Esate ypatingo maisto mėgėjas, ieškantis naujovių ir įdomių patiekalų? O ar kada teko valgyti mažąsias jūrines šukutes? Minkšta ir švelni jų tekstūra tiesiog tirpsta burnoje, o jų skonis pasižymi ypatingu - salstelėjusiu, gaiviu ir lengvu aromatu. Pristatome jums įvairius receptus su šiuo nuostabiu delikatesu.

Jūros šukutė - sena žemės gyventoja

Jūros šukutė yra dvigeldis moliuskas (artimiausi jo giminaičiai - austrės, midijos, jūriniai migdolai), kuriame gausu vitamino B12, fosforo, proteinų, o maistine reikšme jis lyginamas netgi su austrėmis. Šių moliuskų gausu Atlanto vandenyne bei Viduržemio jūroje. Angliškas jų pavadinimas scallop kilo nuo seno prancūziškojo escalope, reiškiančio „kiautas“, „kriauklė“. Šie moliuskai Žemėje gyvena milijonus metų, o maždaug XIII a. rašytiniuose šaltiniuose užsimenama, kad jūros šukutes žmonės jau naudojo maistui. Apie jas užsiminė ir keliautojas Markas Polas. Jis pasakojo, kad šie moliuskai yra parduodami žuvies turguose Kinijoje. Kur kas vėliau, maždaug XX a. pradžioje, patiekalų su jūrų šukutėmis atsirado ir Paryžiaus restoranų meniu. Per kelis dešimtmečius tobulėjo šių moliuskų paruošimo būdai, o patiekalai sparčiai paplito daugelio kultūrų virtuvėse. Valgoma jūrų šukutės dalis dar vadinama riešutu.

Jūros šukutė - piligrimų talismanas

Jūros šukutė prancūziškai dar vadinama coquille St.-Jacques (liet. Šv. Jokūbo kriauklė). Šis pavadinimas susijęs su gražia piligrimų tradicija. Kompostelos Santjago miestelis Ispanijos šiaurėje yra populiariausia vieta po Jeruzalės ir Vatikano. Tikima, jog šio gerai išsilaikiusio viduramžių miestelio katedroje ilsisi Šv. Jokūbo (Saint Jacques) palaikai. Anuomet piligrimai, traukiantys į šį miestelį, su savimi turėdavo jūrų šukutės kriauklę. Ji pakeisdavo jiems lėkštę, į kurią dosnūs ir gailestingi vietos gyventojai įdėdavo maisto. Taip ilgainiui kriauklė tapo savotišku piligrimų simboliu bei talismanu. Dėl to ji ir buvo pavadinta Šv. Jokūbo vardu, kurio atminimas saugomas senoje katedroje - pagrindinėje piligrimų kelionės vietoje.

Jūros šukutė yra minima ir senose graikų legendose. Pasakojama, kad graikų meilės deivė Afroditė iš dangaus nusileido būtent ant šukutės kriauklės. Nuo tų laikų tikima, jog meilės deivė šiam delikatesui suteikė afrodiziako savybių. Kitose kultūrose kriauklės buvo naudojamos kaip dekoras, iš jų gamindavo įvairius papuošalus.

Receptas: keptos šukutės su Serrano kumpiu ir rukolos salotomis

Šukutės yra salstelėjusio skonio, tad jos puikiai dera su išraiškingo skonio serrano kumpiu. Salotoms tiks bet kokie žalumynai - rukolos, frisee salotos ar kitos jūsų mėgstamos.

Ingredientai:

• 16 jūrų šukučių
• sviesto arba aliejaus (šukutėms kepti)
• druskos, pipirų
• 8 serrano kumpio juostelės
• 2 saujos rukolų
• ¼ raudojojo svogūno (jei pageidaujate)
• sherry acto (keli lašai, salotų pagardinimui, jei neturite keiskite pvz.

Gaminimo eiga:

1. Šukutes apkepinkite iš abiejų pusių (po maždaug 10-15 sekundžių) ant gerai įkaitintos ketaus plokštės grilyje. Plokštę prieš tai patepkite sviestu arba alyvuogių aliejumi. Pabarstykite druska ir pipirais.
2. Į lėkštes sudėkite rukolas, pabarstykite plunksnelėmis supjaustytus svogūnus, uždėkite po dvi serrano kumpio juosteles, ir ant šių juostelių - pakepintas šukutes.
3. Pašlakstykite keliais lašais balzamiko acto ir alyvuogių aliejumi patiekiant.

