Ankstyvas pavasaris sodininkams dažnai asocijuojasi su pirmaisiais žalumos daigais ir nekantriu laukimu, kada gi galėsime mėgautis pirmuoju derliumi. Tarp ankstyviausiai prinokstančių sodo gėrybių ypatingą vietą užima valgomojo sausmedžio uogos, dar kartais vadinamos medunešio, haskapo ar kamčiatkinėmis uogomis. Šios neįprastos formos, sodriai mėlynos ar violetinės spalvos uogos ne tik džiugina akį, bet ir stebina savo išskirtiniu skoniu bei gausybe naudingųjų savybių. Nors Lietuvoje jos dar tik skinasi kelią į populiarumą, pasaulyje yra vertinamos jau seniai, o jų auginimo tradicijos siekia šimtmečius.

Kas yra Sausmedžio Uogos?

Sausmedis (Lonicera) yra didelė augalų gentis, priklausanti sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimai. Šiai genčiai priklauso apie 180 rūšių, paplitusių daugiausia Šiaurės pusrutulyje. Tai gali būti tiek lapus metantys, tiek visžaliai krūmai ar lianos. Daugelis sausmedžių rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai dėl savo kvapnių ir gražių žiedų, pavyzdžiui, paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum) ar vijoklinis sausmedis (Lonicera periclymenum).

Kai kalbame apie valgomąsias sausmedžio uogas, dažniausiai turime omenyje melsvauogį sausmedį (Lonicera caerulea) ir jo porūšius bei veisles. Būtent šios rūšies uogos yra tamsiai mėlynos, melsvos ar beveik juodos, padengtos vaškine apnaša, primenančia šilauoges. Uogų forma gali būti įvairi: nuo apvalios iki pailgos, cilindriškos ar net šiek tiek lenktos. Jos auga ant nedidelių, 1-2 metrų aukščio krūmų, kurie pasižymi dideliu atsparumu šalčiui. Žydi anksti pavasarį, balandžio ar gegužės mėnesį, šviesiai geltonais, kvapniais žiedeliais, kurie yra puikus medunešis bitėms. Lapai paprasti, priešiniai, ovalios formos, šviesiai žalios spalvos.

Valgomojo sausmedžio uogų tėvynė - atšiaurūs Šiaurės pusrutulio regionai: Sibiras, Tolimieji Rytai (ypač Kamčiatka, Sachalinas, Kurilų salos), Japonija (Hokaido sala) ir Šiaurės Amerika. Šiose vietovėse laukiniai sausmedžiai su valgomomis uogomis auga natūraliai, o vietos gyventojai jų uogas rinko ir vartojo maistui bei liaudies medicinoje nuo senų laikų. Japonijoje šios uogos žinomos kaip „haskap” ir yra laikomos ilgaamžiškumo bei geros sveikatos simboliu.

Kultūrinė valgomųjų sausmedžių selekcija prasidėjo gerokai vėliau nei kitų uoginių kultūrų. Pirmieji rimtesni selekciniai darbai pradėti Rusijoje XX amžiaus viduryje, vėliau - Japonijoje ir Kanadoje. Būtent šių šalių selekcininkai sukūrė daugelį šiuolaikinių, derlingų ir stambiauogių veislių, kurios pamažu paplito po visą pasaulį.

Sausmedžių auginimas Lietuvoje

Valgomieji sausmedžiai yra nepaprastai tinkami auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Jie yra vieni iš šalčiui atspariausių uogakrūmių - kai kurios veislės gali ištverti net iki -45°C šaltį, o jų žiedai pakelia pavasarines šalnas iki -7°C ar net -8°C. Sausmedžiai geriausiai auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje. Nors jie gali toleruoti ir šešėlį, saulėje uogos būna saldesnės ir jų derlius gausesnis. Dirvožemiui jie nėra labai reiklūs, tačiau pirmenybę teikia lengvam ar vidutinio sunkumo priemoliui, gerai drenuojamam, turinčiam daug organinių medžiagų. Optimalus dirvožemio pH yra nuo neutralaus iki silpnai rūgštaus (pH 5,5-7,5).

Sausmedžius geriausia sodinti rudenį (rugsėjo-spalio mėnesiais) arba anksti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai. Sodinant rudenį, augalai spėja geriau įsišaknyti iki žiemos. Sodinukai dažniausiai parduodami konteineriuose, todėl juos galima sodinti viso šiltojo sezono metu, tačiau karštuoju vasaros periodu reikės pasirūpinti papildomu laistymu. Duobes reikėtų kasti maždaug 40x40x40 cm dydžio. Į duobės dugną galima įberti komposto ar perpuvusio mėšlo. Augalus sodinti tokiame pačiame gylyje, kokiame jie augo vazonėlyje, arba truputį giliau.

