Receptas - tai dokumentas, suteikiantis teisę įsigyti vaistinį preparatą, medicininę priemonę ar prietaisą ar valstybės kompensuojamą medicinos pagalbos priemonę. Teisė jį išrašyti suteikiama tik tinkamo sveikatos priežiūros profesijos atstovo.

Kada reikalingas receptas?

Ar vaistui įsigyti bus reikalingas receptas lemia kiekvieno vaisto registracinis statusas, todėl receptai išrašomi tik tiems vaistiniams preparatams, kurie užregistruoti reikiamuose registruose. Jų tvarka yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama.

Receptiniai ir nereceptiniai vaistai

Esminis praktinis receptinių ir nereceptinių vaistų skirtumas - jų įsigijimo tvarka. Klientas, norėdamas įsigyti receptiniams vaistams priskiriamą vaistinį preparatą, privalo turėti sveikatos priežiūros darbuotojo išrašytą receptą.

Nereceptiniai vaistai - tai nestiprus gydomasis preparatas, skirtas gydyti trumpalaikius, ūmius negalavimus ar simptominėms būklėms lengvinti. Jo įsigijimo neriboja medicinos darbuotojų išrašytas receptas. Tokie vaistiniai preparatai yra lengvai prienami kiekvienam piliečiui be jokių teisinių kliūčių, išskyrus tam tikrus reglamentuotus vaistinio preparato įsigijimo kiekio ribojimus. Taip pat nėra ribojama ir vaisto vartojimo trukmė, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių, sveikatos būklės.

Receptiniai vaistai dažnu atveju reikalauja griežto receptą gydomajam preparatui išrašiusio gydytojo stebėsenos, t. y., monitoringo. Kai kurių receptinių vaistų popieriniai receptai yra privalomai saugomi vaistinėse netgi metus, vykdoma jų apskaita. Receptai, atsižvelgiant į jų žymą, gali būti galioti įvairų laikotarpį - nuo kelių iki 360 dienų.

Taigi receptinius vaistus nuo nereceptinių skiria ne tik jų teisinis statusas ir iš jo kylantis įsigijimo procedūros skirtumai. Taip pat jų vartojimo aspektai: nereceptiniai vaistai yra skirti savarankiškai gydyti ūmias ir nesunkias būkles, o receptiniai vaistai skiriami sveikatos priežiūros profesijos atstovo ir skiriami sergantiems sunkesnėmis, lėtinėmis ligomis, kurių gydymas reikalauja nuoseklaus monitoringo.

Kompensuojamieji vaistai

Valstybės kompensuojami vaistai gali būti parduodami tik pateikus reikiamą receptą, nors ir ne visi receptiniai vaistai yra kompensuojami. Nereceptiniai vaistai nėra kompensuojami, nes tokių vaistų įsigijimo nekontroliuoja nei Valstybinė ar teritorinė ligonių kasa, nei gydymo įstaiga ar sveikos apsaugos specialistai. Paprastai kompensuojamieji vaistai yra skirti gydyti lėtines ligas ir būkles. Norint pasinaudoti valstybės teikiama vaistų kompensacija, būtina pateikti tam tikrą dokumentą - kompensuojamųjų vaistų pasą. Kompensuojamųjų vaistų pasas gali būti išduodamas bet kuriam privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam asmeniui.

Elektroninis receptas (e. receptas)

Jeigu pacientui buvo išrašytas elektroninis receptas, norint įsigyti reikiamą vaistinį preparatą, yra privalu pateikti asmens tapatybę nurodantį dokumentą. Farmacininkas turi teisę parduoti vaistą tik įsitikinęs, kad receptas parašytas teisingai, nebūtų taisytas, taip pat jame privalo būti pateikti visi reikiami duomenys.

E. recepto posistemė - skirta gydytojo pacientui skiriamų vaistų, įskaitant ir ekstemporaliųjų vaistų, kompensuojamųjų MPP ar medicinos priemonių elektroninių receptų išrašymui, centralizuotam saugojimui ir pateikimui vaistinėms įgyvendinti, duomenų apie išduotus vaistus, kompensuojamąsias MPP ir medicinos priemones tvarkymui.

Farmacijos specialistai gali išduoti vaistus ir MPP pagal pacientams išrašytus e. receptus ir pateikti informaciją apie išduotus vaistus. Sistemoje galima peržiūrėti, kokie e. receptai pacientui buvo išrašyti, kokie vaistai pagal juos buvo išduoti.

Prisijungę prie savo paskyros, pacientai gali pasiekti informaciją apie išrašytus e. receptus ir pagal juos įsigytus MPP, vaistus bei jų vartojimą.

E. recepto išrašymas ir pratęsimas

• E. recepto išrašymas: programėlėje pasirinkite paslaugą „E. recepto užsakymas“ ir receptą kompensuojamiems ar nekompensuojamiems vaistams gaukite greičiau nei per 2 val.
• E. recepto pratęsimas: darbo valandomis pratęsime jūsų jau vartojamų vaistų receptus be papildomų konsultacijų.
• Konsultacijos dėl vaistų vartojimo: rezervuokite nuotolinę gydytojo konsultaciją ir aptarkite vaistų tinkamumo, derinimo bei šalutinių efektų klausimus.