Receptas: Šukutės česnakiniame padaže

Reikės (2 porcijoms):

• 6 jūrų šukučių
• po žiupsnį druskos ir pipirų
• pusės citrinos sulčių
• 3 v. š. sviesto arba alyvuogių aliejaus
• 1-2 česnako skiltelių
• saujelės petražolių

Garnyrui reikės ryžių makaronų.

Kaip gaminti:

1. Makaronus paruoškite, kaip nurodyta ant pakuotės (dažniausiai reikia užpilti verdančiu vandeniu ir keletą minučių luktelėti).
2. Gerai nusausinkite šukutes, apibarstykite druska ir pipirais.
3. Keptuvėje storu dugnu įkaitinkite sviestą arba aliejų. Temperatūra turėtų būti kiek aukštesnė už vidutinę. Reikės pačirškinti kraštelius, o viduriuką paruošti garuose.
4. Išspauskite į keptuvę česnaką, pamaišykite (galite patraiškyti ir įmesti visą).
5. Dėkite šukutes. Nevartydami kepkite 2 minutes. Turi pradėti matytis ant dugno apkepusi plutelė. Jeigu nesimato, luktelėkite minutėlę (kepti galima daugiausia 3 min.).
6. Apverskite ir kepkite dar dvi tris minutes. Nepamirškite aplink pamaišyti aliejaus su česnaku, kad nesviltų.
7. Makaronus dėkite į lėkštę, ant jų išdėliokite šukutes, išspauskite citrinos arba žaliosios citrinos sulčių, apibarstykite smulkintomis petražolėmis, jeigu norisi - pipirais ir druska.

Receptas: Jūros šukutės/pupelės/bekonas/šalavijas

Žmogus, esantis nuolatinėje naujų derinių maiste kelionėje ir mūsų draugas Maisto Gu kviečia pavasarį pasitikti kūrybiškai bei egzotiškai ir dalinasi Jūros šukučių receptu.“ Pasirinkau netradicinį receptą, kurį siūlau išbandyti: Jūros šukutės/pupelės/bekonas/šalavijas ir aišku vynas, kuris patinka man asmeniškai „Roero Arneis 2019 Vietti“ iš Pjemonto.

Gaminimo eiga:

1. Išmirkome stiklinę pupelių šaltame vandenyje ir išsiverdame su šiek tiek druskos (aišku dabar jau galima nusipirkti ir virtų pupelių arba konservuotų tikrai geros kokybės, bet skonis tikrai bus kitoks negu išsivirus patiems).
2. Į išvirtas pupeles įdedame šiek tiek pipirų, šaukštą sviesto ir trintus pomidorus - viską kelias minutes pakepiname ant keptuvės ant silpnos kaitros, kol sviestas ir pomidorai susigers ir maloniai aplips pupeles.
3. Jūros šukutes - būtinai atitirpintas - paliekame ant rankšluostinio popieriaus ar servetelės bent valandai, kad būtų kambario temperatūros.
4. Įkaitiname keptuvę ir pradedame sausoje keptuvėje kepti bekoną, kuris palengva paruduos, susitrauks ir išleis šiek tiek savo riebaliuko. Tada įdedame šaukštą sviesto, ištirpiname jį ir dedame šukutes.
5. Viską kepame vienoje keptuvėje kartu su šalavijų lapeliais. Kaip ir minėjau - svarbiausia laikas, laikas, laikas - kiekvienai pusei max. 2 minutės ir tikrai neturėtų būti per mažai, nes vėliau šukutės tiesiog pavirs į „gumines pirštines“ ir bus nevalgomos. Jei bijote rizikuoti - įpjaukite šukutę, viduje ji turėtų būti baltos spalvos.
6. Tuo pačiu metu keptuvėje esantys šalavijų lapeliais gražiai apskrus (apverskite juos kartu su šukutėmis), o šalavijų suteiktas aromatas paskleis puikų kvapą jūsų virtuvėje ir suteiks puikų skonį jūsų lėkštėje.