Sausmedžiai yra kryžmadulkiai augalai, todėl norint gauti gerą derlių, būtina sodinti bent dvi skirtingas, vienu metu žydinčias veisles. Nors kai kurios veislės laikomos iš dalies savidulkėmis, derlius bus žymiai gausesnis ir uogos stambesnės, jei šalia augs kitos veislės krūmas. Geriausia sodinti 3-4 skirtingas veisles.

Sausmedžius galima dauginti sumedėjusiais auginiais, žaliaisiais auginiais, atlankomis arba sėklomis. Paprasčiausias būdas mėgėjams - dauginti žaliaisiais auginiais vasaros pradžioje arba atlankomis.

Jaunus, ką tik pasodintus krūmelius reikia laistyti reguliariai, ypač sausros periodu. Suaugę krūmai yra gana atsparūs sausrai, tačiau norint gauti gausų ir kokybišką derlių, ypač uogų mezgimosi ir augimo metu, papildomas laistymas yra naudingas.

Tręšti sausmedžius reikėtų pradėti nuo trečiųjų metų po pasodinimo. Pavasarį galima patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu, o po derliaus nuėmimo - fosforo ir kalio trąšomis, kurios padeda augalui pasiruošti žiemai ir formuoti kitų metų derliaus užuomazgas.

Pirmus 3-4 metus po pasodinimo sausmedžių genėti beveik nereikia, nebent pašalinti pažeistas ar silpnas šakas. Vėliau genėjimas atliekamas siekiant praretinti krūmą, pašalinti senas, nederlingas šakas ir skatinti naujų ūglių augimą. Pagrindinis derlius formuojasi ant vienerių-trejų metų ūglių. Genėti geriausia anksti pavasarį, kol augalas dar miega, arba rudenį, nukritus lapams. Reikėtų iškirpti senesnes nei 5-7 metų šakas, taip pat silpnus, ligotus ar į krūmo vidų augančius ūglius.

Populiariausios sausmedžio veislės:

• ‘Wojtek’: Lenkiška veislė, labai derlinga, uogos stambios (iki 2 cm ilgio), saldžiarūgštės, aromatingos. Krūmas vidutinio augumo. Prinoksta birželio pradžioje.
• ‘Zojka’: Taip pat lenkiška veislė, pasižyminti saldžiomis, desertinėmis uogomis. Uogos vidutinio dydžio, pailgos. Krūmas gana status.
• ‘Aurora’: Kanadietiška veislė, sukurta Saskačevano universitete. Uogos labai stambios, mėsingos, puikaus saldžiarūgščio skonio, primenančio avietes ir mėlynes. Vėlyvesnė, prinoksta birželio viduryje ar antroje pusėje. Labai derlinga.
• ‘Honeybee’: Kanadietiška veislė, puiki dulkininkė daugeliui kitų veislių, ypač ‘Aurora’, ‘Borealis’, ‘Tundra’. Uogos vidutinio dydžio, šiek tiek rūgštesnės, puikiai tinka perdirbimui.
• ‘Indigo Gem’: Kanadietiška veislė, pasižyminti tvirtomis, gerai transportuojamomis uogomis. Skonis geras, saldžiarūgštis.
• ‘Tundra’: Dar viena kanadietiška veislė iš Saskačevano programos. Uogos stambios, tvirtos, saldžiarūgštės, gero skonio.
• ‘Duet’ (Duetas): Lenkiška veislė, uogos vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, gero skonio.
• Rusiškos veislės: Pavyzdžiui, ‘Morena’, ‘Nimfa’, ‘Leningradskij Velikan’, ‘Goluboje Vereteno’.

Sausmedžio uogos prinoksta labai anksti - dažnai tai pirmosios uogos sode, lenkiančios net ankstyvąsias braškes. Priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų, derlius pradedamas imti nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Prinokusios uogos tampa tamsiai mėlynos ar violetinės, padengtos melsva vaškine apnaša, ir lengvai atsiskiria nuo kotelio. Kai kurių veislių uogos prinokusios gali byrėti, todėl svarbu derlių nuimti laiku. Derlių galima rinkti rankomis arba, jei krūmas didelis, patiesus po juo plėvelę ar audeklą ir atsargiai nukratant uogas. Nuo vieno suaugusio krūmo, priklausomai nuo veislės ir priežiūros, galima surinkti nuo 2 iki 5 kg uogų, o kartais ir daugiau.

