Spengimas ausyse - tai klausos pojūtis, panašus į svirplių čirškimą, cypimą ar triukšmą. Paprastai spengimas ausyse atsiranda sporadiškai, tačiau kai kuriems žmonėms šie garsai būna tokie stiprūs ir dažni, kad pradeda trukdyti kasdieniam miegui, poilsiui ar funkcionavimui. Tuomet būtina kreiptis į otolaringologą.

Spengimas ausyse - ką tai reiškia?

Kaip atsiranda spengimas ausyse? Kas sukelia spengimą ausyse? Garsai, kuriuos girdime iš išorės, sukelia vibracijas - plaktukas, priekalas, balnakilpė siunčia informaciją į sraigę, tai yra kamerą, kurioje esantis skystis ir plaukeliai vibracijas paverčia nerviniais impulsais, jungiančiais klausos ir smegenų organą. Šiuos signalus smegenys paverčia garsais, o pažeisti plaukeliai ima nenutrūkstamai siųsti impulsus į klausos nervą, trumpai tariant - į smegenis, kurios stengsis suvokti garsus, nors lauke gali būti tyla. Tai yra nervų veiklos aktyvumo rezultatas.

Spengimas ausyse - priežastys

Spengimo ausyse priežastys gali būti:

• Ausų sieros susilaikymas ausies kanale, todėl tinkama higiena preparatais, tokiais kaip ausų valymo purškiklis, gali būti efektyvus būdas situacijai suvaldyti.
• Didelio triukšmo poveikis. Jeigu per dažnai girdite aukštus garsus, spengimas ausyse gali reikšti: vidinės ausies struktūrų sunaikinimą, kuris dažniausiai pasireiškia triukšmo, spengimo ar traškesio girdėjimu prieš miegą, kai organizmas bando nusiraminti nuo dirgiklių, kurie jį puolė dieną.
• Hipertenzija arba hipotenzija.
• Klausos nervo ir net kaklo slankstelių ar labirinto pažeidimai.
• Vidurinės ir vidinės ausies infekcijos. Be to, spengimas ausyse dar gali reikšti: bakterinį ostitą, dažnai susijusį su ausies skausmu, eksudacinį ostitą, kurio sukeltas cypimas irgi dažnai susijęs su ausies skausmu.
• Psichikos ligos, pavyzdžiui, nerimo sutrikimai arba depresinė būklė.
• Neurologinės ligos, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė.
• Piktnaudžiavimas tam tikrais vaistais, pavyzdžiui, antibiotikais ar skausmą malšinančiais vaistais. Spengimas ausyse gali būti ir vartojamų vaistų šalutinis poveikis. „Manoma, kad šią problemą gali sukelti beveik bet kokie vartojami vaistai ir preparatai: antidepresantai, antibiotikai, diuretikai, vaistai nuo uždegimo ir skausmo. Jei jums paskirti vaistai ir po jų vartojimo atsiranda spengimas ausyse, būtinai pasitarkite su savo gydytoju“, - pataria A. Unikauskas.
• Meniere’o liga - be cypimo ausyse, dažnas simptomas (bet ne vien šios ligos) yra galvos svaigimas.
• Klausos organo senėjimas.
• Aterosklerozė ir kitos kraujagyslių ligos: „Dėl aterosklerozės į tam tikras smegenų dalis, kurios atsakingos už garso suvokimą, patenka per mažai kraujo.

Pajutus spengimą ausyse, verta pasidomėti gyvenimo būdu. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai klausotės muzikos per ausines, prie kokio garsumo esate įpratę, kokioje aplinkoje dirbate ir ar tinkamai saugote savo klausą būdami triukšmingoje patalpoje?

Spengimas ausyse - kaip atsikratyti?

Viena dažniausių ausų spengimo ir ūžesio ausyse priežasčių - susikaupusi ausų siera, kuri dėl netinkamos priežiūros, užuot pasišalinusi iš ausų, ima stumtis į ausies vidų. Dažniausiai taip nutinka ausis valant ausų krapštukais, kurių vatos tamponėliai, priešingai nei įprasta manyti, ausims valyti visai netinka. Geriausia išeitis ausų higienai - specialūs ausų purškalai arba ausų skalavimas specialiomis priemonėmis. Įtarus, kad ausies siera galėjo šiek tiek užkimšti ausies angą, verta kreiptis į otolaringologą, kuris neskausmingai išskalaus ausį. Atliekant šią procedūrą, ausis skalaujama drungnu vandeniu, nukreiptu atitinkamu kampu ir leidžiamu atitinkamu slėgiu.

Todėl ausis kruopščiai išvaloma ir, svarbiausia, po skalavimo greitai palengvėja, atsiranda malonus ausies atsikimšimo jausmas.

Spengimas ausyse - neurozė

Jeigu triukšmas ir spengimas ausyse atsiranda dienos pabaigoje, prieš užmiegant, galima įtarti, kad tai per didelio jūsų organizmo streso ir garsių išorinių veiksnių poveikis. Jeigu spengimas ar triukšmas ausyse kartojasi reguliariai kiekvieną vakarą ar naktį, galima įtarti, kad priežastis gali būti per daug įspūdžių ar hipertonija. Verta šiek tiek pristabdyti gyvenimo ritmą, apriboti ir sušvelninti dirgiklius, kurie pasiekia mūsų kūną ir ausis, ir pažiūrėti, ar esama kokio nors pagerėjimo. Jeigu nepagerėja, kreipkitės į otolaringologą, neurologą ar psichologą. Gerai sveikatai ir savijautai išlaikyti būtina surasti laiko pailsėti ir atsipalaiduoti.