Patarimai, kaip ruošti šukutes

1. Jeigu įmanoma, rinkite jas šviežias. Deja, Lietuvoje tai beveik neįmanoma, o daugeliu atveju vis tiek rekomenduočiau rinktis šaldytas vien dėl to, kad apsisaugotumėt (juk nežinia, kur ir kiek laiko buvo ši prekybos centro vitrinoje gulinti šukutė).
2. Šaldytas šukutes geriau atitirpinti iš vakaro įdėjus į šaldytuvą. Arba padėkite po šaltu tekančiu vandeniu.
3. Labai svarbu nuplovus jas labai gerai nusausinti. Nesvarbu, renkatės šviežas ar atšildytas.
4. Šukučių mėsa minkštutėlė ir - kaip dauguma jūros gėrybių - nereikalauja ilgo gamybos proceso ar įmantraus marinavimo. Jeigu marinuosite, naudokite pipirus, druską ir citrinos sultis.
5. Jas paprasta perkepti ir gauti gumos gniūžuliukus vietoj gurmaniškos vakarienės. Todėl stenkitės nenukrypti nuo pasirinkto recepto ir geriau jau nedakepkite. Šiaip principas toks - po kelias minutes iš kiekvienos pusės keptuvėje ir apie dvi minutės puode. Vėlgi, labai svarbu įvertinti produkto dydį.
6. Nors valgomos ir žalios, rekomenduočiau jas tiesiog pakepti keptuvėje ištirpintame svieste. Kai išgaunama traški plutelė ir minkštas, sultingas vidus. Šiek tiek druskos, pipirų, ir viskas!
7. Ar jau galiu valgyti? Perpjovus mėsa turi būti balta o ne pilka. Valgyti!

Kaip išsirinkti šviežias jūrų šukutes

Dažniausiai šukutės yra parduodamos jau išimtos iš kriauklės. Jų spalva ne visada turi būti sniego baltumo. Kartais jos gali būti blyškesnės gelsvos ar net švelniai rožinės spalvos. Tiesa, laikyti šių moliuskų vandenyje nerekomenduojama, nes jie prisigers vandens ir praras spalvą bei skonio intensyvumą. Moliuskų mėsa turėtų būti švari, be rudų dėmių, o jos paviršius - „šlapiai“ žvilgėti. Šviežios šukutės paprastai neskleidžia jokio kvapo arba vos juntamą salstelėjusį kvapą. Jei jaučiate stiprų žuvies ar kitokį įtartiną kvapą, nerizikuokite ir nepirkite jų.

Jūrų šukučių negalima ilgai laikyti. Nusipirkę šių gėrybių, paskubėkite pasigaminti (geriausia tą pačią dieną). Žinoma, galima jas ir užšaldyti, bet prieš tai geriau būtų apvirti. Užšaldę laikykite iki trijų mėnesių.

Atkreipkite dėmesį: jei perkate jau užšaldytas jūrų šukutes, pakuotės viduje neturi būti šerkšno.

Kaip patiems paruošti jūrų šukutes

Paruošti jūrų šukutes visai nesudėtinga ir tam reikia tikrai nedaug laiko. Virkite šukutes vos kelias minutes - kuo ilgiau jas virsite, tuo labiau jos sukietės. Labiau rekomenduojama jas šiek tiek pamarinuoti (su druska, pipirais ir citrinos sultimis) ir pakepti karštoje keptuvėje su keliais lašeliais alyvuogių aliejaus (skonis bus dar malonesnis, jei išspausite česnako skiltelę). Abi šukutės puses kepkite ne ilgiau nei porą minučių. Taip paruošti moliuskai bus skanūs, kvapnūs ir minkšti. Jei nesate tikri, ar šukutės iškepė, perpjaukite moliuską - neturi matytis pilkos spalvos. Jūrų šukutes galima patiekti su žaliomis salotomis, troškintomis daržovėmis (morka, salieras, šparagai, kepti pomidorai, cikorijos). Taip pat skanu šukutes orkaitėje apkepti su sūriu. Neretai paruoštos jūrų šukutės ant stalo patiekiamos kriauklėje.

Iš tiesų, valgomas dažniausiai baltas „raumuo” (dar vadinamas riešutas), kuris laiko sukabinęs dvi kriauklės geldeles tarpusavyje. Kartais greta pateikiami ikrai. Paruoštų šukučių tekstūra vientisa, standi, o skoniu šukutės primena krabų mėsą, todėl net nemėgstantys jūros gėrybių, turėtų reaguoti į šį delikatesą pozityviai.

Dažniausiai galima rasti dviejų tipų šukutes: jūros (sea scallop) ir paprastąsias (bay scallop). Pirmosios didelės ir mėsingos, o antrosios mažos, puikiai tiks kaip patiekalo sudedamoji dalis (tarkim paruoškite jas grietinėlės - vyno padaže ir patiekite užpylę ant makaronų).

---