Recepto galiojimo laikas

Vaistininkė aiškina, kad receptai gali būti išrašyti elektroniniu būdu arba popieriniame blanke. Taip pat receptai gali būti valstybės kompensuojamieji, tuomet pacientui už vaistą nereikia mokėti visos kainos, o tik jos dalį arba visai nieko.

„Recepto galiojimo laikas priklauso nuo vaisto, kuris buvo išrašytas, ir kuriam laikui skiriamas preparatas - trumpalaikiam ar ilgalaikiam gydymui. Standartiškai receptai galioja 30 dienų nuo išrašymo, tačiau yra išimčių. Viena iš jų - narkotiniai vaistiniai preparatai, skirti skausmo malšinimui, receptai jiems galioja iki 10 dienų, įskaitant išrašymo dieną“, - aiškina G.

Receptai su žyma „ilgalaikiam gydymui“ ir su gydytojo parašu galioja iki 360 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną, o su užrašu „gydymui tęsti“ ir gydytojo parašu - iki 180 dienų.

„Ilgalaikio galiojimo receptai gali būti išrašomi gydantis padidėjusį kraujo spaudimą, esant lėtiniams skausmams, skrandžio rūgštingumo padidėjimui, taip pat kontraceptikams, medicinos pagalbos priemonėms (sauskelnėms, kelnaitėms, įklotams ir pan.), medicinos prietaisams (pvz., cukraus kontrolės prietaisams). Tačiau ne visi vaistai gali būti išrašomi ilgalaikiam gydymui ar gydymui tęsti. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio 1 d.

Jos teigimu, vaistai turėtų būti įsigyjami recepto galiojimo laikotarpiu, o šiam pasibaigus reikėtų kreiptis į gydytoją. Visgi pavieniais išimtiniais atvejais, jei vaistas buvo paskirtas lėtinėms ligoms gydyti (skydliaukės sutrikimams, diabetui, arterinei hipertenzijai ir t.

„Tačiau jei vaistas yra griežtos apskaitos (psichotropų, raminamųjų, antidepresantų, vardinių, narkotinių preparatų grupėms priskiriami vaistai ir pregabalinas) - jų pardavimas be recepto nėra galimas jokiais atvejais. Taip pat svarbu paminėti, kad jei lėtinei ligai gydyti buvo išrašytas kompensuojamas receptas ir jo pritrūko iki kito vizito pas gydytoją, o pats vaistas nėra griežtos apskaitos, minimalus jo kiekis gali būti parduodamas, tačiau pacientas tokiu atveju turi mokėti visą kainą“, - sako G.

Svarbu žinoti

• „Būna, kad pacientai pateikia seniai pasibaigusio galiojimo receptą ir sako, kad vaistus vartoja nuolat, nors ant recepto trūksta žymos, kad vaistai skirti ilgalaikiam gydymui. To padaryti negalima, nes perkant antibiotikus receptas lieka vaistinėje, tad kas kartą reikia naujo. Ši situacija dažniau pasitaiko su užsieniečiais studentais, kurie nesupranta, kodėl receptas turi būti išrašomas iš naujo. Tokiais atvejais rekomenduojame preparatus uždegimui ir simptomams malšinti bei užsiregistruoti pas gydytoją“, - sako G.
• Vaistininkės teigimu, pasitaiko, kad pacientai ateina į vaistinę su nufotografuotu receptu, ypač receptais antibiotikams, ir pageidauja įsigyti vaistą.
• „Receptas galioja tik tada, jei yra pateikiamas originalas. Jei pateikiama jo kopija, receptas laikomas negaliojančiu ir turi būti iš karto sunaikinamas. Taip siekiama apsisaugoti nuo suklastotų receptų, nes anksčiau gana dažnai tokių atvejų pasitaikydavo.
• Keblių situacijų pasitaiko ir su vardiniais receptiniais vaistais - neregistruotais Lietuvoje, bet registruotais kitoje Europos Sąjungos šalyje.
• Vaistininkė aiškina, kad šiai vaistų grupei keliami griežtesni reikalavimai ir trūkstant recepto arba deklaracijos vaisto parduoti negalima. Vis tik labai dažnai pacientai ateina turėdami tik receptą, taip pat blogai užpildytą deklaraciją.
• Kartais pasitaiko situacijų, kai sergančiam artimajam receptinių vaistų eina pirkti kitas žmogus, pateikdamas popierinį receptą arba nurodydamas, kad yra išrašytas elektroninis receptas to žmogaus vardu. G.
• „Nesvarbu, ar išrašytas popierinis, ar elektrinis receptas, paciento atstovas turėtų turėti paciento asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka ir asmens kodu: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, senjoro ar neįgalumo, nedarbingumo pažymėjimą, jei juose yra asmens kodas.
• Asmens dokumento prireiks ir tuo atveju, jei žmogus įsigyja jam pačiam paskirtų vaistų su elektroniniu receptu. Dažnai pacientas galvoja, kad pakanka vaistininkui pasakyti savo vardą, pavardę ir gimimo datą, tačiau tai nėra tiesa. Nežinant paciento asmens kodo, e.
• „Receptų išties yra įvairių, skiriasi jų galiojimas, vaistų išdavimo sąlygos ir kiti dalykai. Todėl iškilus bet kokiam neaiškumui dėl receptų ar pritrūkus vaistų rekomenduoju arba ateiti į vaistinę patarimo, arba pasiskambinti vaistininkams specialiu sveikatos linijos telefonu.

---