Šviežios sausmedžio uogos yra gana gležnos ir ilgai nesilaiko. Kambario temperatūroje jos išsilaikys vos dieną ar dvi, o šaldytuve, sandariame indelyje - iki savaitės.

• Šaldymas: Uogas nuplaukite, nusausinkite, paskleiskite vienu sluoksniu ant padėklo ir užšaldykite. Sušalusias suberkite į maišelius ar dėžutes.
• Džiovinimas: Uogas galima džiovinti specialioje džiovyklėje arba orkaitėje žemoje temperatūroje (apie 40-50°C).

Sausmedžio uogų nauda sveikatai

Sausmedžio uogos yra tikras vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Jos dažnai vadinamos „superuogomis” dėl savo išskirtinės maistinės vertės.

• Vitamino C: Stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su infekcijomis.
• Vitaminų P (bioflavonoidų): Stiprina kraujagyslių sieneles, gerina kraujotaką, mažina kapiliarų pralaidumą.
• Antioksidantų (ypač antocianinų): Būtent antocianinai suteikia uogoms tamsiai mėlyną spalvą. Jie neutralizuoja laisvuosius radikalus, lėtina senėjimo procesus, mažina lėtinių ligų, įskaitant vėžį ir širdies bei kraujagyslių ligas, riziką.

Svarbu paminėti, kad sausmedžio uogų skonis gali skirtis priklausomai nuo veislės - nuo saldžiai gaivaus iki intensyviai rūgštaus su lengvu kartumu. Sausmedžio uogų skonis yra unikalus, dažnai apibūdinamas kaip mėlynių, juodųjų serbentų, aviečių ir spanguolių derinys su savitu poskoniu.

Sausmedžio uogos yra maistingos ir turi daugybę sveikatai naudingų savybių. Jos yra puikus vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų šaltinis. Sausmedžio uogos jau pelnė supermaisto vardą: jose geležies kiekis yra kelis kartus didesnis nei mėlynėse, taip pat jose gausu vitaminų C ir A, kalio, kalcio, fosforo, B grupės vitaminų ir seleno.

Antocianinai yra puikūs antioksidantai, apsaugantys nuo ligų arba mažinantys jų riziką. Antocianinų turinčios uogos taip pat vertinamos dėl jų naudos akims ir dažnai siejamos su geru naktiniu matymu. Antocianinai pasižymi antidiabetiniu, priešvėžiniu, priešuždegiminiu ir antimikrobiniu poveikiu, taip pat mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Sausmedžio uogose antocianinų kiekis yra bene didžiausias, palyginti su kitomis daug antocianinų turinčiomis uogomis (juodaisiais šilkmedžiais, rausvažiedėmis vyšniomis, gervuogėmis ar erškėtrožėmis). Sausmedžio uogose gausu cianidino-3-O-gliukozido (C3G), kuris yra natūralus antocianinų šaltinis.

Sausmedžio uogų nauda:

• Stiprina imuninę sistemą.
• Gerina širdies sistemos veiklą.
• Gerina virškinimo sistemos veiklą.
• Gerina odos būklę.
• Palaiko akių sveikatą.

Šviežios sausmedžio uogos puikiai tinka valgyti vienas, gardinti salotas, košes, jogurtą ar kitus patiekalus bei gaminti įvairius kokteilius. Šios uogos taip pat tinka uogienėms virti, iš jų gaminti sirupus, želė ar sultis, o drauge ir padažų ar marinatų gamybai.

Uogas taip pat galima džiovinti ar užsaldyti ilgesniam vartojimui. Medicininiams tikslams sausmedžio uogos naudojamos kaip imuninę sistemą stiprinanti ir uždegimus mažinanti priemonė (sausmedžio uogų arbata). Uogų ekstraktai gali būti naudojami odos priežiūros produktuose dėl savo antioksidacinių savybių.

Sausmedžio uogų receptai

Sausmedžio uogų skonis daugeliui asocijuojasi su pernelyg didele rūgštele. Tačiau iš tiesų pilnai sunokusios melsvauogės savo skoniu primena šilauogės ir mėlynės derinį, o jaučiama rūgštelė yra gan švelni, neverčianti susiraukti ir kuo greičiau griebtis vandens. Jeigu sausmedžio uogos per rūgščios, jos veikiausiai buvo nuskintos per anksti, vos pradėjusios mėlynuoti.