Spengimas ausyse - kaip gydyti?

Norint pasirinkti tinkamą gydymą namuose ar pas gydytoją, svarbu išsiaiškinti spengimo ausyse priežastį. Dėl to dažnai reikia kreiptis į gydytoją (pirmiausia į šeimos gydytoją). Spartus gyvenimo ritmas, įvairios socialinės aplinkybės lemia vis daugiau streso ir nerimo žmonių gyvenimuose. Psichologinės būsenos įtaka fizinei sveikatai yra didžiulė. Patiriant stresą, įtampą, nuovargį kyla rizika susidurti su nemalonių ligų simptomais. Viena iš jų - tinitas, pasireiškiantis ūžesiu ar spengimu ausyse.

Remiantis statistiniais duomenimis, tinito simptomai vargina apie 8 procentų visos žmonių populiacijos. Klausos specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais besiskundžiančių įkyriu ir itin varginančiu spengimu vis daugėja, tad ieškoma efektyvesnių būdų jam įveikti.

„Tai didelė problema. Atsiradus ūžesiui, per kelis mėnesius ar metus žmogus adaptuojasi ir su juo susitaiko. Tačiau maždaug 5 procentams žmonių ta adaptacija neįvyksta. Jie vargsta, kankinasi, yra priversti ieškoti priemonių jam įveikti, nes ūžesys trukdo miegoti, susikaupti, gyventi“, - tinito aktualumą pabrėžė kongreso organizatorius, Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas profesoriaus Eugenijus Lesinskas.

Gydymo metodai

• Psichologinė pagalba: Kognityvinė elgesio terapija ir dėmesingu sąmoningumu grįsta terapija gali padėti palengvinti tinitą.
• Garsų terapija: Klausos aparatai gali kompensuoti klausos nusilpimą ir slopinti tinito simptomus.

Kai simptomas yra toks varginantis, norėtųsi kuo greičiau gauti jį slopinantį vaistą. Deja, tinitą efektyviai pašalinančių vaistų nėra. Profesoriaus teigimu, ūžesys ausyse tam tikru metu tampa ne tik medicinine, bet ir psichologine problema, tad vienas iš būdų jį įveikti - psichologinė pagalba.

Nusilpusią klausą kompensuojantys klausos aparatai gali ne tik padėti geriau girdėti, bet ir efektyviai slopinti tinito simptomus. „Nešiojant klausos aparatus ir geriau girdint ūžesys tampa ne toks ryškus ir pastebimas, nes klausos aparatų technologijos suteikia daugiau išorinių garsų smegenims, jos turi daugiau darbo. Dėl šios priežasties tinitas susilpnėja, o kai kuriems žmonėms jis visai dingsta“, - paaiškino J.Pukalskaitė.

Garso terapijos metodas - vienas efektyviausių būdų slopinti tinito simptomus. Jo naudą galima pajusti jau po 3-6 mėnesių. Stenkitės mąstyti pozityviai, susitelkti į džiuginančius dalykus: dėl neigiamų jausmų, pykčio spengimas ausyse pasidaro dar nemalonesnis, o slopinti ūžesį gali ne tik garsai, bet ir pozityvios mintys.

A.Unikausko teigimu, spengimas ausyse - garsų pasekmė: į ausį sklinda garsas, kuris virpina ausies būgnelį. Virpesys perduodamas į ausies sraigę, kurios viduje tarp membranų yra skystis. Nuo vibracijų skystis pradeda judėti ir dirginti klausos ląstelių plaukelius.

Gydytojas skatina nedelsti - spengimas ausyse nėra liga, tačiau jo nereikia ignoruoti: „Jis gali signalizuoti apie pavojingas ligas, tokias, kaip aterosklerozė, cukrinis diabetas, net praneša apie insulto riziką.

„Tinitas (ūžesys) - garso suvokimas ausyse ar galvoje, nesant išorinio ar vidinio garso šaltinio. Dažniausiai tinitas yra simptomas, nesusijęs su konkrečia struktūrine, otologine, neurologine ar kita patologija. Tuo metu antrinis tinitas atsiranda dėl aiškios priežasties, paprastai turi kitokį ūžesio pobūdį bei sąsajas su kitais simptomais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Atsiradus ūžesiui ausyse, pirmiausia padeda šeimos bei ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojų konsultacijos. Jei pasireiškia netipinis ūžesys, pavyzdžiui, pulsuojančio pobūdžio, vienpusis ar asimetrinis, ypač jei yra susijęs su kitais neurologiniais simptomais, reikalinga gydytojo neurologo konsultacija.

Idiopatinio (pirminio) tinito atveju gydymas nėra specifinis, neretai - sudėtingas. Kognityvinė elgesio terapija yra daugiausiai įrodymų turintis idiopatinio tinito gydymo metodas, kuris padeda kontroliuoti ūžesio keliamą diskomfortą, pagerina psichologinę, emocinę gerovę bei miego kokybę.

Profilaktikos vaidmuo - itin svarbus. Esant idiopatiniam (pirminiam) tinitui, svarbu rūpintis savo emocine-psichologine sveikata, stebėti kraujo spaudimą, reguliariai pasitikrinti klausą bei laikytis gydytojų rekomendacijų. „Norint išvengti klausos pakenkimo bei ūžesio ateityje, svarbu vengti triukšmo traumų - dirbant triukšmingose sąlygose būtina naudoti apsaugines priemones, taip pat reikėtų vengti garsios muzikos klausymosi per ausines ar kitus įrenginius“, - teigia R. Gabrinovičienė.

---