdomūs.
5. Niekada nereikia naudoti mažai žinomų žodžių, nebent taip daroma specialiai, siekiant sukurti „delikatų atspalvį“.
6. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į veiksmažodžius.
7. Labai svarbu objektyviai įvertinti visą kūrinį, ir jeigu kažkas netinka, to tiesiog atsikratyti.

---