Yra daugybė skirtingų būdų, kaip galima įtraukti sausmedžio uogas į savo mitybą. Žinoma, galite skanauti jas šviežias, kaip ir bet kurias kitas uogas, tačiau jos puikiai tiks pagardinti įvairius patiekalus. Dėl unikalaus skonio jas galima dėti į vaisių salotas, jogurtą, kokteilius ar tiesiog jomis paskaninti desertus.

Sausmedžio uogų uogienė

Sausmedžio uogienė pasižymi sodria spalva ir maloniu skoniu.

Ingredientai:

• 1 kg sausmedžio uogų
• 800 gramų granuliuoto cukraus
• 2 šaukštai citrinos sulčių
• 1 arbatinis šaukštelis tarkuotos citrinos žievelės (nebūtina)

Gaminimo eiga:

1. Kruopščiai nuplaukite sausmedžio uogas ir pašalinkite visus lapelius, šakeles ar kitas šiukšles. Nusausinkite uogas švariu virtuviniu rankšluosčiu.
2. Sudėkite jas į didelį puodą ir švelniai sutrinkite su bulvių trintuvu ar spausdami su šaukštu, kad išsiskirtų sultys. Jei norite, kai kurias uogas galite palikti nesutraiškytas, kad susidarytų įdomesnė uogienės tekstūra.
3. Supilkite granuliuotą cukrų, citrinos sultis ir citrinos žievelę (jei naudojate) į puodą su sutrintomis uogomis. Tuomet gerai išmaišykite, kad ingredientai susimaišytų.
4. Puodą uždėkite ant vidutinės ugnies ir švelniai užvirkite, retkarčiais pamaišydami, kad ištirptų cukrus. Kai mišinys užvirs, sumažinkite ugnį iki mažos ir leiskite toliau troškintis apie 30-40 minučių arba tol, kol uogienė sutirštės iki pageidaujamos konsistencijos. Retkarčiais pamaišykite, kad nepriliptų prie dugno ar nesudegtų. Be to, verdant uogienę, šaukštu ar samčiu vis nugriebkite ant paviršiaus susidariusias putas.
5. Norėdami patikrinti uogienės konsistenciją, nedidelį kiekį dėkite ant šaltos lėkštės ir leiskite atvėsti. Jei paspaudus pirštu sutirštėja ir susiraukšlėja - paruošta. Jei ne, virkite dar kelias minutes ir kartokite testą, kol pasieksite norimą konsistenciją.
6. Kai uogienė pasieks norimą konsistenciją, nukelkite puodą nuo ugnies ir leiskite šiek tiek pravėsti. Karštą uogienę išpilstykite į sterilizuotus stiklainius, viršuje palikdami šiek tiek erdvės. Stiklainius sandariai uždarykite sterilizuotais dangteliais.
7. Leiskite stiklainiams pilnai atvėsti kambario temperatūroje. Kai uogienė atvėsta, galite išgirsti, dangtelių spragtelėjimą, o tai rodo tinkamą sandarumą. Atvėsusią sausmedžio uogų uogienę laikykite šaldytuve, jei ją planuojate valgyti greitu metu. O jeigu norite laikyti uogienę ilgesniam laikui, dar paruoškite juos įdėdami į vandenį.

Ši uogienė tiks valgyti su skrebučiais, košėmis ar kaip įdaras įvairiems saldiems kepiniams. Skanaus!

Sausmedžio uogų kokteilis

Kompotai ir sultys puikiai gaivina, ypač karštą vasaros dieną.

Visus ingredientus sudėkite į elektrinį trintuvą ir trinkite iki vientisos masės. Patiekite iš karto.

Uogų ir fetos salotos su sausmedžio uogomis

Siekiant vasarą į mitybą įtraukti kuo daugiau uogų, vienas lengviausių būdų - gardinti jomis įvairias salotas. Paprastai paruošiamoms salotoms su uogomis ir feta reikės:

Ingredientai:

• 150 g salotų mišinio
• 100 g braškių
• 0,5 stiklinės lietuviškų sausmedžio uogų
• 100 g fetos
• saujos skrudintų migdolų

Padažui:

• 8 v. š. alyvuogių aliejaus
• 2 v. š. balzaminio acto
• 0,5 a. š. Dižono garstyčių
• druskos ir pipirų (pagal skonį)

Gaminimas:

1. Į dubenį sudėkite salotų mišinį, smulkintas braškes ir sausmedžio uogas.
2. Paruoškite padažą - sumaišykite alyvuogių aliejų, balzaminį actą, garstyčias, druską ir pipirus.
3. Pusę paruošto padažo supilkite ant salotų, lengvai pamaišykite.
4. Galiausiai sudėkite smulkintą fetą, suberkite migdolus ir supilkite likusį padažą.

Naminis sausmedžio uogų vynas

Naminis sausmedžio uogų vynas laikui bėgant tampa vis skanesnis.

Ingredientai:

• 2 kg sausmedžio uogų
• 4 litrai vandens
• 1 kg cukraus
• 5 gramai vyno mielių
• Campden tabletės (sterilizavimui)
• vyno mielių maitinimo milteliai (vadovaukitės pakuotės dozavimo instrukcijomis)
• rūgščių mišinys vynui (vadovaukitės pakuotės dozavimo instrukcijomis)
• vyno stabilizatorius (neprivaloma)

Gaminimo eiga:

1. Kruopščiai nuplaukite sausmedžio uogas ir pašalinkite visas šakeles, lapus ir kitas šiukšleles. Švelniai sutrinkite uogas, kad išsiskirtų sultys, naudodami švarią bulvių grūstuvę arba trumpai jas plakdami trintuvu ar virtuviniu kombainu.
2. Campden tabletę ištirpinkite nedideliame kiekyje šilto vandens ir suberkite į sutrintas uogas. Gerai išmaišykite mišinį ir uždenkite indą švaria šluoste. Leiskite mišiniui nusistovėti 24 valandas, kad uogos būtų sterilizuotos ir laukinės mielės ar bakterijos netrukdytų fermentacijai.
3. Po 24 valandų ištirpinkite cukrų 2 litruose šilto vandens. Kai visiškai ištirps, supilkite šį cukraus tirpalą į sutrintas sausmedžio uogas.
4. Atskirame inde rehidratuokite vyno mieles pagal instrukcijas ant pakuotės. Kai mielės bus paruoštos, supilkite jas į sausmedžio uogų mišinį.
5. Įmaišykite vyno mielių maitinimo miltelius ir rūgšties mišinį vynui, vadovaudamiesi pakuotės instrukcijomis dėl rekomenduojamų dozių. Šie priedai padeda aprūpinti mieles būtinomis maistinėmis medžiagomis ir užtikrina tinkamą vyno fermentaciją.
6. Tuomet uždenkite indą švaria šluoste arba naudokite oro ventilį, kad fermentacijos metu išeitų dujos. Mišinį laikykite vėsioje, tamsioje vietoje, stabilioje temperatūroje, geriausia apie 18-25°C. Leiskite mišiniui fermentuotis maždaug 7-10 dienų, vieną ar du kartus per dieną švelniai pamaišydami, kad mielės gerai pasiskirstytų.
7. Pasibaigus pradiniam fermentacijos laikotarpiui, skystį nukoškite, kad jis liktų be kietų dalelių. Tam tiks smulkus sietelis ar marlė. Perpilkite skystį į švarų fermentacijos indą, o nuosėdas išmeskite.
8. Norėdami tęsti fermentacijos procesą, ant fermentacijos indo pritvirtinkite oro ventilį, pro kurį išeis dujos. Leiskite vynui fermentuotis keletą savaičių, stebėdami oro ventilį, ar nėra aktyvumo požymių. Fermentacijos procesas baigiamas, kai per oro ventilį nebeišleidžiama burbuliukų.
9. Kai fermentacija pasibaigs, perkelkite vyną į antrinės fermentacijos indą, vėlgi išmesdami susidariusias nuosėdas. Ant indo uždėkite oro ventilį ir leiskite vynui stovėti keletą mėnesių, kad jis taptų skaidrus ir išsiskirtų puikus skonis.
10. Po kelių mėnesių, jei vynas atrodo skaidrus ir nesusidaro papildomų nuosėdų, galite pradėti jį pilstyti į butelius. Pasirinktinai šiame etape galite pridėti vyno stabilizatoriaus, kad išvengtumėte tolesnės fermentacijos buteliuose.
11. Pilstykite vyną į sterilius butelius, užkimškite juos kamščiais ir laikykite vėsioje, tamsioje vietoje mažiausiai kelis mėnesius, kad skoniai susimaišytų.

Šaltiniai:

1. https://www.delfi.lt/maistas/naujienos/valgomojo-sausmedzio-uogos-ne-tik-skanios-bet-ir-padeda-akims-sirdziai-ir-net-saugo-nuo-vezio.d?id=94468329
2. https://lt.wikipedia.org/wiki/Sausmedis

---